Šie debatai išskiria ir tuo, kad šioje laidoje klausimus užduos ne laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, o rinkėjai, kurie yra dar neapsisprendę už ką atiduoti savo balsą.
Į debatus atvyko visi septyni kandidatai: Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kodėl kalbama vien apie senjorus?
Pirmąjį klausimą uždavė studentė Iveta. Ji paklausė, kodėl kandidatai dažnai kalba apie senjorus, o kitas socialines grupes pamiršta.
„Aš esu už tai, kad visos socialinės grupės ateityje turėtų vienodas galimybes siekti savo tikslų ir būti finansuojamos. Prieš keletą metų mes iš skurdo valstybę gelbėjome pačių pažeidžiamiausių žmonių sąskaita. Natūralu, kad šis klausimas yra dar labai aktualus. Jaunimo pajamos yra žemo lygio“, - sakė Z.Balčytis. Jis pasisakė už pajamų ir gamybos didinimą.
„Pirmiausia kalbu apie jaunąją kartą, kurie gali prisiimti atsakomybę už save ir Lietuvos valstybę“, - išgirdęs klausimą sakė A.Zuokas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje turėtų atsirasti ilgalaikė būsto nuomojimo paslauga, kai jauni žmonės, neturėdami savo būsto neturėtų gyventi su tėvais, o galėtų kurti savarankišką gyvenimą.
„Tai padėtų jaunimui ir tiems emigrantams, kurie išvykę, sugrįžti namo“, - sakė A.Zuokas. Tai pat jis pasiūlė mintį, kad aukštosiose mokyklose bakalauro studijos turėtų trukti ne ketverius, o trejus metus.
A.Paulauskas pasiūlė atidžiau peržvelgti rinkiminę programą - ten tikrai kalbama apie jaunimo problemos. Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai kalbama tomis temomis, kurios aktualios į susirinkimus atvykusiems žmonėms. O susitikti su politikais dažniausia atvyksta vyresnio amžiaus žmonės.
A.Paulauskas tikino, kad jis tapęs prezidentu įvestų mokestines lengvatas priimant jaunuolį iki 30 metų pirmą kartą į darbą. Jo nuomone, tai palengvintų darbdavio apsispręsti.
D.Grybauskaitė kreipėsi tiesiogiai į jaunimą. Ji paskatino spausti politikus, aktyviai reikštis ir kalbėti apie savo problemas. Mat pensijas gaunančių rinkėjų skaičius Lietuvoje yra milžiniškas, todėl nieko keisto, kad politikai apie juos kalba daugiau.
„Jaunimo nedarbas yra dvigubai didesnis nei kitų socialinių grupių. Bet aš norėčiau kreiptis į jaunimą tiesiogiai. Per paskutinius rinkimus 2012 m., net 400 tūkst. jaunimo nedalyvavo rinkimuose. Turite būti patys aktyvūs ir rinkti politikus“, - jaunimą skatino prezidentė D.Grybauskaitė.
„Mano programoje yra konkretūs punktai. Reikia pereiti prie progresinių mokesčių. Seimo milijonieriai sumokėjo mokesčių mažiau, nei eilinė mokytoja. Tai pagrindinė emigracijos priežastis“, - sakė N.Puteikis.
Kaip kovoti su nepotizmu?
Šis jaunos merginos Rūtos klausimas trumpam išmušė iš vėžių kandidatą į prezidentus N.Puteikį. Klausimą prieš tai jam paaiškino laidos vedėjas E.Jakilaitis.
N.Puteikis siūlė sugrąžinti renkamas seniūnijų tarybas ir tarėjus, įvesti prisiekusiuosius tose bylose, kur ginamas viešasis interesas arba korupcijos bylose, įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją.
Jis išskyrė net tik giminystės ryšiais susijusius asmenis. Jis parodė pirštu į Darbo partiją ir „darbiečius“ ministrus: „Aš dar išskirčiau partijos giminės ryšius.“
Replikuodamas A.Paulauskas pasiūlė partinio nepotizmo ieškoti savo konservatorių partijai. Tiesa, N.Puteikis yra nepartinis kandidatas. A.Paulauskas atrėžė, kad N.Puteikis išėjo prieš dvi savaites. „Prieš du mėnesius“, - įgėlė N.Puteikis.
A.Paulauskas pabrėžė, kad kovojant su korupcija, reikia stiprinti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Rotacija, atrankos ir konkursai – šiuos ginklus kovoje su nepotizmu pabrėžė D.Grybauskaitė.
„Vienas iš pagrindinių klausimų, tai yra pranešėjo teisinė apsauga. Žmonės bijo pranešti vieną ar kitą dalyką“, - apie giminystės ryšių išgyvendinimą kalbėjo Z.Balčytis.
V.Tomaševskis pabrėžė, kad pajamas deklaruoti turėtų visi gyventojai, jis siūlė panaikinti korupcijos bylų senaties terminus. „Turime su nepotizmu pradėti kovoti nuo savęs. Šventajame rašte aprašyta „nevok, negeisk svetimo turto“, mes turime mokyti to savo vaikus“, - aiškino V.Tomaševskis.
B.Ropė pabrėžė, kad partijos Lietuvoje turi per didelę įtaką. Jis pasiūlė apriboti Seimo narių kadencijas.
Kaip skatintumėte lietuviškumą?
Kaip kandidatai į prezidento postą skatintų lietuviškumą ir kaip keistų neigiamą požiūrį į valdžios priimamus sprendimus? Taip skambėjo Ramintos Lukoševičiūtės klausimas.
Pirmasis atsakė V.Tomaševskis. Jis siūlė ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis: „Ten viskas parašyta. Kad reikia gerbti savo tėvą ir motiną, o tuo pačiu ir valstybę.“
A.Paulauskas kalbėjo, kad pilietis yra tikrasis valstybės šeimininkas, o pastaruoju metu atrodo visai kitaip. Jo nuomone, piliečiai turi prisidėti prie įstatymų kūrimo.
„Ne valdininkas, ne politikas, bet pilietis yra valstybės šeimininkas. Kas atsitiko šiandieną, kad jis yra nušalintas nuo valstybės reikalų svarstymo? Jeigu 300 tūkst. žmonių surenka parašus ir nori skelbti referendumą, tai iš jų išsityčiojama ir vadinami įvairiausiais vardais. Jeigu piliečiai nori pareikšti iniciatyvą ir įstatymą inicijuoti, jie vėl yra kaltinami. Konstitucija jiems tai garantuoja.“ Jis pabrėžė, kad reikia išnaudoti ir bažnyčios vaidmenį.
A.Zuokas pabrėžė, kad jis visada paaiškintų Lietuvos žmonėms, kodėl yra priimtas vienas ar kitas sprendimas. „Bendraučiau su žmonėmis, atverčiau Prezidentūros rūmus, kurie yra labai dideli, tačiau tušti. Kad Lietuvos žmonės galėtų naudotis jais ir savo pavyzdžiu rodyčiau, kad prezidentas gali būti šalia jų, o ne už storų sienų“, - sakė A.Zuokas.
Vilniaus meras prisiminė, kad V.Adamkaus laikotarpiu, Prezidentūroje rinkdavosi ir savivaldybių merų forumai, aptarti svarbius reikalus.
E.Jakilaitis įgėlė, kad turbūt A.Zuokas nesilanko Prezidentūroje, mat ten tikrai vyksta renginiai, o ekskursijos yra rengiamos daugybę metų. A.Zuokas tai pavadino priešrinkimine programa: „Paskutiniu laikotarpiu mes matome, kad prezidentė pagaliau nueina į parduotuvę apsipirkti. Bet tai yra rinkiminis laikotarpis, aš tai darau kaip miesto vadovas visą laiką.“
D.Grybauskaitę palygino su kosmonaute
D.Grybauskaitė replikavo, kad Prezidentūra niekada nebuvo užsidariusi nuo žmonių: ten vyksta renginiai, sekmadienį rengiamos ekskursijos.
„Norėčiau reaguoti į pono mero norus ir truputį pajuokauti. Aš suprantu tą nostalgiją elito priėmimams prezidentūroje. Jų kol kas nebus“, - šypsojosi D.Grybauskaitė.
A.Paulauskas irgi nepraleido progos įgelti prezidentei. „Prezidentas turi ypatingą statusą mūsų valstybėje. Bet aš matau, kad jis elgiasi ne kaip pilietis, o dažniau jo veikloje atsiranda monarchinio pobūdžio veiksmų.
Išvykos į rajoną yra prilygstamos kosmonauto sutikimui. Žmonės atvyksta pasižiūrėti kaip į kažkokį įvykį. Tai nėra kasdieninis darbas“, - reiškėsi A.Paulauskas. Darbo partijos atstovui užkliuvo ir tai, kad į prezidentę kreipiamasi „jos ekscelencija“.
„Pirmą kartą A.Brazauskas ekscelencija buvo pavadintas Prancūzijos ambasadoje. Ir aš paklausiau ambasadoriaus ar jie savo prezidentą vadina ekscelencija. Sako, kad ne – pas juos buvo revoliucija. Ar reikia revoliucijos, kad prezidentas pasijustų Lietuvos piliečiu?“, - klausė A.Paulauskas. Jis pabrėžė, kad prezidentas turi jaustis „paprastu darbininku“ ir su visuomene bendrauti kasdienine kalba.
Kur žadėtas baseinas?
Rinkėjas Donatas kandidatų į prezidentus pasidomėjo kada bus baigtas nacionalinis stadionas, riogsantis Fabijoniškėse.
Pirmoji turėjo atsakyti D.Grybauskaitė. „Čia klausimas man?, - perklausė D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad tai turėtų būti klausimas merui A.Zuokui.
„Iš ties Vilniuje labai trūksta ne tik stadionų, bet ir baseinų. Yra keletas plotų – buvusio „Žalgirio“ savininko teritoriją, ir naują statomą stadioną prie „Akropolio“, turime daug gražių vietų, tačiau sprendimai yra užstrigę. Aš manau, kad čia turėtų galimybę meras A.Zuokas daugiau pažadėti.
Nes atsimenu po Rūtos Meilutytės rekordų, pasižadėjimai eidavo iš visų pusių, tačiau baseino iki šiol nėra. Dažniausiai aš nieko nežadu, o darau pirmiausia ką galiu daryti. Todėl tuščių pažadų dalint negaliu, tai perduodu dėl pažadų kam nors kitam“, - sakė D.Grybauskaitė.
Vilniaus meras A.Zuokas atsakė, kad yra sudaryta premjero darbo grupė ir šiuo metu rengiamas investicinis projektas, kuris bus pateiktas ES paramai gauti.
„Iki metų pabaigos mes paskelbsime konkursą ir darbų pradžia – kitų metų pradžia. Matyt, 2016 m. Vilnius turės Nacionalinį stadioną“, - pažadėjo meras A.Zuokas.
Penkios laidos – 4 temoms
LRT debatai vyksta tokiu principu: penkios laidos skirtos keturioms stambioms temoms – nuo ekonomikos iki teisėtvarkos ir užsienio politikos. Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus.
Kiekvienoje laidoje parenkama tiek klausimų, kiek dalyvauja kandidatų. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Klausimai kandidatams paskirstomi burtais – po vieną kiekvienam kandidatui. Į juos kandidatai atsakys pagal eilę, kuri taip pat nustatoma burtų keliu.
Kiekvienas kandidatas turi 120 sekundžių atsakyti į savo ištrauktą klausimą. Po kandidato atsakymo tuo pačiu klausimu galės pasisakyti ir kiti kandidatai, jiems skiriama po 60 sekundžių.
Pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks gegužės 11 dieną. Jeigu bus antras turas, papildomos laidos gali būti surengtos gegužės 15, 22 dienomis, nuo 21.15 val. iki 23.00 val.
Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
