Gražių skaičių joje nestinga. Pasirodo, pernai priimti komisijos sprendimai vartotojams leido sutaupyti net 223 milijonus litų.
Net 147 mln. litų esą sutaupė elektros energijos, 33,2 mln. litų – gamtinių dujų, 39,3 mln. litų – šilumos energijos, 3,18 mln. litų – geriamojo vandens vartotojai. Atrodytų, reikėtų tik džiaugtis ir ploti.
Bet realybė yra gerokai kitokia, net pažvelgus į pačios komisijos nurodytus duomenis.
Viešai paskelbta, kad 2012-aisiais dėl VKEKK sprendimų vartotojai sutaupė 233 mln., 2011 metais – 307 mln., o 2010-aisiais – net 458 mln. litų.
Kaip čia nutiko, kad vos per ketvertą metų taupymo efektas sumažėjo daugiau nei perpus? Lyg tyčia tai sutapo su prezidentės D.Grybauskaitės sprendimu vietoj atsistatydinusio V.Poderio komisijos vadove paskirti D.Korsakaitę.
Tiek iš Prezidentūros, tiek iš pačios VKEKK nuolat skambėjo ir tebeskamba grasinimai pažaboti energetikos verslo oligarchus, sumažinti kainas tiek paprastiems žmonėms, tiek verslui. O skaičiai rodo, kad kol kas viskas vyksta priešingai.
Ryškiausias pavyzdys – pernykštis skandalingas VKEKK sprendimas neleisti „Lietuvos dujoms“ sumažinti kainų tiek, kiek bendrovė ketino. Patys tiekėjai apskaičiavo, kad nuo metų pradžios gamtinių dujų kainą galėtų sumažinti 27 centais už kubinį metrą.
Bet komisija stojo piestu ir leido ją apkarpyti tik 22 centais. Toks sprendimas buvo nesuprantamas nei Seimo nariams, nei premjerui A.Butkevičiui. Žmonėms – juo labiau.
D.Korsakaitė ir jos pavaldiniai tuomet aiškino, kad būtina pasilikti kažkokį mistinį rezervą. Neva dujos artimiausią pusmetį gali ne pigti, o brangti, todėl gyventojus būtina apsaugoti nuo per didelių kainų šuolių.
Akivaizdu, kad prognozuotojai šioje komisijoje tikrai nevykę. Tiesa, gamtinės dujos nebepinga taip sparčiai, kaip, tarkime, pernai, bet ir nebrangsta. „Lietuvos dujos“ paskelbė, kad įmonės importuojama žaliava per pusmetį atpigo 24 litais už tūkstantį kubinių metrų – nuo 1181 iki 1157 litų. Todėl įmonė siūlo nuo liepos sumažinti jų kainas vartotojams dar 3,2 procento.
Nors tai sudarys tik kelis centus už kubinį metrą, žinia vis tiek gera. Tik lieka du klausimai. Pirmiausia, ar VKEKK vėl neužsimanys kokio nors rezervo ir nenurodys kainas palikti tokias pat? Antra, kaip kompensuoti vartotojams už tai, ką jie permokėjo pastarąjį pusmetį?
Girdėti balsų, kad pernai komisija pasielgė mažų mažiausiai nekorektiškai, todėl dabar dujų kainos turi būti mažinamos daugiau nei 3 procentais. Bet jei tam VKEKK pritartų, gali pasipiktinti „Lietuvos dujos“.
Taigi pernykštis D.Korsakaitės suklupimas, regis, bus prisimenamas dar ilgai.
Žinoma, klysti yra žmogiška. Nieko nebestebina, kai pro šalį šaudo net Nobelio ekonomikos premijos laureatai ar mažesnio rango ekspertai. Tačiau klaidas derėtų pripažinti, o VKEKK to daryti, atrodo, nesirengia.
O gal Lietuvoje netikslios prognozės draudžiamos? Juk pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dėl turto iššvaistymo ir sukčiavimo įtarimus pareiškė „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojui J.Hockertzui, kuris atstovauja įmonės akcininkei Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“.
Dingstis tokiems įtarimams ir kratoms – neva netikslios gamtinių dujų kainų prognozės, kurias įmonė pateikė VKEKK. Bet jei jos buvo netikslios, ta pati komisija privalėtų ištaisyti klaidas ir nustatyti teisingą kainą.
Jei VKEKK prognozuotojai to nesugeba padaryti ir, kaip rodo patirtis, prašauna, kodėl kaukėti pareigūnai nekrečia šios įstaigos?
Galbūt tokia Lietuvoje įsigalėjusi praktika taikoma tik verslo bendrovėms, o ne valdžios institucijoms, ypač globojamoms motiniškos rankos iš S.Daukanto aikštės?
Kita vertus, tyrėjų reidas į „Lietuvos dujas“ sutapo su valstybės nebeslepiamu siekiu išpirkti šios įmonės akcijas iš Vokietijos kompanijos. Ką tik paskelbta, kad derybos dėl šio sandorio jau ritasi į pabaigą. Jei jos baigsis taip, kaip valdžia norėtų, anksčiau pareikšti įtarimai greičiausiai subliūkštų.
Akivaizdu, kad siekdama paspausti energetikus valdžia vis dažniau pasitelkia teisėsaugos struktūras, kaip įprasta Rytuose esančiose posovietinėse valstybėse. Čia galima prisiminti ir neseniai pareikštus įtarimus „Vilniaus energijos“ bei ją valdančių kompanijų vadovams.
Įdomiausia, kad šiuo atveju siekiama pasikapstyti po kone dešimties metų senumo įvykius, kuriuos ištyrusios aibė Lietuvos institucijų taip ir nerado jokių kriminalų.
Kad ir kuo baigtųsi šie tyrimai, paprastiems vartotojams nuo to nebus nei šilčiau, nei šalčiau. Jiems svarbiausia, kad būtų pigiau.
Vilčių yra: vakar paskelbta, kad „Lietuvos dujos“ susitarė dėl mažesnių kainų su „Gazprom“.
Vis dėlto dujos galėjo dar labiau atpigti jau nuo šių metų, jei ne absurdiški VKEKK sprendimai.
Tik labai abejotina, ar nuo tokių sprendimų priėmėjų nukris bent plaukas.
