Lietuvos delegacijai buvo pateikta apie penkiasdešimt klausimų. Pasibaigus konferencijai, komitetas džiaugėsi, kad buvo atsakyta į daugelį klausimų bei gyrė delegacijos darbą.
Bandė paaiškinti situaciją dėl CŽV kalėjimų
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą šalia sostinės buvo identifikuoti du objektai, kur esą buvo įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, kad negavo pakankamai duomenų, jog Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose buvo įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Delegacijos atstovai JT komitetui teigė, kad šis klausimas aktualus netik pačiai Lietuvai, tačiau ir tarptautiniu mastu. Dėl tariamų kalėjimų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas yra nutrauktas. Kitas naujai pradėtas 2010 sausio 22 dieną pagal seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo gynybos komiteto tyrimą dėl CŽV sulaikytų asmenų pervežimo per Lietuvos respublikos teritoriją.
Pirmasis ikiteisimnis tyrimas buvo vykdomas trimis kryptimis. Buvo tiriamos CŽV pareigūnų kelionės į mūsų šalį, kalėjimų statyba, ir aukščiausių valstybės vadovų informavimas apie „Projektų“ , pažymėtų pirmu ir antru numeriais, vykdymą. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kada ir kas skrido, kas buvo gabenama, tačiau duomenų, kad buvo skraidinami kaliniai, nebuvo rasta. Delegacijos atstovai tai ypač pabrėžė.
Valstybės saugumo departamentas kartu su CŽV pagal tarptautinį susitarimą 2002 vykdė pirmąjį „projektą“, o 2004 metais - antrąjį. Abu buvo susiję su pastatų įrengimu. Pagal tų įrengimų specifiką, nebuvo rasta duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad ten buvo laikomi sulaikyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad tokie kalėjimai egzistavo.
Ikiteisminiame tyrime apie antrąjį projektą liudininkai nepatvirtino to, kad į jį buvo vežami kalinami asmenys. Tačiau pastato paskirties atskleisti esą negalima, nes tai susiję su valstybės paslaptimis, kurios aktualios šalies smagumui. Žmogaus teisių pažeidimai nustatyti nebuvo. Kaip teigė mūsų delegacija Ženevoje, tyrimas buvo objektyvus, nešališkas, ir, jeigu bus gauta kitokių duomenų, tyrimai vėl bus pradėti, o seni – atnaujinti.
Žadėjo užtikrinti sulaikytųjų teises
Lietuvos delegacijai taip pat buvo pateikti ir kiti klausimai apie žmogaus teisių pažeidimus mūsų šalyje. Lietuvos atstovų pristatyta situacija iš esmės atspindėjo faktą, kad valstybėje yra dedamos pastangos kovojant su teisių pažeidimais. Kaip teigė delegacijos atstovai, Lietuvoje visuomenė yra nuolat informuojama apie žmogaus teisių padėtį šalyje ir visame pasaulyje.
Atvejai, kada mūsų šalyje yra kankinami apklausiami asmenys, irgi reti. Suimtieji beveik visada būna deramai informuojami apie jų turimas teises. Tiesa, mūsų delegacijos atstovai pabrėžė, kad reikėtų sukurti priemonę, kurioje sulaikytojo teisės būtų aiškiai išdėstytos pagrindinėmis Europos Sąjungos kalbomis. Tokiu būdu palengvėtų situacija sulaikant prasižengusius asmenis iš užsienio. Taip pat paminėta, kad administracinio arešto kaip nuobaudos nebeliks – jis bus taikomas kaip baudžiamoji sankcija.
Lietuviai pabrėžė, kad naujoji elektroninio stebėjimo tvarka pasiteisino – iš 170 programoje esančių žmonių tik du buvo grąžinti į laisvės suvaržymo įstaigas. Delegacijos atstovai taip pat minėjo naują įstatymą, kuriuo bus užtikrinamas pacientų saugumas psichiatrinėse įstaigose.
