Ar pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai reiškia, kad maždaug pusė politiškai aktyvių Lietuvos gyventojų jau netiki, kad Geležinė Dalia įvykdys savo svarbiausią misiją: sukurs sąlygas šalies energetinei nepriklausomybei ir apgins nuo imperinių Rytų kėslų?
Priežastis, kodėl per kadencijos laiką smuko rinkėjų pasitikėjimas prezidente, įvairiai aiškina ir išsimokslinę visuomenės mokslų žinovai, o specialių mokslų nebaigę lietuviai irgi turi savo nuomonę, kurią išdėsto šeimos rate prie sriubos lėkštės ar alaus bare prie bokalo.
Galbūt rinkėjams pabodo parodomieji, teigiamo rezultato neduodantys valstybės ir teisėsaugos pareigūnų galvų kapojimai.
Gal abejonių sukėlė D.Grybauskaitės tikinimai, kad ji daužo monopoliją energetikos ūkyje, kai tuo pat metu jos aplinka smaugia lietuviško kapitalo įmones ir tiesia ranką su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ susijusiai skandinavų bendrovei, akivaizdžiai siekiančiai įtvirtinti savo monopolį.
Bet kuriuo atveju dalį milžiniško rinkėjų pasitikėjimo kredito D.Grybauskaitė iššvaistė. Bet reikia išsiaiškinti, kuo apskritai tiki lietuviai ir kaip to tikėjimo pagrindu politikai gali pelnyti pasitikėjimą.
Iš pažiūros atrodo logiška, kad kuo tiki, tuo ir pasitiki. Tačiau lietuviškas mąstymo būdas tuo ir ypatingas, kad paprastus dalykus tiesiog žavingai supainioja.
Pavyzdžiui, 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, apie 77 proc. Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais. Bet tais pačiais metais atlikti sociologiniai tyrimai parodė, jog apie 44 proc. lietuvių tiki reinkarnacija. Tai yra kad po mirties atgimsta kito asmens kūne. Ar net ne žmogumi, o tarkime, baobabu – kaip dainavo rusų dainius V.Vysockis.
Vadinasi, kažkokia dalis save katalikais laikančių žmonių numoja ranka į pagrindinį krikščioniškai suvokiamo Dievo įsakymą – neturėk kitų dievų, išskyrus mane vieną. Tiki kaip budistai, bet vaikšto į bažnyčią ir vadina save katalikais.
Arba požiūris į atominę energetiką. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos užsakymu 2011-aisiais buvo atlikta apklausa, ar Lietuvos gyventojai pasitiki branduoline energetika, ar tiki, kad branduolinės elektrinės gali veikti saugiai.
Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustųjų atsakė teigiamai.
Bet kitais metais per referendumą dauguma pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės statybą. Įdomus paveikslas: viskas gerai, pasitikime branduolinės elektrinės saugumu iš principo. Bet netikime, kad pas mus ji bus saugi, ir apskritai velniams mums jos reikia.
Praūžus krizei finansų rinkos šaukliai iš džiaugsmo trynė rankas, kai 2013 metais atliktos apklausos parodė, jog net 44 proc. lietuvių tiki, kad gyvenimas gerėja.
Bankininkai išsišiepė iki ausų tikėdamiesi, kad pavyks iš lietuvių kojinių ištraukti pinigus, bet netrukus vėl susiraukė. Nes kita apklausa parodė, jog ir optimistiškai šalies ekonomikos raidą vertinantys gyventojai neketina išlaidauti.
Tad ir pirmojo rinkimų turo skaičiai neduoda aiškaus atsakymo į klausimą: ar tie beveik 46 proc. už D.Grybauskaitę reiškia, kad lietuviai dar tiki, jog jiems geriausiai atstovauja nepilnamečių kolonijos viršininko stiliumi valdanti politikė, ar jiems jau pabodo būti švilpuku ir rimbu auklėjamiems vaikėzams, bet dar nežino, kuo visa tai pakeisti? Jei taip, ji ir per ateinančius 5 metus vargu ar išsiaiškins, kuo iš tikrųjų tiki ir ko tikisi lietuviai.
Europą paslaptingumu stebinanti tauta, kurios kunigaikštis senovėje pagarsėjo kaip pirmasis žinomas transvestitas (Vytautas Didysis pabėgo iš kryžiuočių nelaisvės persirengęs moterimi), o dabar piktinasi, kad „Eurovizijos“ konkursą laimėjo barzdotas persirengėlis.
