Būtų galima vardyti ir ilgiau. Kokį atsaką galėtų žiebti Lietuvos žiniasklaida? Latvijos televizija parodė iniciatyvą – ji siekia Baltijos šalyse sukurti kanalą rusų kalba.
Ar tai bus naudinga, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, kad dar nėra aišku.
Kanalas skirtas rusakalbiams
„Tai priklausys nuo to, kaip išeis tai padaryti, nes šiuo metu tai vyksta iš idėjos. Idėja labai paprasta – ar mes galime propagandai priešpastatyti informaciją? Mes iš principo tam pritariame“, – sakė A.Siaurusevičius.
Jis pabrėžė, kad Latvijoje ir Estijoje toks kanalas daug aktualesnis, nes šiose šalyse rusakalbiai gyventojai sudaro didesnį procentą nei Lietuvoje.
Latvijoje rusakalbiai gyventojai sudaro beveik trečdalį visos populiacijos, Estijoje – ketvirtadalį, o Lietuvoje apie 7 procentus.
„Dvidešimt metų mes esame rusiškos informacijos vartotojai. Galima sakyti, kad informacijos nebeliko, tik rusiška propaganda. Taigi mes esame propagandos vartotojai. Manau, kad problema yra didesnė, nes tie kanalai turėjo auditoriją. Iš to gimsta kitos pasekmės, nes ten nėra žurnalistikos“, – sakė LRT vadovas.
Jo nuomone, pagrindinis ginklas prieš propagandą yra informacija. Jeigu norima pranešti iš įvykio vietos, informaciją paversti patrauklia ir įdomia vartotojui, A.Siaurusevičius pabrėžia, kad tokia informacija nemažai kainuoja.
„Čia labai aiškus dalykas. Kas nemaitina savo transliuotojo, maitina svetimą. Kaip ir su kariuomene“, – pažymėjo A.Siaurusevičius.
Metams – daugiau nei 24 mln. litų
„Latviai apskaičiavo, kad tokiam projektui reikės maždaug 7 mln. eurų per metus. (Daugiau kaip 24 mln. litų. – Red.) Dabar jie ieško europinių fondų, kur galėtų gauti šią sumą. Tai aktualu visoms trims Baltijos valstybėms, tik latviai parodė iniciatyvą“, – pasakojo LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.
Jis sutiko, kad tai būtų neblogas atkirtis Rusijos propagandai, tačiau, jo nuomone, jau per daug laiko iššvaistyta: „Dabar bus sunku vytis, bet aišku reikia tai daryti. Geriau vytis, negu nieko nedaryti.“
Latvių kuriamame kanale planuojama pateikti kitokio pobūdžio informaciją – be perdėto rusiško patriotizmo, kuris būna paslėptas rusiškuose serialuose ar filmuose. Latvių kuriamame kanale būtų rusų, ukrainiečių laidos, tačiau informacija būtų pateikiama be propagandos ir ideologijos.
„Manau, kad tai logiškas sprendimas. Nes rusakalbiams reikia ko nors artimo ir suprantamo. Negalima amerikietiškų serialų versti į rusų kalbą ir manyti, kad juos puls žiūrėti.
Likusią programos dalį sudarys žinios rusų kalba iš viso pasaulio ir Baltijos šalių. Žinoma, Lietuvoje būtų pateikiama daugiau žinių iš mūsų šalies, Latvijoje – iš Latvijos, analogiškai ir Estijoje“, – sakė R.Paleckis.
Žurnalistas įsitikinęs, kad dauguma kitataučių Lietuvoje gal ir nekalba tarpusavyje, bet tikrai supranta lietuvių kalbą. Jo nuomone, Lietuvos žiniasklaida turėtų daugiau dėmesio skirti Šalčininkams, Visaginui, kitiems rajonams, kur gyvena tautinės mažumos.
„Ten ne vien lentelių ant namų problema, kurią taip mėgstame rodyti. Reikia pažvelgti kitomis akimis – ten gyvena daug įdomių žmonių, kuriuos verta parodyti.
Įsivaizduokite, Visagine žmonės pradės kalbėti, kad, pavyzdžiui, per LRT matė reportažą apie savo kaimyną. Tuomet jie pradės per lietuviškas televizijas ieškoti apie save naujienų. Ir ne skandalų, o gerų naujienų“, – įsitikinęs R.Paleckis.
Atsakomybė ir kabelinėms
A.Siaurusevičius atkreipė dėmesį, kad JAV ir Didžioji Britanija per anksti atsisakė „Svoboda“ ir Laisvosios Europos radijo, taip pat BBC transliacijų rusų kalba.
„Tiksliau neatsisakė, tik sumažino kiekį, liko tik internete. Pastarųjų įvykių fone akivaizdu, jog šis sprendimas buvo ankstyvas“, – sakė LRT direktorius.
Jis išskyrė ir kabelinių televizijų atsakomybę: „Kodėl mūsų kabelinių televizijų paketuose nėra ukrainietiškų televizijų kanalų? Žinoma, jie neprivalo. Bet baltarusių ir rusų jie irgi neprivalo, bet yra. Tai galėtų būti ir ukrainiečių, nes tikrai yra gerų kanalų. Bent jau būtų didesnis informacijos pasirinkimas.“
A.Siaurusevičius įsitikinęs, kad į propagandą nereikia atsišaudyti tuo pačiu, reikia objektyviai informuoti, kad Lietuva yra svetinga šalis.
Pagalbą siūlo ir lenkai
Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje su pasitenkinimu informuoja, kad Lenkijos televizija TVP S.A., turinti 13 kanalų, taip pat transliuojančių grynai informacinio, kultūrinio, istorinio ir panašaus pobūdžio programas, yra pasirengusi užmegzti bendradarbiavimą komerciniais pagrindais su šiuo klausimu besidominčiu Lietuvos retransliuotoju. Ambasada yra pasiruošusi tarpininkauti tarp susidomėjusių subjektų.
„Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau teiginių dėl rusų televizijos programų dominavimo Lietuvoje transliuojamų kanalų programose ir iš to išplaukiančios būtinybės retransliuoti Lenkijos televizijos programas“, – teigiama oficialiame Lenkijos ambasados pranešime.
Propagandos strėlių – šimtai
Vien praėjusiais metais nuo sausio iki gruodžio mėnesio Rusijos naujienų agentūros paleido 199 pranešimus, kurie šmeižė mūsų šalį, visuomenę arba bandė iškraipyti Lietuvos istoriją.
Analitikų terminas „pranešimai“ – tai straipsniai arba trumpos žinutės, kurios sukėlė audringas diskusijas, sulaukė visuomenės reakcijų, buvo publikuojamos kitose žiniasklaidos priemonėse.
Kremliaus sukurtas žinias publikuodavo ir lietuviškos žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad Lietuvos naujienų portalai perspausdino 17 procentų Rusijos žurnalistų pranešimų apie karines pratybas „Zapad 2013“.
Intensyviausiai mūsų valstybė buvo bombarduojama nuo rugsėjo iki gruodžio – tuo metu, kai Vilnius tapo svarbiausia Europos sostine. Per tą laikotarpį buvo sukurta pusė visų Rusijos propagandinių pranešimų, išplatintų praėjusiais metais.
Pagrindinis propagandininkų taikinys buvo Lietuvos istorija. Apie tai sukurti 55 rusų žiniasklaidos pranešimai, iš kurių daugiausia – apie kruvinus Sausio įvykius. Prie tokių pranešimų galima priskirti ir Pirmojo Baltijos kanalo laidą „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo paskleistas šmeižtas apie 1991 metų įvykius.
Rusija aktyviai taikėsi ir į Lietuvos narystę NATO. Apie tai buvo sukurti 49 propagandiniai pranešimai. Dar trys dešimtys straipsnių šmeižė mūsų kariuomenę ir aljansą atskirai.
Analitikai šių metų pradžioje prognozavo, kad Rusija mūsų šalį bandys vaizduoti kaip ekstremistų ir teroristų kalvę, Oršos mūšį savinsis baltarusiai, aktyviai reikšis prieš prezidento rinkimus, šmeiš NATO karinį bloką. Dauguma šių prognozių nuo metų pradžios jau pasitvirtino.
