Opozicijos lyderis ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad „Vyriausybės pateikto dokumento negalima vadinti Vyriausybės veiklos ataskaita, nes šiame dokumente nekalbama apie Vyriausybės veiklą, o kalbama apie tai, kas gero Lietuvoje įvyko per praeitus metus, nors tai dažniausiai nieko bendro neturėjo su Vyriausybės veikla“.
„Yra daug gražių dalykų, širdis džiaugiasi, kai iš ryto matai patekančią saulę, kartais džiugina giedra diena ir saulės šiluma, džiugina ir malonumas skaityti A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklos ataskaitą, nes iš jos supranti, kad viskas, kas gero Lietuvoje per praeitus metus įvyko, yra šios Vyriausybės nuopelnas, net ir šilta žiema, ankstyvas pavasaris turėtų būti priskirti prie šios Vyriausybės nuopelnų“, – ironizavo A.Kubilius.
Opozicijos lyderio vertinimu, šios Vyriausybės bandymai pasigirti geromis ekonominėmis tendencijomis yra nepagrįsti, nes, pasak jo, Vyriausybė jokiais veiksmais neprisidėjo prie gerų rezultatų, kuriuos praėjusiais metais mūsų ekonomika ir demonstravo.
„Nei BVP augimas, nei nedarbo mažėjimas, nei atlyginimų augimas niekaip nebuvo sąlygoti Vyriausybės veiksmų, ir jie buvo pasiekti ne todėl, kad Vyriausybė, ką nors veikė, o todėl, kad labai mažai veikė, nieko nekeitė ir todėl nesugadino tų gerų ekonomikos atsigavimo tendencijų, kurios, suvaldžius krizę, prasidėjo dar 2010-2011 metais“, – sakė A.Kubilius.
Opozicijos lyderis patikino, kad Vyriausybė gali pasigirti tik keliais savarankiškais darbais, tai – minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimu, daugiabučių renovacijos paspartinimu ir pirmininkavimu Europos Sąjungai.
Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis irgi pagyrė Vyriausybę už ryžtingą postūmį daugiabučių renovacijoje, racionalesnį socialinės paramos lėšų naudojimą, visiškai atidavus jų administravimą savivaldybėms. Liberalas taip pat teigiamai atsiliepė apie priimtus įstatymus, kurie leido supaprastinti teritorinio planavimo procedūras.
„Tačiau visgi vertinant Vyriausybės veiklą galima pasakyti, kad ši Vyriausybė, kaip save labai pristato, yra atsargi Vyriausybė. Tačiau kartu aš noriu pasakyti, kad riba tarp atsargios Vyriausybės ir neveiklios Vyriausybės yra labai trapi, ir kai kuriais atvejais mes matome, kad atsargumas jau peraugo į neveiklumą“, – sakė E. Masiulis, konstatuodamas, kad sudarytos darbo grupės įvairiems klausimams spręsti buvo „daugiau imitacija“, ir „deja, tie pasiūlymai sugulę giliai į stalčių“.
To priežastis, liberalų lyderio vertinimu, yra tai, kad politinės koalicijos susitikimuose nebuvo rastas kompromisas.
„Tenka konstatuoti, kad svarbiausiais valstybės strateginiais klausimais yra labai įklimpę. Mes patys buvome liudininkai, kada euro įvedimo klausimas ir su juo susiję įstatymo projektai čia, Seime, buvo palaikomi ne koalicijos partnerių, o opozicijoje esančių frakcijų balsais. Tai yra labai aiškus signalas ir skambutis Premjerui, kad ne visada tą, ką Vyriausybė mato savo prioritetuose, čia, Seime, valdančiojoje koalicijoje, susilaukia atgarsio“, – sakė E. Masiulis.
Pasak liberalų lyderio, visiškai nebeaiškus yra naujos atominės elektrinės likimas. Atkreipdamas dėmesį į „Chevron“ atvejį, E.Masiulis konstatavo, kad Vyriausybė blaškosi pritraukiant svarbias investicijas.
„Vyriausybės blaškymasis pritraukiant svarbias investicijas, prisiminkime „Chevron“ atvejį. Akivaizdu, kad lyderystės stoka, stoka susitarimų ir kompromisų lėmė tai, kad mes tokias rimtas investicijas praradome“, – sakė E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas pastebėjo, kad „įvairių Seimo narių neliečiamybių, politinių teisių atstatymo klausimai vyrauja ir ima viršų prieš Vyriausybės pateiktus konkrečius įstatymo projektus“.
„Svarbiausia, ko šiandien trūksta, tai labai aiškios vizijos ir aiškių priemonių, kaip pasiekti valstybei strateginius tikslus“, – sakė E.Masiulis.
Premjeras A. Butkevičius, išklausęs opozicijos kritikos, savo kalboje net keturis kartus reagavo žodžiu: „gėda“. „Tokios desperatiškos kalbos tikriausiai seniai buvau girdėjęs“, – reagavo A. Butkevičius.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, minimali alga, likviduotos mokestinės lengvatos, kas „užkirto kelią kai kuriems akcininkams, kurie išsimokėdavo metams pasibaigus dideles sumas pinigų nemokant jokių mokesčių“, rengiama nauja mokesčių administravimo sistema.
Vyriausybės vadovas melu vadino kaltinimus dėl ES paramos neįsisavinimo ir pažėrė kritikos ankstesniam Ministrui kabinetui dėl lėšų skirstymo.
„Kada Vyriausybė pradėjo dirbti, Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo nepaskirstytų lėšų – 1,2 mlrd. litų, Ūkio ministerijoje – beveik 1 mlrd. litų. Per trumpą laikotarpį tos lėšos buvo nukreiptos į energetikos sektorių, kas leido, nepaisant, kad dujų kaina Lietuvai nebuvo sumažinta, sumažinti šilumos kainą pernai nuo 8 iki 10 proc. Leido elektros energijos sektoriuje sutaupyti lėšų, per mėnesį – per 20 mln. litų, gaminant elektros energiją, todėl, kad šitas sektorius buvo pradėtas reguliuoti „Lesto“, ir buvo priimti Vyriausybės nutarimai“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Premjeras tarp teigiamų poslinkių pastebėjo statybų sektoriaus, vidaus vartojimo atsigavimą, emigracijos rodiklio pagerėjimą.
„Emigracijos rodiklis yra svarbus, ar visuomenė pasitiki valstybe. Manau, kad šita dauguma, esanti Seime, praėjusiais metais pradėjo jau sugrąžinti pasitikėjimą valstybe“, – sakė A.Butkevičius.
Kalbėdamas apie strateginius investicinius projektus, Premjeras sukritikavo buvusią Vyriausybę dėl to, kad, pasak jo, dėl suskystinto dujų terminalo nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai ir nebuvo pasirašyta nei viena sutartis tiesioginiams statybos darbams.
Dėl „LitPollink“ elektros jungties buvusiai Vyriausybei kliuvo kritikos už tai, kad nebuvo kreiptasi dėl ES paramos šiam projektui. Kalbėdamas apie „Rail Baltica“ projektą, Premjeras sukritikavo buvusį susisiekimo ministrą, kad prieš užsakydama galimybių studiją „Rail Baltica 2“ Lietuva nepareiškė noro, kad studijoje būtų įtrauktas Vilnius.
Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad dujų kaina vartotojams dėl derybų nuo liepos 1 dienos sumažės 20-30 proc.
„Prašyčiau nespekuliuoti ir neieškoti pateisinimų, kad esą už sūrį ar sviestą kažkas ruošiasi atsisakyti arbitražų Stokholme. Tai yra nerimtų politikų kalbos“, – sakė A. Butkevičius.
Galiausiai Premjeras rėžė, kad krizė buvusio Ministrų kabineto buvo valdoma netinkamai.
„Gerbiamieji, žinote, šitaip krizę gali įveikti visiškai nekompetentingi žmonės, mažinant žmonėms atlyginimus arba pensijas. Ekonomistai sako, tai yra pats neišmintingiausias kelias. Reikia ekonominę krizę įveikti per ekonomikos skatinimo priemones, per gyvenamųjų namų renovaciją ir naujų darbo vietų kūrimą, per išmintingą skolinimosi politiką“, – sakė A.Butkevičius baigdamas savo kalbą.
Seimo komitetai ataskaitai pritarė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), pasak jo pirmininko Artūro Paulausko, atkreipė dėmesį, kad partijų susitarimas, kuriame numatyta siekti 2 proc. gynybos finansavimo iki 2020 metų, turi būti pradėtas įgyvendinti dar šiemet. 2015 metų biudžete, NSGK vertinimu, krašto apsaugai turi būti numatytas 1 proc. nuo BVP finansavimas.
Komitetas iki rugsėjo 1 dienos laukia mobilizacijos plano projekto, tikisi, kad iki birželio 1 dienos bus pristatytas planas, kokiomis priemonėmis bus siekiama atremti informacines atakas, o iki rugsėjo 2 dienos – kaip bus stiprinamas kibernetinis saugumas.
A.Kubiliaus teiktam rezoliucijos projektui, kuriuo siūlyta nepritarti Vyriausybės veiklos ataskaitą, Seime nepritarta. Už jį balsavo 34 Seimo nariai, prieš – 54, susilaikė 7 parlamentarai.
