Valdas Adamkus 1998 m. laimėjo prezidento rinkimus, nors pirmajame jų ture smarkiai atsiliko nuo Artūro Paulausko.
Per 2003 m. rinkimus įvyko atvirkščiai – tuomet V.Adamkus tvirtai pirmavo per pirmąjį turą, bet antrajame pralaimėjo Rolandui Paksui.
Matyt, prisimindama šią istoriją, nors ir surinkusi daug balsų, D.Grybauskaitė rinkimų naktį pernelyg nedžiūgavo.
Balsavimo rezultatų šalies vadovė savo rinkimų štabe laukė pasislėpusi nuo pašalinių, o pirmas viešas jos pasirodymas tą naktį tapo ne ką mažesne intriga nei svarstymai dėl antrojo turo.
Prezidentė jos laukiantiems žurnalistams pasirodė tik gerokai po vidurnakčio, kai nebuvo jokių abejonių, jog antrasis turas – neišvengiamas. Už D.Grybauskaitę balsavo 45,89 proc., už Z.Balčytį – 13,62 proc. piliečių.
Akivaizdu, kad per 2009-ųjų rinkimus trumpesniu keliu iki prezidento posto žengusios politikės nuotaika šįkart apniuko.
Mat anksčiau šalyje vykusios grumtynės dėl svarbiausio posto bent dukart jau parodė, kad galutinę pergalę nebūtinai švenčia tas kandidatas, kuris kėlė šampano taures per pirmąjį rinkimų turą.
Ištirpdė milžinišką persvarą
2002 metais V.Adamkus per pirmąjį rinkimų turą atsiplėšė beveik 230 tūkst. balsų. Nors per antrąjį rinkimų turą jo kraitis pasipildė dar daugiau kaip 100 tūkst. rinkėjų balsų, pergalei to neužteko.
Rinkimuose triumfavęs tuometis liberaldemokratų vedlys R.Paksas per antrąjį rinkimų turą ne tik panaikino atotrūkį, bet ir gerokai išsiveržė į priekį.
Beveik 134 tūkst. balsų jo persvara tada atėmė žadą pergale per anksti patikėjusiems V.Adamkaus rėmėjams.
Kol rinkimų favoritas bei jo komanda šildėsi būsimos šlovės spinduliuose, R.Paksui tada per keletą savaičių pavyko į savo pusę palenkti beveik pusę milijono rinkėjų.
Gali būti, kad R.Paksui atiteko nemažai buvusių varžovų balsų. Mat tada dėl prezidento posto varžėsi rekordinis kandidatų skaičius – net septyniolika.
Buvęs scenarijus – įmanomas
Į antrąjį prezidento rinkimų turą sekmadienį iškopusius D.Grybauskaitę ir Z.Balčytį šįkart skiria kiek kuklesnis, bet vis dėlto gana solidus atotrūkis – beveik 430 tūkst. balsų.
Ar įmanoma, kad Z.Balčyčiui pavyktų pakartoti R.Pakso sėkmę?
„Viskas įmanoma, reikia tik labai nuoširdžiai dirbti, kalbėti su žmonėmis, įtikinėti juos, atskleisti savo privalumus“, – vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Paksas.
„Tvarkiečių“ lyderis mano, jog socialdemokrato galimybės kautis dėl prezidento posto išaugo ir todėl, kad dabartinė šalies vadovė smarkiai išbarstė prieš penkerius metus turėtą paramą.
Už D.Grybauskaitę sekmadienį balsavo beveik 250 tūkst. rinkėjų mažiau nei per ankstesnius rinkimus.
„Turint galvoje, kad žmonės yra linkę gerbti prezidento instituciją ir dažniausiai būna palankiai nusiteikę veikiančio prezidento atžvilgiu, toks šalininkų nubyrėjimas yra didelė netektis“, – svarstė R.Paksas.
Politikas mano, kad D.Grybauskaitei koją galėjo pakišti tai, jog pastaruoju metu žmonės buvo maitinami pažadais, kad viskas išsispręs per vieną turą: „Manau, siekiant išvengti antrojo turo tam tikrus procesus buvo bandoma paveikti net ir pasitelkus administracines priemones.
Bet tauta su tuo nesutiko, žmonės balsavo kitaip ir dabar yra gana didelė intriga.“
Laukia įdomi dvikova
Kaip baigsis ši intriga, R.Paksas vakar dar nesiėmė prognozuoti, tepasakė, kad kova bus įdomi.
Prieš pat rinkimus Z.Balčytį nusprendęs paremti „tvarkiečių“ vedlys mano, kad nemaža už antrojo rinkimų turo borto likusių kandidatų balsų dalis turėtų įkristi į pastarojo taupyklę.
Anot R.Pakso, socialdemokratų kandidatui balsų turėtų pridėti valdančiajai koalicijai priklausančių partijų ir politikų parama. „Kova bus įdomi“, – teigė progos kautis dėl prezidento posto netekęs politikas.
Pergalė išslydo apmaudžiai
Tai, kad pirmoji vieta distancijos pusiaukelėje dar negarantuoja aukso kirtus finišo liniją, savo kailiu yra patyręs ir šiemet prezidento posto jau trečią kartą siekęs A.Paulauskas.
1997 metais vykusiuose rinkimuose aplenkęs šešis konkurentus buvęs socialliberalų lyderis įtikinamai laimėjo pirmąjį turą.
Nuo varžovo V.Adamkaus tuomet buvusį generalinį prokurorą skyrė 322 tūkst. rinkėjų balsų. A.Paulauskas savo kraityje tada turėjo daugiau kaip 45 proc., o V.Adamkus – 28 proc. rinkėjų balsų.
Tačiau pergalė tada A.Paulauskui išslydo. Per antrąjį rinkimų turą už šį politiką balsavo 49,6 proc. rinkėjų, o už V.Adamkų – 50,4 proc. Konkurentus skyrė viso labo kiek daugiau nei 14 tūkst. balsų.
A.Paulauskas dar ilgai negalėjo susitaikyti su netikėtu pralaimėjimu. Rinkimų dieną jų favoritas neabejojo pergale – rikiavo būsimus darbus, dalijo postus.
Prezidento kėdę jau besimatuojantį A.Paulauską buvo pradėję lydėti apsaugos pareigūnai.
Politikas regi baltą lapą
Jėgos dabar kone lygios ir viskas priklauso nuo paties Z.Balčyčio, kuris turi būti itin aktyvus ir entuziastingas. Taip antrojo turo perspektyvas „Lietuvos rytui“ vakar vertino A.Paulauskas.
„Manau, kad galima kalbėti apie tai, kad viskas prasideda nuo balto popieriaus lapo.
Prezidentė neturi didelių rezervų ir pajėgumų. Jai geriausia būtų, kad į antrąjį turą ateitų dar daugiau žmonių nei į pirmąjį, nes tie atėjusieji greičiausiai balsuotų už ją. Tačiau tai, kad aktyvumas bus didesnis, mažai tikėtina“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Tad, pasak „darbiečių“ kandidato, dabar svarbiausia, kad Z.Balčytis, kurio užduotis – surinkti visus nebalsavusiuosius už D.Grybauskaitę, būtų itin aktyvus.
„Svarbiausia, kad Z.Balčytis ir pats to norėtų, ir tą norą demonstruotų, ir juo įtikintų visuomenę. Jis turėtų tiesiog spinduliuoti jėga ir ryžtu – tuomet gali uždegti visuomenę šia emocija. O emocija – didelė jėga, griauna net sienas“, – poetiškai svarstė A.Paulauskas.
Anot Seimo nario, dabartinę situaciją galima lyginti su intriga prieš antrąjį R.Pakso ir V.Adamkaus kovos raundą.
Tačiau A.Paulauskui ši padėtis nepriminė jo paties ir V.Adamkaus susirėmimo: „Tuomet buvo kitokia situacija – tie rinkimai nebuvo visiškai švarūs ir sąžiningi, buvo daug abejonių, klastojimų požymių. Pavyzdžiui, galime prisiminti biuletenius su balsais už mane, atrastus sąvartyne.
Žinoma, V.Adamkus iš tiesų sugebėjo mane prisivyti, tačiau vėlgi tai, atrodo, lėmė, kad prieš mane, likusį su savo rėmėjais, susivienijo socialdemokratai ir tuomet valdžioje buvę konservatoriai. Ir netgi liberalai, mane rėmę, neberodė tokio entuziazmo.“
Antrasis turas naudingas
– Ar gali panašiai kaip per 1998 ir 2003 metų rinkimus nutikti ir šį kartą? – „Lietuvos rytas“ vakar pasiteiravo kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus.
– Abejoju. Šįsyk D.Grybauskaitė smarkiai atsiplėšusi nuo antrąją vietą užėmusio Z.Balčyčio – ji gavo net tris kartus daugiau balsų. Per jūsų minimus rinkimus atotrūkis tarp kandidatų vis dėlto nebuvo toks smarkus.
Be to, dabar žmonės jau dažniau iš anksto apsisprendžia, turi aiškią nuomonę apie kandidatus. Pirmasis turas parodė, kad D.Grybauskaitė turi gerokai daugiau rėmėjų.
– O kas padėtų Z.Balčyčiui mesti deramą iššūkį D.Grybauskaitei?
– Žinoma, pasistengus įmanoma sumažinti pirmaujančios kandidatės atotrūkį. Bet tai gali įvykti tik tuo atveju, jei Z.Balčytį vieningai paremtų visi kiti pirmojo rinkimų turo dalyviai, agituotų už jį.
Vis dėlto manau, jog Z.Balčyčiui koją gali kišti tai, kad jis kandidatuoja ir į Europos Parlamentą. Lietuvos prezidento pareigos per daug atsakingos, kad būtų galima vienu metu siekti dar ir antrojo posto.
– Tad kuo Lietuvos politiniam gyvenimui gali būti naudingas antrasis prezidento rinkimų turas?
– Aš teigiamai vertinu, kad jis apskritai įvyks. Iš anksto prognozavau, kad antrojo turo prireiks. Tai naudinga Lietuvos demokratijai. Kai varžysis jau tik du kandidatai, jie galės aiškiau išdėstyti savo poziciją, programą ir žmonės geriau supras, ką jie renkasi.
Svarbiausia, kad Lietuva išsirinktų deramai tarptautinėje arenoje mūsų šaliai galintį atstovauti kandidatą, kuris kartu sugebėtų sutelkti valdžios įstaigas vykdyti tokią politiką, kuri kurtų žmonių gerovę.
Daugiau aiškins savo poziciją
Nebendravusi su žurnalistais rinkimų naktį D.Grybauskaitė į jų klausimus atsakė tik vakar vidurdienį.
– Kaip manote, kodėl per 5 metus praradote tiek daug balsų? – buvo paklausta prezidentė.
– Manau, kad yra tokia taisyklė, kad veikiantis prezidentas ar veikiantis politikas per penkerius metus turi apsispręsti, ar jis daro tai, ko reikia valstybei, ar jis tiesiog mėgina išsaugoti savo reitingus.
Nuo 2009 metų buvo krizės laikotarpis ir teko priimti labai daug nepopuliarių sprendimų. Aš visada sakiau, kad darysiu tai, ko pirmiausia reikia Lietuvai ir jos žmonėms. Ir niekada nedalinsiu tuščių pažadų arba to, ko negaliu įvykdyti.
Taigi dariau tai, ką reikėjo, žadėti tuščiai nežadėjau ir vogti iš valstybės neleidau. Todėl gali būti daug nepatenkintų.
– Ar jūs tikėjotės laimėti per pirmąjį turą?
– Viskas tikrai buvo labai rizikinga, turint galvoje ir sociologines apklausas, matant, kad yra septyni kandidatai, žinant, kad kai kurių kandidatų pagrindinis tikslas buvo iš viso ne prezidento posto siekis, o skaidyti balsus tam tikrų užkulisinių susitarimų pagrindu. Todėl rizika buvo labai didelė.
– Kodėl neapsisprendęs rinkėjas turėtų balsuoti už jus, o ne Z.Balčytį?
– Aš tikrai neaiškinsiu savo privalumų, pliusų ir minusų. Žmonės patys pasirinks, jie žino mūsų nuostatas, padarytus darbus, žino gebėjimus, kas ką gali padaryti, matė mane visus penkerius metus.
– Kaip manote, ar Z.Balčytis bus lengvas, ar sunkus varžovas, nes jūs abu esate provakarietiški politikai?
– Aš džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės padarė garbingą sprendimą. Būtų labai apmaudu, jei matytume, pavyzdžiui, kokį nors kitą kandidatą, kuris atstovauja, pavyzdžiui, teisiamųjų suole dėl finansinių machinacijų sėdinčiai partijai. Žmonės mūsų šaliai gėdos nepadarė tokiu sprendimu.
– Kokie yra Z.Balčyčio privalumai ir trūkumai?
– Tai labai asmeninis klausimas. Tegul vertina Lietuvos žmonės, tegul pažiūri į jo darbus, ką jis padarė, ką žada, kokios galimybės tokio prezidento, ypač žinant, kad jo partijos vadovas būtų premjeras. Taigi apie kažkokį ypatingą savarankiškumą prezidento, kurio partijos vadovas yra premjeras, turbūt būtų sunku kalbėti.
– Kokiose srityse jūsų nuomonė nesutampa su Z.Balčyčio?
– Tokios griežtos, tikslios nuomonės dar negirdėjau nė vienu klausimu. Viskas kalbama bendromis frazėmis, aptakiai. Kai susitiksime akis į akį ir pakalbėsime, pažiūrėsime, ar yra daug esminių skirtumų.
Didžiausias skirtumas, kiek galėjau pajusti iš tų bendresnių atsakymų, yra valstybės karinio, ekonominio saugumo klausimas.
Aš griežčiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, o tai galbūt labiau girdžiu būsimo konkurento kalbose.
– Ką keisite rinkimų strategijoje?
– Manau, keisti daug nereikės. Svarbiausia – daugiau aiškinti savo poziciją, daugiau būti viešojoje erdvėje, kad žmonės mane matytų, kad negyventų tomis legendomis, kurias mėgina kurti kas nors kitas: „tai nebendrauja, tai kamputyje sėdi, tai pro langelį žiūri“. Žodžiu, kad tų legendų būtų mažiau.
– Ar nebijote, jog pagal ankstesnių rinkimų patirtį antrajame ture jūs, kaip lyderė, galite pralaimėti mažiau balsų sekmadienį gavusiam kandidatui?
– Manyti, kad aš daug gavau ir kad tai garantuos pergalę, tikrai nereikia. Kiekvieną žmogų kviečiu nenumoti ranka, nemanyti, kad jau viskas išspręsta.
– Ar tarsitės su konkurentais ir partijomis dėl paramos antrajame ture?
– Man svarbiausia Lietuvos žmonių parama. Prezidentas yra Lietuvos žmonių prezidentas ir jį turi rinkti žmonės, o ne paskiros partijos ar kandidatai.
– Kaip vertinate, kad daug balsų surinko Naglis Puteikis, o tautinės mažumos balsavo už Valdemarą Tomaševskį?
– Dėl tautinių mažumų – matome dalies rusų mažumos palaikymą V.Tomaševskiui. To priežastis yra konsolidacija, kurią vykdo Rusijos ambasada Lietuvoje, kai Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas buvo sujungtas Europos Parlamento rinkimams.
Esant įtampai dėl Krymo ir Ukrainos, greičiausiai poveikis daromas ir mūsų kitataučiams piliečiams. Ir jie balsuoja už tuos, kurie atvirai palaiko dabartinę V.Putino politiką.
Dėl N.Puteikio ir protesto balsų – matėme šias tendencijas, kai „Drąsos kelias“ pateko į Seimą. Ta tendencija išlieka. Yra tikrai daug nusivylusių, galbūt ir nuskriaustų žmonių. Tai signalas, kad tradicinės partijos ir prezidentas turi geriau girdėti protesto balsus.
– Ar turite planą B, jei nepavyks laimėti rinkimų?
– Jokiu būdu nenoriu spėlioti. Planas B bus toks, kokį nulems Lietuvos žmonės ir likimas. Dabar esu tokio amžiaus, kai viską priimu atviromis rankomis.
Su visais ieškos dialogo
„Mano vizija nėra gelbėtojas, mano vizija – virtinė darbų, kuriuos mes kartu su Vyriausybe ir Seimu, susitarę dėl strateginių dalykų įgyvendinimo, atliksime ir, tikiu, sugebėsime pakeisti Lietuvą“, – vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo penkis kandidatus nurungęs socialdemokratas Z.Balčytis.
– Ar esate patenkintas savo rezultatais?
– Taip, nes mano pagrindinis tikslas ir uždavinys buvo antrasis rinkimų turas. Tai aš įvykdžiau, dabar bus nauja kova, kuri prasideda nuo balto lapo, ir aš tikiuosi, kad ji man bus sėkminga.
– Apžvalgininkai sako, kad antrasis turas vyks jūsų pagrindinio konkurento A.Paulausko ir N.Puteikio dėka.
– Nesutinku su tokia nuomone, nes mano taktika buvo kitokia. Aš deklaruoju, kad valstybėje yra per daug susipriešinimo ir kritikos.
Jei jau eini į prezidento postą ir skelbi, kad telksi tautą ir politines partijas dėl tam tikrų tikslų, manau, retorikoje ir savo diskusijose turi panašiai elgtis. Ši taktika pasiteisino.
– Pirmajame ture D.Grybauskaitė pirmavo net 55 savivaldybėse iš 60, jūs tik vienoje, savo gimtinėje Šilalės rajone. Kaip ketinate per dvi savaites pakeisti šį rezultatą?
– Esu įsitikinęs, kad pavyks pakeisti žmonių nuomonę, kad antrasis turas man bus sėkmingas. Laukiu debatų televizijoje, kur mes jau dviese galėsime diskutuoti visomis temomis – tiek vidaus, tiek užsienio politikos. Manau, rinkėjai galės nuspręsti, kuris iš mūsų geriau tinka valstybės strateginėms užduotims spręsti.
– Jūsų retorika šiuose debatuose keisis?
– Galbūt pamatysite mane šiek tiek kitokį. Tai priklausys nuo to, kaip plėtosis diskusija, kaip plėtosis debatai.
Z.Balčytis gali būti visoks.
– Per rinkimus 2009 metais D.Grybauskaitė daug strėlių paleido į Gedimino Kirkilo Vyriausybės daržą. Jūs irgi kritikuosite?
– Manau, kad taip. Bet ta kritika nebus tik dėl kritikos, kaip buvo G.Kirkilo laikais, kai Vyriausybė buvo kritikuojama dėl blogai panaudojamų europinių pinigų, nors taip nebuvo.
Aišku, buvo LEO LT projektas, kurį įgyvendinant buvo nemažai problemų. Ji tuo sugebėjo pasinaudoti.
Be to, žmonėms jau buvo nusibodę tie mūsų vietiniai politikai ir jie tikėjo, kad iš Europos atėjęs žmogus padarys visus laimingus ir mes neturėsime jokių problemų. Bet realybė po penkerių metų yra visiškai kitokia.
Esu įsitikinęs, kad būdamas prezidentas nedaryčiau tokių sprendimų, kai valstybę gelbėjome iš krizės žmonių, turinčių pačias mažiausias pajamas, sąskaita.
Mes šiandien neturime perkamosios galios ir mūsų verslas negali egzistuoti taip kaip kitose ES valstybėse, nes jos iš krizės ėjo kitokiu keliu. Yra labai daug klausimų, kuriuos praeityje buvo galima daryti visiškai kitaip. Ir mūsų ekonominė bei socialinė situacija šiandien būtų kitokia.
– Kai kas sako, kad neturite patirties vadovauti valstybei.
– Aš turiu vadovavimo šaliai patirties, buvau susisiekimo ir finansų ministras, laikinai ėjau premjero pareigas.
Man labai daug davė darbas Europos Parlamente, kuriame supratau, kaip veikia ES mechanizmai. Manau, Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie turi tokios patirties.
Be to, esu diplomatiškas politikas. Prisiminkime tą vadinamąjį nesėkmingą euro įvedimo etapą. Man per trumpą laiką pavyko aplankyti 18 ambasadų ir įtikinti kai kurias dideles Europos valstybes, kad palaikytų mūsų siekius dėl euro įvedimo.
Užsienio politika yra sudedamoji vidaus politikos dalis ir pirmiausia reikia turėti tam tikrų savybių, kad sugebėtum diskutuoti, išklausyti kitus, suprasti, apie ką kalbama.
Aš tokių savybių turiu ir turiu norą realiai pakeisti valstybės ekonominę situaciją, kad turėtume daugiau darbo vietų, daugiau uždirbtume. Tada Lietuva bus ir vieningesnė, ir saugi.
– Kuo jūs skiriatės nuo D.Grybauskaitės?
– Aš pats pirmas pradėjau kalbėti apie susitelkimą, išsakiau, kad būsiu tas, kuris netriukšmaus, nešokinės, o labai nuosekliai mėgins pateikti savo pasiūlymus, savo viziją dėl Lietuvos perspektyvos.
Žmonėms jau yra nusibodęs nesusikalbėjimas aukščiausiuose sluoksniuose, todėl prezidentas turi mokėti peržengti per savo asmenines ambicijas, patinka ar nepatinka, bet turi su visais ieškoti dialogo, su visomis politinėmis partijomis, visais lyderiais mūsų valstybėje, tiek su Seimu, tiek su Vyriausybe.
Jau 10 metų esame ES nariai, matome, kad galime būti kitokie, reikia, kad mus išgirstų, kad į mus įsiklausytų ir kad mūsų valstybės pozicija būtų suderinta visais lygiais.
– Kai kurie buvę kandidatai į prezidentus jums jau pareiškė savo paramą, o kiti sako, kad parems tokiu atveju, jei tam tikros jo programos nuostatos bus suderintos su jūsų programa. Ar tai įmanoma?
– Yra viena nuostata, kuri visiems priimtina, – reikia stiprinti teisėsaugą, kad ji būtų ne politizuota, kad specialiosiose institucijose, kaip FNTT, STT ir kitose, nebūtų vykdomi telefoniniai nurodymai.
Jos turi dirbti savarankiškai, joms reikia suformuluoti užduotis. Tik tada bus galima reikalauti iš tam tikrų institucijų tam tikro darbo rezultatų. Šios nuostatos yra priimtinos, o dėl visų kitų aš labai abejoju.
Balsus pasiskirstė septyni kandidatai
2014 m. prezidento rinkimų, kuriuose dalyvavo 52 proc. piliečių, pirmojo turo rezultatai tokie (kandidatas, už jį balsavusių rinkėjų skaičius, surinktų balsų procentas):
Dalia Grybauskaitė 611 293 45,89
Zigmantas Balčytis 181 555 13,63
Artūras Paulauskas 160 058 12,02
Naglis Puteikis 124 216 9,33
Valdemaras Tomaševskis 109 627 8,23
Artūras Zuokas 69 553 5,22
Bronis Ropė 55 235 4,15
D.Grybauskaitė nugalėjo 55 savivaldybėse. Daugiausia balsų – 60 proc. – ji gavo Kaune. Z.Balčytis populiariausias buvo Šilalės rajone (45 proc.), V.Tomaševskis nugalėjo Šalčininkų (73 proc.), Vilniaus (53 proc.) rajonuose ir Visagine (52 proc.), B.Ropė – Ignalinos rajone (35 proc.).
Prieš penkerius metus užteko vieno turo
2009 m. prezidentų rinkimų, kuriuose dalyvavo 51,71 proc. piliečių, rezultatai buvo tokie (kandidatas, už jį balsavusių rinkėjų skaičius, surinktų balsų procentas):
Dalia Grybauskaitė 950 407 68,21
Algirdas Butkevičius 162 665 11,68
Valentinas Mazuronis 84 656 6,08
Valdemaras Tomaševskis 65 255 4,68
Kazimiera Prunskienė 53 778 3,86
Loreta Graužinienė 49 686 3,57
Česlovas Jezerskas 9 191 0,66
D.Grybauskaitė daugiausia balsų surinko 56 savivaldybėse iš 60, V.Tomaševskis Šalčininkų (66,86 proc.) ir Vilniaus (49,94 proc.) rajonuose. A.Butkevičius – Vilkaviškio rajone (52,11 proc.), o K.Prunskienė – Visagine (33,74 proc.).
Iš pirmų lūpų
Bernaras Ivanovas
Politologas
„Užkariauti didesnės pusės rinkėjų simpatijas D.Grybauskaitei būtų pavykę, jei ji būtų dėjusi daugiau pastangų kalbėdamasi su žmonėmis.
Ji vis dėlto kalbėjo šaltokai, nesudarė nuoširdaus bendravimo įspūdžio. Norėjosi daugiau kontakto, galbūt važinėjimo po šalį, tačiau tai reikėjo derinti su prezidentės pareigomis ir buvo gana sudėtinga.
Z.Balčyčio išėjimas į antrąjį rinkimų etapą yra susijęs su Socialdemokratų partijos reitingais. Tačiau to neužtenka.
Prieš antrąjį rinkimų turą vargu ar bus agresyvesnės Z.Balčyčio retorikos, nes liko nedaug laiko. Jis greičiausiai bandys išlaikyti tą patį diskusinį stilių ir partijos stumiamas judės pirmyn.
Desperatiškų D.Grybauskaitės pastangų ar bent jau retorikos pokyčių taip pat nevertėtų tikėtis, nes išmokti nuoširdaus, artimo bendravimo su žmonėmis vargu ar pavyks.
Greičiausiai tai yra tiesiog politinė elgsena, kurią D.Grybauskaitė pasirinkusi jau ilgą laiką. Galbūt ji ne visada efektyvi, bet tam tikrai daliai visuomenės yra patraukli.“ (ELTA)
Jūratė Novagrockienė
Politologė
„Z.Balčytis galėjo pelnyti ir daugiau balsų, jei jo rinkimų kampanija būtų buvusi aktyvesnė.
Šis politikas yra korektiškas, nelinkęs aštriau pasisakyti, kita vertus, jis minimaliomis pastangomis gavo maksimumą. Antrajame ture ši taktika nepasiteisins, reikalaus daug daugiau pastangų.
Kaip rodo rinkimų patirtis, kurios nors partijos paramos deklaravimas nelabai nulemia rinkėjų pasirinkimą antrajame ture.“ (BNS)
LR korespondentai Tadas Ignatavičius, Vytautas Bruveris, Valdas Bartasevičius, Martynas Čerkauskas, Asta Kuznecovaitė
