Komisija dėl neaiškių priežasčių ilgą laiką nepaisė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Politikai ir teisininkai pripažįsta, kad dėl to gali kilti didelių abejonių dėl LŽLEK priimtų sprendimų teisėtumo, rašo „Lietuvos rytas“.
Pagal įstatymą, ši komisija, į kurią savo atstovus skiria penkiolika organizacijų, privalo kartą per metus rengti susirinkimus. Nors komisija veikia jau daugelį metų, nė vieno tokio susirinkimo nebuvo surengta.
LŽLEK iki šiol nepatvirtino savo veiklos nuostatų, nors įstatymas nurodo, kad juos turėti privalu. Taigi kyla abejonių, ar komisija apskritai turi teisę spręsti, kuriuos leidinius priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Bet tai LŽLEK iki šiol netrukdė priimti sprendimų, kuriais dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ buvo pripažinti neetiškais – daugiausia dėl rašinių, atskleidusių žlugusiame banke „Snoras“ šeimininkavusių britų administratorių abejotiną veiklą.
Ar Lietuvoje įsigali žiniasklaidos cenzūra? Tokia tema bus narpliojama „Lietuvos ryto televizijos" pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Joje - pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku Linu Slušniu ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Juliu Sabatausku.
Bausmių vėzdas – skaudus
Komisijai leidinį pripažinus neetišku, jis netenka lengvatinio (9 proc.) PVM tarifo, taip pat negali dalyvauti įvairiuose valdžios institucijų rengiamuose viešinimo paslaugų konkursuose.
Šios bausmės žiniasklaidos priemonėms taikomos netgi tokiu atveju, jei ginčytinas LŽLEK sprendimas tuo metu nagrinėjamas teisme.
Periodinės spaudos atstovų teigimu, teismams priėmus žiniasklaidos priemonei palankų sprendimą, jau labai sunku arba net neįmanoma atitaisyti neigiamų pasekmių.
Mat kol skundas nagrinėjamas teisme, dėl daugiau kaip dvigubai (iki 21 proc.) padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio tarifo išauga ir leidinio kaina, dėl to mažėja jo konkurencingumas.
Ilgainiui leidinys gali prarasti rinkos dalį, į kurią vėliau sugrįžti jau nebeįmanoma.
Su logika kertasi ir tai, kad neetiškomis pripažintoms žiniasklaidos priemonėms taikomos skirtingos sankcijos.
Konservatorių valdymo laikais Seime priimtos PVM pataisos galioja tik spausdintiems leidiniams, televizijai ar interneto žiniasklaidai taikyti tokios bausmės nėra galimybių.
Sukruto ir politikai
Kad už savo sprendimus neatsakančios LŽLEK rankose atsidūrusio vėzdo galia peržengia sveiko proto ribas, jau pradeda kalbėti ne tik juo aptalžytos žiniasklaidos priemonės, bet ir politikai.
Šią savaitę teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis pranešė ketinantis siūlyti įstatymo pataisas, kurios panaikintų pinigines sankcijas, nes pastaruoju metu jos tampa vis didesniu žiniasklaidos cenzūros įrankiu.
Tai, kad dabar taikomos bausmės leidiniams neatitinka jų galimų nusižengimų, pripažino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas: „Metus galiojanti nuobauda, kai netaikoma PVM lengvata, užkrauna pernelyg didelę naštą žiniasklaidos priemonei ir gali iš viso ją sužlugdyti.“
Parlamentarą taip pat pribloškė tai, kad tokias didžiules galias turinti komisija vis dar neturi nuostatų, kuriuos priimti ją įpareigoja įstatymas: „Nesant nuostatų iškyla abejonių dėl komisijos veiklos aiškumo ir netgi tikrumo. O tokių abejonių neturėtų kilti.“
Žodį privalo tarti teismai
J.Sabatauskas mano, kad teismai turėtų nuspręsti, ar ne pagal įstatymą veikiančios komisijos priimti sprendimai yra teisėti.
Buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys irgi pareiškė, kad įstatymo reikalavimų neįvykdžiusios komisijos sprendimų teisėtumą turi vertinti teismas.
„Bet gal teismai nebuvo informuoti, kad komisija neturi savo nuostatų, nors pagal įstatymą privalo juos turėti?“ – svarstė V.Stundys. Šis politikas priklauso Seimo darbo grupei, kuri nagrinėja siūlymus, kaip tobulinti LŽLEK veiklą.
Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad nors teismai savo sprendimais yra pripažinę šios komisijos įgaliojimus vertinti žiniasklaidos priemonių etikos pažeidimus, iš tiesų Visuomenės informavimo įstatyme nėra apibrėžta, kada ir kokiais atvejais LŽLEK gali pripažinti žiniasklaidos priemonę neetiška.
Tai reglamentuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Tačiau ir jame nieko nepasakyta, už kiek ir kokių pažeidimų LŽLEK gali nubausti etikos nesilaikančią žiniasklaidos priemonę.
Komisija nesilaiko įstatymų
Dabar LŽLEK laikosi nuostatos, kad sankcijos taikomos tais atvejais, kai per vienus metus ta pati žiniasklaidos priemonė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pažeidžia tris kartus. Tai numatyta komisijos darbo reglamente, kuris yra patvirtintas pačios komisijos, bet ne jos steigėjų.
„Teismas turėtų nuspręsti, ar šiuo atveju pakanka tokio reglamento, ar visa tai turi būti numatyta įstatyme. Mano supratimu, jeigu visa tai būtų sudėliota ne kokiame nors reglamente, o įstatyme, būtų mažiau abejonių“, – svarstė V.Stundys.
Dar griežčiau situaciją vertino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Anot jos, reiškiamos abejonės dėl LŽLEK teisėtumo pagrįstos.
„Jei komisija sudaryta ne pagal įstatymo reikalavimus, gali kilti rimtų keblumų. Bet kokiu atveju įstatymo privalu laikytis. Negali kitų svarstyti ir bausti, kai pats nesilaikai įstatymų. Apie tai net negali būti kalbos“, – pareiškė A.Pitrėnienė, kurios vadovaujamas komitetas atsakingas už Visuomenės informavimo įstatymo vykdymo parlamentinę kontrolę.
Seimo komiteto vadovė pasišovusi aiškintis, kodėl iki šiol nebuvo vykdomas įstatymas.
Tiek V.Stundys, tiek A.Pitrėnienė įsitikinę, kad rengti komisijos steigėjų atstovų susirinkimus privalėjo jos vadovas. Jis taip pat turėjo pasirūpinti, kad komisija turėtų nuostatus, kaip numato įstatymas.
Nuostatų nepasigedo
Jau ne vieną kadenciją LŽLEK vadovaujantis Lietuvos psichiatrų asociacijos į ją deleguotas Linas Slušnys atvirai pripažino, kad komisija neturi patvirtintų nuostatų, bet esą tai ne jos rūpestis.
Anot L.Slušnio, tuo turi pasirūpinti komisijos steigėjai, kurie per visą komisijos egzistavimo laiką nė karto nebuvo susirinkę.
„Mes nesame viešojo administravimo objektas ir mums nuostatai netgi nėra reikalingi“, – išvedžiojo vaikų psichiatras.
Sprendimai – už uždarų durų
Ši komisija ne tik veikia nesilaikydama įstatymų. LŽLEK veikla yra apskritai po paslapties šydu. Komisijos nariai, pripažindami žiniasklaidos priemonę pažeidusia etiką, rengia tiktai uždarus posėdžius, kuriuose neleidžiama dalyvauti galimai nusižengusių leidinių atstovams.
„Mūsų reglamentas, kuriame numatyti uždari posėdžiai, priimtas jau seniai“, – paaiškino komisijos vadovas.
– Už uždarų durų priimami sprendimai dažnai kelia abejonių.
Gal jas išsklaidytų atvira diskusija, ypač tada, kai komisijos priimami sprendimai gali turėti didelės įtakos vieno ar kito leidinio veiklai? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Slušnio.
– Tai, kad sprendimai priimami už uždarų durų, normalu.
Mūsų komisijos nariai priimdami sprendimus turi jaustis labai ramiai.
Jie neturi bijoti, kad bus iškraipyti jų žodžiai. Todėl diskusija ir rengiama uždara.
Aišku, jeigu reglamentas bus priimtas kitoks, išmoksime diskutuoti viešai. Tik nežinau, kiek tai yra svarbu.
Jei vienas ar kitas leidinys nori, kad komisija posėdžiautų atvirai, mes neprivalome keisti reglamento.
– Komisijos reglamentas taip pat numato, kad gauti skundai turi būti išnagrinėti per 60 dienų.
Bet pirmadienį komisija nutarė nagrinėti „Lietuvos ryto“ publikaciją apie slaptos informacijos nutekinimo skandalo centre atsidūrusią prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę.
Šiuo atveju terminas buvo praleistas, bet komisijai kažkodėl nepasirodė didelė nuodėmė pažeisti savo darbo reglamentą?
– Taip, terminas praleistas. Komisija gauna labai daug skundų ir nespėja jų visų laiku išnagrinėti. Organizuoti posėdžių dažniau neturime galimybių, nes tam biudžete nėra numatyta lėšų.
– Bet pripažįstate, kad vienu atveju, kai, pavyzdžiui, prašoma posėdžiauti ir balsuoti atvirai, komisija aiškina negalinti pažeisti reglamento, o kitu atveju jį pati laužo?
– Nėra taip, kad komisija sąmoningai nutaria pažeisti ar nepažeisti nusistatytos darbo tvarkos.
Tiesiog dėl pinigų stokos nėra galimybių rinktis dažniau ir man dėl to skauda širdį.
Bet niekuo negaliu padėti.
– Jūs pripažinote, kad komisija vis dar neturi nuostatų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo priimti komisijos steigėjai. Bet jie nė karto nebuvo susirinkę, nors turėtų.
Nejaugi tokie akivaizdūs įstatymo pažeidimai nekelia abejonių dėl jūsų vadovaujamos komisijos veiklos teisėtumo?
– Mums tai nesukelia jokių keblumų. Komisijos nuostatus turi sukurti ir patvirtinti jos steigėjai. Kodėl jie nesusirenka ir to nepadaro, klausimas ne mums.
Komisija įsteigta, mes dirbame pagal reglamentą.
– Viešosios informacijos įstatymas numato, kad komisiją įsteigusios organizacijos ne rečiau kaip kartą per metus turi surengti susirinkimą, kuriame turi būti tvirtinami tie nuostatai.
Kieno pareiga sušaukti tokį susirinkimą, ar ne komisijos vadovo?
– (Ilga pauzė. – Red.). Man atrodo, kad tai gali padaryti bet kuris iš steigėjų.
Mums būtų smagu, jeigu tie susirinkimai vyktų, kaip numatyta. Jie neskuba to daryti, bet aš nemanau, kad dėl to kyla komisijos teisėtumo klausimas.
