Politologų teigimu, šie debatai įdomūs tuo, kad susitinka du labai skirtingi politikai – ramus ir santūrus, retai aštriai pasisakantis Z.Balčytis ir visiška jo priešingybė karšto būdo D.Grybauskaitė.
Tačiau kibirkštys tarp šių kandidatų nežaižaravo. Mandagiai pasisveikinę debatų pradžioje, ir vėliau kandidatai vienas kitam neparodė aštrių ilčių. Nei iš Z.Balčyčio, nei iš D.Grybauskaitės stipresnio žodžio oponentui žiūrovai neišgirdo. Dažnos būdavo tokios situacijos, kai vienas kandidatas linksėdamas galva pritardavo kitam.
Pirmoji kandidatų akistata vyko vidaus politikos klausimais.
Ar teisingu keliu lipome iš krizės? Pirmasis klausimas, į kurį kandidatai turėjo atsakyti: ar Lietuva sėkmingai įveikė krizę ir ar iš jos kapstėsi tinkamais būdais? Burtai lėmė, kad pirmoji į šį klausimą turėjo atsakyti D.Grybauskaitė. „Jau 2011 Lietuvos ekonomika pradėjo augti ir tai rekordinis laikotarpis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Lietuva dabar yra kaip pavyzdys kitoms šalims, kaip greitai galima atkurti ekonomiką. Žinoma, turėjome sumokėti tam tikrą kainą.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika auga greičiausiai Europoje – daugiau kaip 3 procentais“, – sakė D.Grybauskaitė. Anot jos, šiuo metu Lietuva gali tvirtai jaustis investicijų, plėtros ir euro įvedimo prasme.
Z.Balčytis pabrėžėi, ką jau yra sakęs ne vieną kartą: „Pirmiausia mes turime atsakyti, kieno sąskaita mes ėjome iš krizės. Mes ėjome pačias mažiausias pajamas turinčių žmonių sąskaita.
Mus giria dėl to, kad neprašėme paramos. Prancūzija, Latvija, Portugalija, Graikija, kurias taip pat ištiko krizė, gavo iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nemažų lėšų. Lietuvoje šiuo metu situacija gana sudėtinga“, – sakė Z.Balčytis.
D.Grybauskaitė oponavo, kad dėl TVF, buvo pasielgta teisingai.
„Lietuva pasielgė teisingai. Ar norėtumėte, kad jūsų pensijos būtų apmokestintos ir ar norėtumėte mokėti didesnius mokesčius nei mokate dabar? Tokios buvo TVF sąlygos. Kitos šalys neturėjo kitos išeities“, – tiesioginiame eteryje sakė D.Grybauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad Lietuva sugebėjo iš krizės lipti savo jėgomis.
Z.Balčytis atkirto, kad Lietuva nežinojo TVF reikalavimų: „Aš manau, kad buvo klaida, kai nesikreipėme į TVF ir nesiskolinome su mažesnėmis palūkanomis.“
D.Grybauskaitė pakartojo, kad lietuviai už mažesnes palūkanas būtų mokėję ir padidintą nekilnojamojo turto mokestį, ir automobilių mokestį, būtent dėl tokių sąlygų buvo nesikreipta į TVF.
Z.Balčytis akcentavo, kad šiuo metu ypač juntama įtampa tarp pensininkų. „Ir šiuo metu neturime išteklių grąžinti sumažintų pensijų. Ši Vyriausybė sugebės atkurti tuos sprendimus“, – žadėjo Z.Balčytis.
Prezidentė nesureikšmino šios Vyriausybės pastangų atkurti sumažintas pensijas: „Visų vyriausybių pareiga tvarkytis su pensijomis ir atlyginimais.“
Prezidentė pabrėžė, kad anksčiau įvedusi eurą, Lietuva būtų sutaupiusi 8 mlrd. litų ir faktiškai būtų išvengusi krizės. Tuometė socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė su finansų ministru Z.Balčyčiu to nepadarė. Z.Balčytis neprisiėmė atsakomybės dėl neįvesto euro. Jis teigė, kad tuo metu buvo padaryta viskas, kas įmanoma.
O kaip su investicijomis?
Ką ketinate nuveikti, kad Lietuva taptų patrauklesne šalimi investicijoms? „Mes turime neblogų pavyzdžių dėl „LitPol Link“ kabelio. Aš manau, kad turime paspartinti dujų vamzdžio tiesimą į Lenkiją. Užsienio investicijos ateitų, kai bus mažesnės energetikos kainos ir jiems bus čia palankiau dirbti“, – sakė Z.Balčytis.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva pagal investicinį klimatą pasaulyje yra 17-ojoje vietoje. Jos nuomone, investuotojų pritraukimui Lietuvoje trūksta energetinio nepriklausomumo, politinio stabilumo ir darbo jėgos lankstumo.
„Mes esame „A“ lygmenyje skolinimosi reitinge. Reikia tik mokėti pritraukti ir save reklamuoti. O to mes nemokame daryti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Z.Balčytis pritarė, kad Lietuva yra „keletu laiptelių pakilusi aukštyn“. Tačiau jis pabrėžė, kad ateityje reikia atsikovoti prarastas rinkas ir tinkamai pasinaudoti Europos Sąjungos parama.
„Reikia susitarti, kur dėti 40 mlrd. litų paramos. Tai vienas pagrindinių ir labai didelių rezervų mus sparčiau tvarkytis“, – sakė Z.Balčytis.
„Mes esame ne truputį pakilę, mes esame 17-oje vietoje“, – į Z.Balčytį kreipėsi prezidentė D.Grybauskaitė.
„Galų gale baikim save menkinti! Reikia mažiau kalbėti apie bėdas ir tvarkytis. Mažiau dejuokite“, – karštai kalbėjo D.Grybauskaitė.
Z.Balčytis antrino, kad Lietuvoje mažiausios pensijos Europoje, maži atlyginimai, o valstybė kamuojama didelių skolų.
„Jeigu išgirsčiau tokias kalbas, gyvenime neinvestuočiau Lietuvoje“, – į Z.Balčyčio kalbas atsakė prezidentė.
O kaip su Darbo partija?
Laidos vedėjui paklausus apie šalies politinę atsakomybę, iškilo Darbo partijos klausimas. Ypač aktyviai šiuo klausimu pasireiškusi D.Grybauskaitė įgėlė, kad Lietuvos žmonės turėtų imti pavyzdį iš politikų, tačiau kol kas to daryti negali. „Dabartinė dauguma pradeda siūlyti atleisti partijas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie turi pradėti nuo savęs ir tik tuomet mes galime reikalauti iš savo žmonių, kad jie vienaip ar kitaip elgtųsi“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad politikai turėtų būti profesionalūs, tačiau dažniausiai į aukščiausius postus patenkama tik todėl, kad priklausoma vienai ar kitai politinei partijai.
Kalbant apie politikų teisinę neliečiamybę, D.Grybauskaitės nuomone, rimti politikai turi tai turėti. Tačiau turi būti tam tikri mechanizmai, kuriais būtų galima ją panaikinti: jeigu politikas bandytų slėpti savo nusikaltimus arba neveiklumą.
„Valdančioji dauguma yra susitarusi ir vis tą klausimą atideda. (Viktoro Uspaskicho imuniteto. – Red.) Mes vėl grįžtame prie politinės etikos ir atsakomybės“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kitu klausimu laidos vedėjas pasiteiravo, ar kandidatai Darbo partijos narius skirtų ministrais?
Z.Balčytis atsakė „taip“, jeigu politikai atitiks keliamus kompetencijos reikalavimus.
„Darbo partijos atstovai yra nuteisti, tik nuosprendis dar nėra įsigaliojęs. Todėl tokie žmonės tikrai nebus skiriami ministrais“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausti abortai?
Z.Balčytis pabrėžė, kad turi būti gerbiama moters teisė. Anot jo, draudimais nieko nepasieksime. Negalėdamos pasidaryti legalaus aborto, moterys griebtųsi nelegalių paslaugų. Jis paminėjo Lenkijos atvejį, kurioje daroma šimtai tūkstančių nelegalių abortų.
Z.Balčyčio nuomonei pritarė ir D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad draudimais nieko nepasieksi, o tik bus rizikuojama moterų sveikata, kurios abortus darys kitose šalyse.
Pasiteiravus dėl homoseksualų partnerystės įteisinimo, santuokų ir įvaikinimo, D.Grybauskaitė aiškiai neatsakė. Ji akcentavo, kad reikia persvarstyti vyrų ir moterų porų partnerystę. Tačiau apie įvaikinimą ir santuokas nedetalizavo.
„Pirmiausia mes Lietuvoje neišsprendėme partnerystės klausimo tarp vyro ir moters. Tai būtų žingsnis į tam tikrą šeimos koncepcijos pokytį ir modernizavimą. Klausimams, kuriuos jūs uždavėte, reikia didesnių diskusijų visuomenėje. Asmeninės nuomonės net nenorėčiau turėti. Valstybėje yra svarbesnių klausimų“, – laidos vedėjui sakė D.Grybauskaitė.
Z.Balčytis pasisakė prieš homoseksualų santuokas ir tokių porų įsivaikinimo galimybes, tačiau pritarė partnerystės įteisinimui.
Kalbėdami apie dirbtinį apvaisinimą ir nepanaudotų embrionų naikinimą, kandidatai vieningai pritarė, kad Lietuva turėtų būti moderni valstybė ir turėtų padėti nevaisingoms šeimoms susilaukti vaikų.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 50 tūkst. nevaisingumo problemų turinčių šeimų. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad nepanaudotų embrionų naikinimas būtų labai neetiškas, todėl tam nepritartų. Z.Balčytis antrino, kad jis taip pat nepritartų.
Žiūrimumas vidutiniškas
„Ketvirtadienį pirmą kartą po dešimties metų Lietuvoje vyko tikri prezidentiniai debatai. Pastaruosius, kuriuos vedžiau, vyko prieš dešimt metų. Tuomet kovėsi Valdas Adamkus ir Kazimiera Prunskienė. Daugiau tikrų prezidentinių debatų per dešimtmetį Lietuvoje nebuvo“, – sakė debatų vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Žurnalisto E.Jakilaičio teigimu, buvo galima tikėtis geresnio LRT organizuojamų kandidatų į prezidento postą debatų žiūrimumo. Vidutiniškai visus debatus žiūrėjo 3,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Epizodiškai, bent trumpam tiesioginę laidą buvo įsijungę apie 400 tūkst. žmonių.
Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
