Hektaras ežero – už pusę milijono litų?

Nors Lazdijų savivaldybės valdžia prieš metus žemėtvarkininkus buvo paraginusi rajone neprivatizuoti daugiau nė vieno ežero, specialistai į viską numoja ranka. Ir, dangstydamiesi įstatymais, vieną po kito Dzūkijos ežerus perleidžia privatininkams. Dzūkai kraupsta nuo tokių žemėtvarkininkų veiksmų ir sako, kad visą gyvenimą prie ežerų augę tuoj neturės nė kojų kur nusiplauti.

Daugiau nuotraukų (1)

Geda Kumžienė, „Lietuvos ryto“ televizija

May 18, 2014, 7:10 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 7:26 PM

Prie vaizdingo Seliovinio ežero netrukus turėtų atsirasti įspėjamasis užrašas, kad ežeras – privatus. Nors vandens telkinio privatizacijai priešinasi gyventojai, o Lazdijų rajono valdžia Seliovinio ežerą yra įtraukusi į neprivatizuojamų vandenų sąrašą, į viską numota ranka. Žemėtvarkininkai jau tvarko dokumentus ir ruošiasi šį vandens telkinį perduoti privatiems asmenims.

Prie Seliovinio ežero gyvenantys žmonės sako girdėję, kad vandenis nori privatizuoti niekada čia negyvenę ir jokių ryšių su šiomis žemėmis neturintys asmenys iš Ignalinos rajono. Dzūkai sako buvę apstulbę, kai sužinojo, kad 27 hektarus apimantys vandenys, prie kurių jie visą gyvenimą gyveno, netrukus pereis į privačias rankas.

Įstatymai aiškiai nenurodo, ką gali, o ko ne privačių telkinių savininkai. Anot specialistų, žmonės prieš bet ką darydami turi prašyti leidimo. Savininkas gali neleisti nei maudytis, nei žvejoti.

Lazdijų rajone jau yra keli privatizuoti ežerai. Rajono valdžia sako dar prieš metus žemėtvarkininkus paraginusi, kad šie stabdytų vandens telkinių privatizavimą.

„Padarėme viską, kad jie nebūtų privatizuojami. Priimti spendimai, yra ežerų, kurie yra neprivatizuotini, sąrašas. Be abejonės, mes savo sprendimus ginsime teisminiu keliu“, - sako Lazdijų meras Artūras Margelis.

Žemėtvarkininkai sako, kad jie negali neleisti pirkti ežerų, o į savivaldybės sprendimus nekreipsią dėmesio, mat valdininkai gali tik patarti. Žemėtvarkininkai turi savo sąrašą. Lazdijų rajone, anot jų, dar 100 ežerų gali tapti privačiais.

„Savininkams atkuriamos nuosavybės teisės į kažkada turėtą žemę, mišką ar ežerą. Šiuo atveju savininkai, turėję vandens telkinius, vietoje negalėję jų gauti, turi teisę į vandens telkinį kitoje Lietuvos vietoje“, - aiškina Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėja Audra Kimbirauskienė.

Tačiau dzūkai sunerimę: žmonės girdėjo, kad ežerus supirkinėja vienas asmuo, kuris esą turi ketinimų paskui prekiauti vandenimis. Tarp vietos gyventojų sklinda kalbos, kad už vieną hektarą ežero gražioje vietoje siūloma ir pusė milijono litų. Žmonės sako girdėję, kad šeimininkas tik gavęs Seliovinio ežero dokumentus žmonėms lieps nusigriauti lieptelius, o į vandenį bus galima įbristi tik su jo žinia.

„Šiandien matome, kad yra kažkokia žmonių grupė, kuri turi įgaliojimus už kažką veikti. Mes atkuriam nuosavybės teises neretai ir mirusiems, nes įstatymas tai leidžia. O kaip jie paskui susitvarko, mes nežinome, bet veikiančių per įgaliojimus yra tikrai daug“, - teigia A.Kimbirauskienė.

Keletas ežerų Lazdijų rajone jau yra privačių. Dėl vieno, Termento ežero, kova tarp Lazdijų savivaldybės ir žemėtvarkininkų jau kelerius metus vyksta teismuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.