Neįmantrią surūdijusių plieno lakštų kompoziciją šalia viduramžiais alsuojančių miesto statinių sumanė pastatyti festivalio „Dizaino savaitė“ rengėjai ir žinomas architektas A.Karalius.
Kodėl iškilo paminklas Rutinai ir kodėl būtent šioje senamiesčio vietoje, idėjos autoriai neatskleidė. Galbūt viską geriausiai paaiškina užrašas keliomis kalbomis ant paties paminklo. Jis skelbia, kad šioje vietoje nieko ypatinga neįvyko.
Kaip paaiškinti pirmą kartą į Kauną atvykusiam žmogui, ką reiškią šis paminklas? Gal tai, kad visas miestas ir jo gyventojai skęsta rutinoje, nemato jokių pragiedrulių ir kamuojami depresijos eina ant Vytauto Didžiojo tilto ketindami nušokti į vandenį?
Netoliese esančio viešbučio darbuotojai jau turėtų parengti atsakymus į tokius svečių klausimus.
Paprastam praeiviui kartais sunku perprasti menininkų išraiškos priemones, tačiau keisčiausia, kad jos nesukėlė jokių abejonių miesto valdžiai. Senamiestyje iškyla seną metalinę dėžę primenanti kompozicija, ir visiems tai patinka.
Kai rekonstruojant griūnantį namą keliais centimetrais praplatinamos durys ar pakeliamas stogas, kyla didelis skandalas, savininkas apšaukiamas paveldo niokotoju ir įjungiamas baudų skaitiklis.
Pats architektas A.Karalius stebėjosi, kad neįtikėtinai greitai gavo valdininkų leidimą statyti paminklą Rutinai. Jo parengti pastatų projektai esą sulaukia gerokai daugiau pastabų ir kritikos.
Kodėl tuomet nepatiko vadinamasis „stiklainis“ pagrindinio Kauno savivaldybės pastato pašonėje? Tiesa, savivaldybės atstovai jo statybą taip pat palaimino, tik vėliau nenoriai pradėjo murmėti neva jis neįsilieja į bendrą vaizdą.
Galima džiaugtis, kad bent jau mokesčių mokėtojų pinigai paminklo Rutinai statybai nebuvo išleisti, o štai senamiestyje iškilęs vadinamasis auksinis tualetas kainavo per pusę milijono litų.
Gerai pagalvojus šį statinį taip pat galima būtų paskelbti kūrybos išraiška ir pavadinti paminklu Kentėjimui. Juk dažnai kenčiama tiek skubant prie tokios įstaigos, tiek jos viduje.
Prisiminę įsimintiniausias tokios kančios akimirkas ant sienų jas galėtų surašyti patys tualeto lankytojai – nereikėtų net menininkų pastangų ar papildomų išlaidų. Toks paminklas tikrai būtų įsimintinesnis ir suprantamesnis kauniečiams bei miesto svečiams.
Galima įžvelgti net sąsajų su paminklu Rutinai ir vadinamuoju stiklainiu – jūriniame konteineryje įrengtas tualetas netoli Kauno pilies ir rotušės miesto valdžiai taip pat nesukėlė blogų emocijų. Visiems tiko ir patiko.
O miesto širdimi vadinama Kauno rotušė, atrodo, tapo paprasta pobūvių sale, kurią bet kas gali išsinuomoti sumokėjęs 400 litų už valandą. Tikrai nedidelė kaina už išskirtinę vietą.
Tokia galimybe pasinaudojo viena Kauno odontologė, sumaniusi Rotušėje švęsti savo 50 metų jubiliejų ir miesto vadovus apmulkinusi asmeninę šventę užmaskuodama tariamu tarptautiniu renginiu medikams, kurio metu esą bus apdovanoti labiausiai nusipelnę žmonės.
Kiekviename žingsnyje ar žodyje opozicijos klastą įžvelgianti miesto valdžia niekaip neatsispyrė paprastos odontologės gudrybei.
Gerai, kad į Rotušę nesusirinko švęsti Agurkinių gaujos nariai. Jeigu jie būtų pranešę apie planus rengti tarptautinę daržovių augintojų konferenciją, kurios metu bus apdovanoti labiausiai nusipelnę Agurkiniai, miesto valdžia taip pat turbūt būtų patikėjusi.
Po tokių svečių apsilankymo jaunavedžiams turbūt reikėtų ieškoti kitos vietos, kur galėtų prisiekti amžinąją meilę.
Ką dar reikėtų padaryti, kad Kauno senamiestis prarastų patraukliausios miesto vietovės vardą?
Vasarą uždrausti lauko kavinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais ir iš anksto pranešti, kad šiemet Rotušės aikštėje Kalėdų eglė nebus statoma, nes ji užgožia netoliese stovinčius pastatus.
Tikėkimės, sveikas protas nugalės, ir tai liks tik kvailas svaičiojimas.
„Laikinoji sostinė“
