Lietuvos ateities kontūrus braižo V.Romanovo strategai?

Iš Lietuvos pasprukęs Kauno milijonierius Vladimiras Romanovas neiškrito iš mūsų šalies visuomeninio gyvenimo aktualijų. Dar daugiau - jo buvusios verslo imperijos kariai tarsi hidros čiuptuvai grįžta į valdžią.

Kauno miesto tarybos narys G.Labanauskas mano, jog V.Romanovo čiuptuvai apraizgė ir Susisiekimo ministeriją.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauno miesto tarybos narys G.Labanauskas mano, jog V.Romanovo čiuptuvai apraizgė ir Susisiekimo ministeriją.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintautas Labanauskas

May 18, 2014, 10:59 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 7:57 PM

Atrodytų, ką bendro turi tiltas per Kuršių marias, noras perbraižyti jau nubraižytą europinės vėžės  „Rail Baltica“ liniją, kitos Susisiekimo ministerijoje ES fondų pinigais maitinamos abejotinos idėjos ir garsusis astrologas-treneris V.Romanovas? Pasirodo, sąsajų yra nemažai.

Susisiekimo ministru tapęs socialdemokratas Rimantas Sinkevičius kanclerio poste paliko čia dar V.Romanovo klestėjimo laikais įsitvirtinusį Tomą Karpavičių. Kancleris ministerijoje, be kita ko, yra atsakingas už ES ir valstybės lėšų skirstymą ir panaudojimą.

T. Karpavičius žmogus patyręs – buvęs Ūkio banko Strateginio vystymo departamento direktorius, vėliau pagarsėjusios „Ūkio banko investicinės grupės“ projektų vadovas ir net direktoriaus pavaduotojas korporatyviniams reikalams.

Verta priminti, jog Tomo žmona Edita Navickaitė-Karpavičienė dar 2001-aisiais pakilo iki Ūkio banko valdybos pirmininkės aukštumų. Įdomiai atrodo ir faktas, jog kartu su Karpavičiais dirbo ir dabar prieštaringai pagarsėjęs futbolo ekspertas Sergejus Fedotovas. Tai leidžia daryti prielaidas, kad šiandien mes matome tik V.Romanovo ir jo parankinių veiklos aisbergų viršūnėles, vis išlendančias į paviršių, o Susisiekimo ministerija - tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip toliau sėkmingai gyvuoja Kauno milijonieriaus r už jo stovinčių jėgų supintas finansinės, ekonominės ir politinės įtakos voratinklis, apraizgęs visą Lietuvą.

Ir ne vienos ministerijos, valstybinės institucijos kabinetuose atsakingas pareigas užima tie, kuriems viešbutyje „Villon“ švęsdamas „senus Naujuosius“ metus V.Romanovas išdalindavo šventinius vokelius. Kažin ar verta abejoti, kad tokius „altruistinius polėkius“ jis stropiai užrašė savo ne viešos buhalterijos knygose, tokiu būdu užsitikrindamas apdovanotųjų įsipareigojimą tylėti.

V.Romanovo kabinete Kaune ant sienos kabėjo didelis, savaip sąmojingo siužeto paveikslas. Jame pavaizduota, kaip jis duoda nurodymus vienam iš didžiausių pasaulio nusikaltėlių, savo bendravardžiui Vladimirui Leninui. Sunku įsivaizduoti (nebūnant šizofreniku), ką galima nurodinėti Leninui po pastarojo mirties, tačiau bėglio milijonieriaus nurodymai gyviesiems viskas labai aiškūs.

Užtenka pažiūrėti, kokios valstybės kontroliuojamos institucijos atidarinėjo sąskaitas ir pervedinėjo valstybės lėšas į jau griūnantį Ūkio banką. Tačiau panašu, kad žiūrėti norinčiųjų nedaug, nes tie patys veikėjai, kurie davė nurodymus šiai nusikalstamai veiklai vykdyti, tebelaiko svarbias svirtis valstybės mašinoje. Su tokiais asmenimis pyktis pavojinga: ką gali žinoti, gal būsimasis Rusijos pilietis V.Romanovas sėdės ant pirmojo kertančio Lietuvos sieną tanko bokštelio vaduojant skriaudžiamus rusakalbius gyventojus?

Keletą mėnesių bandžiusi aiškinti mandagiai, Europos Komisija neiškentė – projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička aiškiai nurodė, jog norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui gauti, bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.

O jeigu bus nesilaikoma pirminio maršruto per Taliną, Rygą ir Kauną, Europos komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą.

Europos biurokratams sunku suvokti, kodėl ir kaip keičiasi Lietuvos pozicija svarbiais infrastruktūros plėtojimo klausimais. Tačiau tai gerokai lengviau suprasti mums Lietuvoje, dar visai neseniai iš Žalgirio tribūnų stebėjusiems V.Romanovo sugebėjimus pagal žvaigždes vadovauti krepšinio komandai.

„Rail Baltica“ viražai – ne pirma ir ne paskutinė smagi idėja, sklandanti Susisiekimo ministerijos koridoriuose. Galima tik priminti to paties ministerijos kanclerio globojamą tilto į Kuršių neriją projektą, užtikrinantį dešimtis milijonų siekiančius valstybinius užsakymus ir žalą Lietuvos valstybei, suniokojant unikalų gamtos paveldą.

Gintautas Labanauskas yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, tecbnikos mokslų daktaras, transporto ūkio specialistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.