Verslo tarybai neseniai pradėjęs pirmininkauti Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, jog kvietimai elektroniniu paštu siųsti maždaug dvidešimčiai Seimo narių, nepaisant jų politinių pažiūrų ar įsitikinimų. Nes tikima, jog kauniečių problemos politikams rūpi ne vien prieš rinkimus.
„Kada vyko debatai prieš rinkimus, buvo daug kalbėta apie mūsų miestą, girdėjosi pažadų, reikštas susirūpinimas, kad Kaunas ne visai taip vertinamas, kaip turėtų būti“, - priminė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Jo mintį pratęsė Vaclovas Pečatauskas - Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdomasis direktorius, suabejojęs, ar iš viso Seimo nariai kasdieniame savo darbe kažką naudingo miestui sprendžia, ar tik apsiriboja situacijos konstatavimu.
Anot šios asociacijos vadovo Jono Guzavičiaus, abejonių dėl deklaruojamo rūpesčio rinkėjais ir miestu kyla matant, kaip pastaruoju metu vis daugėja įvairių ministerijų priimtų sprendimų, kurie su verslo atstovais netgi nederinami, tačiau turi būti jiems privalomi. Tarsi būtų grįžtama į sovietmetį...
Absurdas yra reikalavimas verslininkui, pramonininkui mokėti už užrašą (dažnai tai būna įmonės pavadinimas), kuris yra ne gatvėje, bet ant nuosavos įmonės sienos. Gal dėl to nedidelio mokesčio, kurį pradėta imti, nesiginčytume, jeigu nereikėtų senų seniausiai esamam užrašui dabar parengti projektą, kuris netgi brangesnis už pačius mokesčius. Negana to, tą projektą privalu suderinti su penkiais savivaldybės skyriais. O patys žinote, kaip nelengva su architektais derinimus atlikti.
Dar vienas pastarojo meto „verslo sąlygų palengvinimas“. Kai turi patalpų, kurių nenaudoji ir nori jas išnuomoti, tai irgi vis iš naujo reikia projektą užsakyti, jeigu nuomininko veikla yra licencijuojama. O gal tas nuomininkas ilgai neužsibus, ir turėsi naujo nuomininko ieškoti, vėl iš naujo projektą daryk. Manome, jog tokių nesąmonių neturėtų būti, - koks kieno reikalas, kam įmonė savo nuosavas patalpas nuomoja?. Ir dar pasirodo, jog įmonė neturi teisės pati nuomininkams elektros parduoti. Tarkim, įsileisi 20 nuomininkų, tai lygiai tiek atskirų elektros prietaisų turėsi statyti ir tiek bus sutarčių su energetikais?“, - nelogiškais valdžios sprendimais stebėjosi „Kauno liftų“ įmonės generalinis direktorius J.Guzavičius.
Jo teigimu, norima koncentruoti kai kurias funkcijas, susijusias su specialistų atestacija, į vienos ar kelių tarnybų rankas. Ir toks lig šiol galiojančios tvarkos pakeitimas kai kurių valdančiųjų partijų iniciatyva stumiamas slaptai, nediskutuojant su visuomene, -„ Kodėl turėtų kokia nors socialinės priežiūros tarnyba atestuoti miškininkus?“, - stebėjosi Kauno krašto pramonininkų organizacijos vadovas, tačiau paaiškinimo nesulaukė.
Seimo narės prisiminė, ką vienai iš jų pavyko nuveikti energetikos srityje, kai vadovavo Ūkio ministerijai, - paskatinti teigiami pokyčiai, kurie leidžia sumažinti šilumos kainas vartotojams.
„Pirmieji geri žingsniai, diegiant biokuro katilines, jau žengti. Ir ta linkme einama toliau, įgyvendinant naujus projektus. Bet medžio plokštėmis kūrenti katilus - nepigus dalykas. Reikia juos pritaikyti miško kirtimo atliekų kūrenimui. Ir medieną Lietuva labiau turėtų pati gerai panaudoti, o neišvežti į užsienį“, - kalbėjo parlamentarė B.Vėsaitė. Miesto merui užsiminus apie puoselėjamą projektą Petrašiūnuose Kaunui turėti kogeneracinę elektrinę, ji pridūrė, jog 800 milijonų litų skiriama Vilniui bei Kaunui šilumos gamybos modernizavimui. Bet kur bus statoma kogeneracinė elektrinė, dar neaišku.
Nenutylėta susitikime ir apie „ Rail Baltica“ geležinkelio vėžės projektą. Kai kurių Kauno verslo atstovų nuomone, lenkai labiau susirūpinę savo automagistralėmis nei tarptautiniu geležinkeliu. Ir pastaruoju metu intensyviai tvarko savo kelius. Be to, tarptautinio projekto kaštai bus tokie dideli, kad už tuos pinigus būtų galima visu maršrutu „Varšuva-Talinas“ nutiesti puikų, 6 eismo juostų kelią, gal net - dviem aukštais. O kol kas Lietuva įvėlė visus į derybas dėl geležinkelio vėžės atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus. Nors tarp šių miestų einanti sovietinė geležinkelio linija visai neseniai buvo pakankamai gerai modernizuota. Tai nepigiai atsiėjo, - negi šie pinigai buvo išmesti į balą?
Kalbėta ir apie „Via Baltica“ magistralę, kuri, kaip citavo vieno iš buvusiųjų susisiekimo ministrų žodžius J. Guzavičius, nuo sienos važiuojant per Suvalkiją, sunkiuoju transportu apkrauta 59 kartus labiau nei autostrada „Vilnius-Kaunas“. O Verslo tarybos narys Linas Skradžiukas dar priminė, kad tas kelias vadinamas „mirtininkų keliu“, todėl nedelsiant reikia jį platinti ir modernizuoti, kol dar daugiau aukų nepareikalavo.
Seimo narės B.Vėsaitės teigimu, dėl pirmojo „Rail Baltica“ etapo viskas sutarta, finansavimas yra, - vėžė iki Kauno ateis. Kalba dabar eina dėl antrojo etapo, - dėl vėžės nuo Kauno iki Vilniaus. Taip, estai nepatenkinti, „bet būtų visai logiška, jei geležinkelis sujungtų 3 Baltijos valstybių sostines“.
Atremdama Vyriausybės pozicijos kritiką dėl užsispyrimo neskirti nors pusės lėšų, reikalingų Panemunės tilto statybai, B. Vėsaitė prasitarė, jog nė vienas Vyriausybės posėdis nepraeina be lobistinės Seimo narių veiklos. Todėl ji mananti, kad tas spaudimas duos naudos. Ministerija per 3 metus į šio tilto statybą investavo 15 mln. Lt. Užtat pasirūpinta, kad Kauno savivaldybei būtų padidintas skolinimosi limitas, tai ji pati gali dabar daugiau į tą objektą investuoti.
„Mes vis dar tikim, kad bus rastas sprendimas dėl tilto statybos finansavimo, nes Lietuvoje iki šiol nė viena savivaldybė nėra pati pasistačiusi tilto per Nemuną. Taip, skolinimosi limitas padidintas, bet skolas atidavinės savivaldybė, o ne ministerija. Dėl Panemunės tilto su premjeru dar sausio mėnesį buvom sutarę, kad šįmet ministerija tiltui skirs 10 milijonų. Deja, sprendimo vis nėra, - gavom pusę tos sumos“, - aiškino Verslo tarybos pirmininkas A. Kupčinskas.
O Seimo narė B. Vėsaitė kalbėjo: „Pasigendu ankstesnės kadencijos Susisiekimo ministerijos raštiško įsipareigojimo dėl tilto statybos finansavimo, o ne vien buvusio ministro E. Masiulio fotosesijos po tiltu, prieš jį sprogdinant. Sieksim, kad tilto projektas atsirastų Valstybės investicijų programoje, tuomet finansavimas pagerės“, - žadėjo parlamentarė.
Tiesa, į tai kai kas iš pramonininkų priminė, jog „baigėsi limitas versti visas kaltes ankstesnei Vyriausybei, ir laikas prisiimti kaltes patiems“.
Kauno verslo tarybos posėdyje pirmadienį dar kartą išsakyta miesto tarybos ir jai vadovaujančio mero A. Kupčinsko nuostata dėl kitokios tvarkos skirstant Kelių fondo lėšas. „Kad nebūtų kažkokių kartelinių susitarimų, per kuriuos tas fondas pasidalinamas, vietiniams keliams paliekant tik trupinius“.
Buvo skirta laiko ir oro transporto problemų aptarimui, kurių sprendimą, mero teigimu, palengvintų miestų savivaldybėms suteikta teisė įsivesti vadinamąjį „pagalvės“ mokestį. Kol kas tokią privilegiją turi tik kurortai, galintys iš turistų surinktus pinigus naudoti infrastruktūros gerinimui bei kitiems svarbiems dalykams. Kaunas savo ruožtu „pagalvės“ mokesčio pinigus skirtų lėktuvų reisų plėtrai (populiarinimui), miesto reklamai, kas padėtų daugiau pritraukti turistų.
Kadangi, kaip paaiškėjo Verslo tarybos posėdyje, daugiausiai klausimų, kurių atsakymų Kaune nerasi, kyla dėl susisiekimo problemų, tai į kitą susitikimą kauniečiai ketina pasikviesti būtent Susisiekimo ministerijos vadovus.
