Tai trečiadienį ryte Seime surengtoje diskusijoje analizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Seimo atstovai.
Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė aiškiai pasakė: anksti keltis vaikams yra blogai. Jai antrino moterų iniciatyvinės grupės atstovė Lolita Klikūnaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Egidija Nausėdienė ir Sveikatos mokslų universiteto docentai ir profesoriai.
Seimo narė pabrėžė, kad jokiu būdu nenori nuomonės, jog pamokų laiką reikėtų vėlinti, primesti institucijoms ir kvietė viešiems svarstymams. „Norime, kad bendruomenės diskutuotų, nes jos pačios turi apsispręsti, kaip geriau. Tačiau jos turi atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus“, - teigė socialdemokratė.
Paklausta, apie kokią vaikų amžiaus grupę ji kalba, Seimo narė tvirtino, kad pamokas geriausia vėlinti visiems vaikams, ypač pradinukams. „Taip pat reikia kreipti ypatingą dėmesį į kaimo vietovių vaikus, kadangi rajonuose dažniausiai pamokų pradžia yra aštunta valanda. Ten yra daugiau problemų“, - teigė R.Šalaševičiūtė.
Išeina nepusryčiavę
Moterų iniciatyvinės grupės atstovė konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis vaikų į mokyklą išeina nevalgę, o mamos ir tėčiai dėl skubėjimo būna pikti. „Kiekvienas žmogus savo dieną turėtų pradėti gerai - papusryčiavęs, su šypsena. Reikia, kad šeima ryte turėtų laiko pabendrauti, o ne bėgte išeiti iš namų,“, - teigė L.Klikūnaitė.
Konferencijoje taip pat dalyvavęs Sveikatos mokslų universiteto profesorius Ričardas Radišauskas akcentavo mokinių darbingumo rodiklius – mokiniai geriau dirba, kai geriau išsimiega, o išsimiega geriau, kai pamokos prasideda vėliau.
„Mokiniai linkę ilgiau užsibūti vakarais prie televizoriaus, prie kompiuterių. Tai, aišku, iš dalies, trumpina miego trukmę“, - teigė profesorius. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje šia tema atliktų tyrimų nėra, tačiau taip pat minėjo tai, kad atlikta tyrimų, susijusių su vaikų mitybos ypatumais. Jais nustatyta, beveik pusė vaikų išeina į mokykla nepapusryčiavę, dėl to, kad skuba.
Daugiau dėmesio – transportui
Sveikatos mokslų universiteto docentė Aušra Petrauskienė konferencijoje pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į transporto, kuriuo vaikai pasiekia mokyklą, infrastruktūrą. „Reikia atkreipti dėmesį į vaikus, kurių tėvai neturi galimybių jų atvežti į mokyklą. Svarbu, ar yra galimybė vaikams atvykti tam tikru laiku, ar jiems nereikės laukti vėliau prasidedančių pamokų ir vargti“, - pastebėjo ji.
R.Šalaševičiūtė pabrėžė, kad reikėtų daugiau lėšų skirti geltoniesiems autobusiukams, kurie galėtų išvežioti ir vyresnius vaikus arba daryti kelis reisus. Jai antrino ir E.Nausėdienė, teigusi, kad vaikų pavėžėjimas yra nemažas rūpestis.
„Pavėlinus visų pradinukų pamokų pradžios laiką, tai kainuotų papildomas lėšas ir gana nemažas - apie 15 milijonų litų. Tačiau tai nebūtų be galo didžiuliai pinigai, turint galvoje teigiamą vėlesnio pamokų laiko įtaką vaikų darbingumui“, - teigė E.Nasusėdienė.
Gimnazijos nesutinka
Konferencijos dalyvių kalbos tarsi prieštarauja Vilniaus gimnazijų bendruomenių nuomonei. Mokyklų tarybos beveik vienbalsiai nesutiko su miesto mero Artūro Zuoko idėja leisti vaikams pamokas pradėti devintą ryto.
Anot tėvų ir mokytojų, toks laiko pavėlinimas trukdytų jų popamokinei veiklai ir netgi skatintų pravaikštas. Savivaldybės kanceliarijai jie įteikė raštą, kuriame prašė palikti senąją pamokų pradžios tvarką.
Paprašyta pakomentuoti susidariusią dviprasmišką situaciją, R.Šalaševičiūtė teigė, kad galbūt prieš sprendimą savivaldybės atlikta apklausa buvo ne visai netinkama. Pasak Seimo narės, tik mokyklų bendruomenės gali priimti tokį sprendimą. „Apklausa turi būti atlikta kokybiškai: turi būtų pareikšta tikra mokyklų nuomonė, o ne tokia, kokios reikia, ar kokia yra paranki“, - tvirtino R.Šalaševičiūtė.
„Bet kokios naujoves paprastai sulaukia pasipriešinimo, yra normali žmonių reakcija, tai patvirtintų ir visi psichologai. Žmonės nenori keistis“, - pridūrė L.Klikūnaitė.
Atsakymo į pateiktą prašymą dar nėra. Jeigu jis nebūtų patenkintas, mokyklos bendruomenių atstovai teigė, kad naujai tvarkai paklustų. Tačiau nuo pavėlinto pradžios laiko gelbėtis bandytų į aštuntą valandą nukelta papildomam ugdymui skirta aštuntąja pamoka. Tad pamokos realiai vis tiek neprasidėtų vėliau.
