Premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimą savivaldos atstovų suvažiavimui perskaitęs patarėjas, buvęs Neringos meras Antanas Vinkus pabrėžė pavojingai didėjančias savivaldybių skolas.
Jos šiuo metu siekia 2,1 mlrd.Lt, skolos slegia daugiau kaip pusę savivaldybių. A.Vinkus pasidžiaugė, kad didžiausiam skolininkui, Vilniaus miesto savivaldybei, per 4 mėnesius pavyko sumažinti skolą 81 mln.Lt.
A.Vinkus premjero A.Butkevičiaus vardu paragino savivaldybių vadovus ir Regionų plėtros komitetus racionaliau naudoti regionams 2015 – 2020 metų laikotarpiui skirtas ES lėšas, kurios kartu su Lietuvos biudžeto parama sieks, jo žodžiais tariant, milžinišką 3,77 mlrd. Lt sumą.
„Daugiau tokios paramos Lietuvos regionai vargu ar sulauks“, – perspėjo ūkiškai tvarkytis su paramos lėšomis A.Vinkus.
Premjero patarėjas atkreipė dėmesį ir į investicijų panaudojimo problemą.
„Dar daug plyti tuščių laisvųjų ekonominių zonų laukų, o juk buvo išleisti dideli pinigai infrastruktūrai sukurti“, – kalbėjo A.Vinkus.
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas apgailestavo, jog savivaldos organai nepajuto bendro šalies ekonomikos augimo, kuriuo džiaugiasi centrinė valdžia.
„Savivaldybių pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai šių metų pradžioje siekė 391 mln.Lt, palyginti su 2009-aisiais, jie padidėjo tris kartus“, – pabrėžė R.Malinauskas.
Pagrindinė to priežastis – likusi galioti senoji GPM paskirstymo tvarka, kai formuodamos savo biudžetą tik apie 60 proc. GPM savarankiškai panaudoja savivaldybės, kita dalis paskirstoma per centrines valdžios institucijas.
Savivaldybės norėtų biudžetą formuoti savarankiškiau, kad jis priklausytų nuo to, kiek kiekviena savivaldybė sugeba pritraukti investicijų, sudaryti palankesnes sąlygas vietos verslui.
Siūlymui pakeisti regionų biudžetų formavimo tvarką pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė. Jos manymu, daugiau verslo pritraukiančios savivaldybės turėtų gyventi geriau: „Dabar susidaro ydinga situacija, kai daug verslo įmonių turinti savivaldybė nesugeba išmokėti atlyginimų darbuotojams, o skolose skęstančios savivaldybės išmoka tvarkingai. Taip yra todėl, kad mokesčių surinkimo tvarka yra netinkama, keistina.“
Ji taip pat sakė, jog turėtų būti padidinti ir savivaldybių merų atlyginimai. Šiuo metu merų atlyginimai atskaičius mokesčius siekia nuo 3,6 tūkst. iki maždaug 4,5 tūkst.Lt.
Tačiau Seimo narė pabrėžė, jog papildomų pinigų merams iš biudžetų nebus skiriama, jų turėtų būti rasta iš vietinių rezervų.
Savivaldybių vadovai pertraukos metu raukėsi nepatenkinti kalbėdami tarpusavyje – Seimo nariams ir ministrams po krizės ankstesnės algos buvo atkurtos iš biudžeto, o merams liepta ieškoti lėšų patiems iš savivaldos rezervų.
Portalo lrytas.lt kalbintas Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad kai kuriose Vakarų šalyse savivaldybėms atitenka net didelė dalis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iš jų regionuose veikiančių įmonių, tad Lietuvos savivaldybės norėtų gauti nors didesnį savarankiškumą skirstant GPM.
Paklaustas, ar tokiu atveju nepasišiauš mažesnės savivaldybės, kuriose verslo mažai, A.Kupčinskas atsakė: „Manau, kad konkurencijos principų savivaldoje nereikia vengti. Ir mažų savivaldybių vadovai pritaria, kad tai paskatintų net atsilikusius regionus pasitempti, ieškoti investicijų.“
Suvažiavime kalbėjęs gynybos ministras Juozas Olekas teigė, jog stiprinant šalies gynybinį pajėgumą būtina aktyviau įtraukti savivaldybes į pasirengimą mobilizacijai.
„Šiuo metu 50-yje savivaldybių už mobilizaciją atsakingi asmenys šiam darbui turi tik ketvirtį etato. Tai nenormalu. Vyriausybė numatė, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų po etatinį už mobilizaciją atsakingą asmenį“, – tvirtino J.Olekas.
LSA prezidentas R.Malinauskas paragino įstatymų leidėjus greičiau priimti merų tiesioginių rinkimų įstatymo tvarką.
„Mes už tiesioginius mero rinkimus pasisakėme jau 2006 metais“, – priminė Druskininkų savivaldybės meras.
