Jau esu rašęs, kad politikais tikėti negalima, tačiau politikas turi padaryti viską, kad juo ar ja pilietis pasitikėtų. Nes pasitikėjimas tolygus aukso kainai. Kaipgi galima pasitikėti kandidatu į prezidento postą, kai tas kandidatas – dėl visą ko – dar ir rengiasi dalyvauti rinkimuose į EP?
Tačiau jeigu Z.Balčytis apsispręstų atsisakyti kandidatūros į EP, tai sudrebintų D.Grybauskaitės reliatyviai tvirtą poziciją iš pagrindų. Sakau „reliatyviai“, nes dar klausimas ar ji surinks daugiau balsų nei surinko pirmame ture.
Taigi perimti iniciatyvą turi Z.Balčytis: ne bandant vaidinti tą, kas nėra, pvz, aršų kovotoju už savo poziciją, kietu diskusijos manipuliatoriumi pastoviai remiančių oponentą prie sienos.
Bet šiuose rinkimuose šito ir nereikia, nes pati lemtis suteikia raktą į pergalę. Mat prarastoji D.Grybauskaitės šimtatūkstantinė gentis iš nusivylimo ja gal ir balsuotų už jos oponentą.
Nekalbant jau ir apie rimtą kiekį piliečių norinčių balsuoti už LSDP kandidatą, bet juo nepasitikintys. Bet tam, kad įgytų pasitikėjimą, būtina Z.Balčyčiui parodyti norą laimėti. Jis tai gali įrodyti tik vienu įmanomu būdu: dramatiškai atsiimant savo kandidatūrą į europarlamentaro postą.
Taip pat nederėtų pamiršti ir dešiniųjų pažiūrų piliečių. Tarp jų tikrai atsirastų norinčių. Ir jų nesustabdytų dešiniųjų pastoviai platinamas provincinis mitas, neva LSDP kandidatas atstovaus tik kairiajam elektoratui ir savo partijai. Lyg D.Grybauskaitė penkerius metus nebūtų rėmusi konservatorių partijos ir vyriausybės, lyg jai į ausį visus tuos metus nebūtų pūtęs konservatoriškas idėjas prof. V.Landsbergis.
Tokių atvejų, kai prezidento postą užima kuriai nors partijai atstovaujantis asmuo pasaulyje galima suskaičiuoti kiek nori. Bet čia Lietuva, čia lietūs lyja. Sprendžiant iš remiančiųjų visokias marsietiškas partijas kiekio, išvis rinkimuose nedalyvaujančių kiekio, tiems žmonėms taip pat reikia mokėti įteigti, kad Z.Balčytis nepaliks jų nuošalyje, tai yra bus visų prezidentas. Ar jis sugebės įtikinti šiuos piliečius iki sekmadienio?
Laimėjimas, arba bent rimtas šansas laimėti prezidentūrą galimas tik įvykdžius tuos du Sizifo darbus. Betgi ir pralaimėjimo atveju, Z.Balčytis ir socialdemokratai parodytų bendrapiliečiams, kad Lietuvos prezidento rinkimai jiems nėra kažkoks taktinis žaidimas tikslu pozicionuoti Z.Balčyti ruošiant jį eurokomisaro arba europarlamentaro postui.
Z.Balčytis turėtų parodyti siekį nuoširdžiai pasinaudoti istorine galimybe. Suvokiant, kad patikimumas šiais laikais lygus aukso kainai. Bet norint tai suvokti, suprasti ir įvertinti, reikia būti itin civilizuotu politiku. Rimtai, sąmoningai ir atsakingai kaip ir pridera valstybininkui siekiančiam Lietuvos prezidento posto.
