Rinkimai į Europos Parlamentą daugelio žmonių nedomina. 2009 m. juose balsavo tik kas penktas lietuvis. Tačiau šiais metais rinkėjų aktyvumas bus didesnis, nes rinkimai sutaps su antruoju prezidento rinkimų turu.
Europos Parlamentas anksčiau buvo vadinamas politikos dinozaurų, kurie jau niekam netinka, kapinynu, tačiau pagrindinės Lietuvos partijos į jį kažkodėl siunčia tuos, kurie šiuo metu arba yra, arba tik neseniai buvo karjeros viršūnėje.
Daugeliui paprastų lietuvių darbas Europos Parlamente asocijuojasi su nemaža alga – beveik 28 tūkst. litų per mėnesį, komandiruotėmis, priedais ir įvairiomis privilegijomis, dėl kurių esą ir vyksta kova per rinkimus. Už kiekvienus metus, praleistus Briuselyje, senatvėje buvęs europarlamentaras prie savo pensijos papildomai gauna po beveik tūkstantį litų.
Tačiau visi kandidatai į Europos Parlamentą šiuos mitus ir stereotipus bando paneigti.
Negaila palikti ministerijos
Rinkimuose dalyvaujantis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad Europos Parlamentas turi vis daugiau įtakos, tad Lietuvai jame turi atstovauti patyrę žmonės. J.Olekas pabrėžia, kad politikoje jis jau ketvirtį amžiaus, per tą laiką ėjo įvairias pareigas, tad esą būtų geras europarlamentaras.
„Manau, kad mano patirtis būtų naudinga. Ten yra ir jaunų žmonių, kurie nori pakeisti Europą“, – sakė J.Olekas, paklaustas, ar nebijo būti įtrauktas į politikos dinozaurų sąrašą.
Ministras sako, jog jam nesvarbi didelė Briuselyje dirbančio parlamentaro alga, nes ir Lietuvos Seimo narys ar ministras uždirba nemažai.
Panašiai kalba ir aplinkos ministras „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.
„Šie rinkimai yra nebloga galimybė pasitikrinti, kaip tave ir tavo darbus vertina visuomenė. Manau, kad politikai rinkimuose turi dalyvauti kaip įmanoma dažniau“, – sakė ministras. Tiesa, jis dar nėra visiškai apsisprendęs, ar važiuotų į Briuselį, jei žmonės jį išrinks.
V.Mazuronis sutinka su nuomone, kad įtakingas ministras Lietuvoje gali nuveikti daugiau nei paprastas Europos Parlamento narys, tačiau jis nemano, kad į Europos Parlamentas yra politikos dinozaurų kapinynas. Esą viskas priklauso nuo požiūrio į darbą, o nusenusių dinozaurų galima rasti ir mūsų Seime, ir savivaldybių tarybose.
Mato karjeros galimybes
Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas, dar neseniai vadovavęs Seimui, jaučiasi dar gana jaunas, kad jį vadintume politikos dinozauru. Jis taip pat aiškina, kad darbas Briuselyje nuvertinamas nepagrįstai.
„Pažiūrėkime į mūsų dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, socialdemokratų kandidatą į prezidentus Zigmantą Balčytį. Jie visi tokią karjerą padarė padirbę Briuselyje. Taigi darbas Europos Parlamente yra dar vienas karjeros laiptelis“, – sako V.Gedvilas.
Jis mano, jog prieš tampant Europos Parlamento nariu būtina kelias kadencijas praleisti Seime, savivaldybių tarybose.
Liberalų sąjūdžio kandidatas Seimo narys Gintaras Steponavičius sako, kad daugybę metų dirbdamas Seime, Vyriausybėje bei diplomatinėje tarnyboje įgijo pakankamai patirties darbui Europos Parlamente.
"Europos Parlamento rinkimai šiuo metu yra iššūkis, kuris man, kaip politikui, ir Liberalų sąjūdžiui svarbus. Noriu pabandyti savo jėgas platesniuose vandenyse, realizuoti liberalų idėjas su kitais bendraminčiais. Moku užsienio kalbas, mokiausi užsienyje. Tai man leistų užtikrintai jaustis Europos Parlamente", - sakė liberalas.
Jis primena, kad liberalai šiuo metu Lietuvos Seime yra opozicijoje, todėl Europos Parlamente kai kuriais atvejais liberalai Briuselyje gali pasiekti net ir daugiau nei Lietuvoje.
Kaip vieną naujausių Europos liberalų pasiekimą G.Steponavičius nurodo priimtą sprendimą nuo 2016 m. panaikinti tarptinklinį mokestį skambinant mobiliuoju telefonu užsienyje.
Aukštų pareigų nesiūlo
Tėvynės sąjungos atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė į Europos Parlamentą buvo išrinkta, kai jai buvo vos 25 metai. Penkerius metus Briuselyje dirbusi politikė tikina, jog mitas, kad Briuselis yra senų politikos dinozaurų kapinės, yra pasenęs.
„Toks įvaizdis, susiformavęs nuo senesnių laikų, buvo iki 2009 m., kai nebuvo įsigaliojusi Lisabonos sutartis, Europos Parlamentui suteikusi daugiau galių. Anksčiau buvo priimama daug rekomendacinio pobūdžio sprendimų, į juos nebūtinai Europos Komisija atsižvelgdavo. Tačiau dabar viskas yra pasikeitę. Europos Parlamentas šią kadenciją demonstravo savo raumenis daugeliu svarbių klausimų“, – sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politikė pripažįsta, kad per penkerius metus, kaip ir kiekviename darbe, buvo visko: ir džiaugsmo, ir nusivylimo, tačiau sprendimai Briuselyje neretai priimami greičiau nei Lietuvos Seime.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, jog Lietuvoje ministras padaryti gali daugiau nei europarlamentaras.
„Tačiau viskas priklauso nuo parlamentaro: jei nori, darbo yra sočiai. Jei nenori, gali ramiai sėdėti – niekas su bizūnu nevaro. Priklauso nuo užsidegimo ir entuziazmo, kiek kas save realizuos“, – sako politikė.
Tiesa, ji pastebi, kad Lietuvos, kaip mažos valstybės atstovams, Europos Parlamente sunku tikėtis gauti aukštas pareigas.
Išvažiuoja, nes Lietuvoje neranda vietos?
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis, vertindamas kai kuriuos kandidatus į Europos Parlamentą, nevynioja žodžių į vatą.
A.Bačiulis mano, kad J.Olekas ir kitas įtakingas socialdemokratas Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas veržiasi į Europos Parlamentą, nes Lietuvoje jau pasiekė karjeros lubas, neturi perspektyvų užimti aukštesnių postų.
„Jie jau atidirbo Lietuvos politikoje ketvirtį amžiaus – nuo Sąjūdžio laikų. Tai ilgas laikas, kai žmonėms norisi išeiti į pensiją, o ir amžius beveik pensinis. Būti Europos Parlamente nereikia ypatingų pastangų, ten geri pinigai“, – svarsto A.Bačiulis.
Visai kitaip jis vertina V.Mazuronio dalyvavimą šiuose rinkimuose. A.Bačiulis mano, kad kandidatuodamas į Europos Parlamentą aplinkos ministras daro „partinę politiką“, nori būti aktyvus, pasireklamuoti. Gali būti, kad V.Mazuronis bando konkuruoti su Rolandu Paksu, mesti jam iššūkį, nes negalėjo kandidatuoti į prezidentus.
„R.Paksas nenorėjo leisti, kad V.Mazuronis dalyvautų rinkimuose, nes jis tokiu atveju taptų dar populiaresnis. Tačiau sustabdyti nuo dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose V.Mazuronio partijos pirmininkas jau negalėjo“, – spėja A.Bačiulis.
Liberalas Petras Auštrevičius, anot A.Bačiulio, yra tikras eurobiurokratas, todėl Briuselyje jis jaustųsi geriau nei Lietuvos Seime. G.Steponavičius, analitiko manymu, rinkimuose dalyvauja kaip sąrašo vedlys, simpatiškas vyrukas, kurio tikslas surinkti partijai daugiau balsų, pasireklamuoti.
A.Bačiuliui keista, kad Tėvynės sąjunga pirmą vietą rinkimų sąraše skyrė politikos dinozaurui Algirdui Saudargui, o ne kuriam nors populiaresniam veikėjui, kuris partijai galėtų pritraukti papildomų balsų. Jis svarsto, kad jei konservatoriai laimėtų šiuos rinkimus, tai būtų signalas naujam prezidentui (ypač, jei tai bus Dalia Grybauskaitė), kad konservatoriai turi dalyvauti formuojant Vyriausybę, pakeisti joje Darbo partiją.
Analitikui taip pat įdomu, kaip šiuose rinkimuose pasirodys trečiuoju numeriu Tėvynės sąjungos sąraše įrašytas Gabrielius Landsbergis.
„Viena vertus, žmogui, pirmą kartą einančiam į politiką, iškarto siekti posto Europos Parlamente yra nelogiška. Kita vertus, jei jis iš trečiosios vietos po reitingavimo pakils į antrąją ar pirmąją, tai bus gera treniruotė. Įdomu bus pažiūrėti, ar garsi pavardė ir gražus veidas veža jų rinkėjus. Jei jaunesnį Landsbergiuką išreitinguos į antrąją ar pirmąją poziciją, turėsime naują politikos žvaigždę Konservatorių partijoje“, – sako A.Bačiulis.
Pasigenda lietuvių aktyvumo
Vilniaus universiteto dėstytojas politologas Alvidas Lukošaitis pažymi, kad nuomonė apie Europos Parlamentą Lietuvoje yra prieštaringa. Vieniems jis atrodo antraeilis, o kitiems labai svarbus.
Nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, praėjo jau dvi Europos Parlamento kadencijos, ir Lietuvos politikai jau ima suprasti jo galią, ką ten galima pasiekti.
„Dabar jie renkasi: vieni ten eina, kiti neina. Negalima pasakyti, kad dalyvauja visų partijų lyderiai. Ten nesiveržia nei Andrius Kubilius, nei Eligijus Masiulis“, – pažymi politologas.
Jis mano, kad į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai dažnai nemoka pasinaudoti tomis pareigomis.
„Mūsų atstovai iki šiol, manyčiau, nelabai išmoko derinti savo politinę veiklą Europos Sąjungos mastu ir Lietuvos masteliu. Veikla turėtų būti labiau įprasminta, kad būtų matyti, ką ten darai, kad duodi naudą Lietuvos žmonėms. Kai kurie mūsų atstovai Europos Parlamente įsivaizduoja (tai rodo jų veiklos rodikliai), kad tai ramus politinis užutėkis penkeriems metams. Ir jie tampa aktyvesni tik prieš kitus rinkimus. Tokia bloga nuostata formuoja blogą Europos Parlamento įvaizdį, menkina jo svarbą“, – sako A.Lukošaitis.
