Debatų, kuriuos moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis tema buvo užsienio politika.
Čia netrūko kalbų apie gynybą, saugumą, santykius su kaimyninėmis šalimis ir net gėles. Tiesa, pastarasis, iš konteksto iškritęs klausimas buvo D.Grybauskaitės asmeniškai skirtas Z.Balčyčiui. Kandidatai, priešingai nei praėjusiuose debatuose, galėjo užduoti klausimą ir vienas kitam.
Kuo esate geresnis?
Kodėl manote, kad geriau nei D.Grybauskaitė spręstumėte užsienio politikos klausimus? Taip nuskambėjo pirmasis klausimas, į kurį pirmasis turėjo atsakyti Z.Balčytis.
„Pirmiausia esu ne emocionalus žmogus, mano sprendimai visada yra pamatuoti logika ir skaičiavimais. Aš taip naudočiau visomis įstaigomis ir organizacijomis“, - sakė jis.
Z.Balčytis teigė, kad demokratinėje valstybėje labai svarbu, kad sprendimai būtų nepriimami vienasmeniškai: „Aš girdėčiau, įsiklausyčiau ir ypatingai sunkiais klausimai priimčiau logišką sprendimą.“
Lygiai toks pats klausimas buvo skirtas D.Grybauskaitei: ką darytumėte geriau nei Z.Balčytis užsienio politikoje? Prezidentė atsakė, kad nelygina ką ir kaip darė.
„Aš nelyginu su niekuo - tai ką darau ir dariau, žinau, ką žinau. Žmonės mato, kaip aš dirbu. Jie mato kokius apdovanojimus Lietuva gauna ir kaip ją vertina Europa. Nelyginant, aš tiesiog žinau, kad galiu susitvarkyti.“
Anot Z.Balčyčio silpniausia užsienio politikoje yra tai, kad nebuvo sušaukta Valstybės gynybos taryba.
„Mes turėjome labai sudėtingas situacijas kalbant apie Ukrainos ir Rusijos įvykius. Patariamųjų organų nesukūrimas mūsų valstybėje... Manau, kad to buvo galima išvengti. Aš manau, kad būtų galima sukurti užsienio politikos konsultacinę tarybą. Būtų galima išvengti tų problemų, kurios dabar yra su valstybės gynimo taryba“, - aiškino Z.Balčytis.
D.Grybauskaitė oponavo, kad gynybos koncepcija pirmą kartą Lietuvoje buvo sukurta 2011 metais: „Tuomet kai aš atėjau ir radau, kad buvusi socialdemokratų vyriausybė paliko tik profesionalią kariuomenę, nebuvo savanoriškos gynybos, nebuvo rengiamas rezervas. Tai buvo padaryta mano laikotarpiu“, - sakė ji.
Prezidentė pabrėžė, kad valstybės gynybos taryba yra patariamojo pobūdžio, o ne spektaklis.
„Jeigu kalbama apie politinį spektaklį - gynybos taryba gali būti naudojama. Bet mano principai - pirmiausia padaryti ir duodi teigiamą rezultatą. O ne vaidinti ar mėginti demonstruoti kažkokį judėjimą“, - sakė D.Grybauskaitė.
Z.Balčytis atkrito, kad jo nuomone tai nėra spektaklis.
Kalbėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė pripažino, kad viena klaidų buvo ta, kad Rusijos grėsmė nebuvo tinkamai įvertinta.
„Nuo 2009 m. būtent Lietuva atkreipė NATO dėmesį, kad gynybos planai Baltijos šalims yra būtini. Ir, kad grėsmės yra, tik užslėptos. Mes gavome tai, ko siekėme“, - sakė prezidentė.
Ką darysite su Rusija?
Kandidatai turėjo pakomentuoti Lietuvos santykius su Rusija ir elgesį ateityje.
„Tai yra agresyvi kaimynė. Jo užsienio politika nukreipta kaimynių atžvilgiu yra visiškai netoleruotina. (...) Bet mes vis vien turime ieškoti sąlyčio taškų, turime neprarasti komunikacijos“, - sakė Z.Balčytis. Jis tikėjosi, kad ateityje Rusijos agresyvi povyza pasikeis į demokratiškesnę.
Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad prekyba su Rusija vyks tol. Kol tai netaps politinio spaudimo įrankiu.
„Reikia tik apgailestauti, kad Rusija pasuko labai agresyvios politikos keliu prieš visą Europą. Mes matome šalį, kuri pasirinko konfrontaciją ir agresiją“, - sakė ji ir pabrėžė, kad Lietuva turi atidžiai sekti kas vyksta kaimyninėje šalyje.
Laidos vedėjui paklausus ar vyktų į Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimą Maskvoje, abu kandidatai atsakė, kad jeigu Rusijos politika liks tokia, kokia yra šiandien – nevyktų.
Susikirto dėl gėlių Kandidatai galėjo užduoti ir klausimą vienas kitam. Tuo pasinaudojusi D.Grybauskaitė uždavė klausimą „ne į temą“.
„Jeigu eitumėte pro Vilnių ir pamatytumėte močiutę, kuri pardavinėja pakalnutes. Ar nusipirktumėte?“, - Z.Balčyčio paklausė prezidentė.
Socialdemokratas atsakė, kad jeigu gatve eitų kaip visai nežinomas žmogus - Zigmantas Balčytis - jis pakalnučių nusipirktų. Tačiau jeigu tuo metu užimtų aukštas pareigas valstybėje - gėlių nepirktų, tačiau močiutę sušelptų keliais litais.
Tuo tarpu pats Z.Balčytis prezidentės paklausė Užsienio reikalų ministro Vygaudas Ušacko atleidimo peripetijų. Tiesa, šis klausimas jau buvo nuskambėjęs ankstesniuose debatuose, tačiau prezidentė nuo tiesaus atsakymo tąkart išsisuko.
Z.Balčytis klausė koks V.Ušacko atleidimo pagrindas ir kaip ji tikisi tęsti santykius su šiuo politiku.
„Atsakymas paprastas. Artimiausias bendražygis turėtų būti Užsienio reikalų ministras. Deja, tokiu bendražygiu V.Ušackas netapo ir mano pasitikėjimo neturėjo. Ji vykdė mano vardu labai daug dalykų, kuriems aš nepritariau. Todėl mums teko išsiskirti“, - sakė ji.
Prezidentė sakė, kad V.Ušackas jos vardu darė tokius dalykus, kurie jai buvo nepriimtini.
Ar draugausite su Baltarusija?
Kalbėdami apie Baltarusijoje statomą atominę elektrinę abu kandidatai akcentavo, kad būtinas aiškumas apie šio objekto statybas.
„Lietuva ėmėsi ir imsis veiksmų. Mes reikalaujama griežto Espo konvencijos laikymosi. Manome kad Baltarusija tų reikalavimų nepildo. Naudojame visas savo priemones ir tarptautiniame erdvėje, ir Europos lygmenyje, kad Baltarusija atsiskaitinėtų ir pateiktų informaciją, nes ji yra Espo konvencijos narė“, - sakė D.Grybauskaitė.
Z.Balčyčio nuomone, Lietuvos santykiai su Baltarusija yra pakankamai įtempti. „Astravo elektrinė tikrai kelia didelį rūpestį. Nors Baltarusija nepateikė reikiamos dokumentacijos, statybos vis tiek yra tęsiamos. Politinės nuostatos dar nebuvo, manau, kad ateityje turime priimti sprendimą ką daryti, jeigu negausime reikiamų dokumentų. Pirkti elektros energiją iš tokių šaltinių, manau, kad neturėtume“, - sakė jis.
Kalbėdami apie santykius su Baltarusija, D.Grybauskaitė ir Z.Balčytis pabrėžė, kad reikia su Baltarusija bendrauti tokiu lygmeniu, koks yra įmanomas.
„Lietuva yra pasirengusi bendrauti su visai kaimynais tiek, kiek jie yra pasirengę bendrauti. Mes norėtume platesnio, atviresnio ir intensyvesnio bendradarbiavimo. Taip, ekonominiai santykiai vyksta“, - sakė D.Grybauskaitė. Prezidentė pabrėžė, kad Baltarusijos valdžia turi liautis bijoti Vakarų.
Įgėlė socialdemokratams
D.Grybauskaitė įgėlė Finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Ji kritikavo finansų ministro pasisakymus, kad krašto apsaugos biudžetas yra pakankamai didelis, nors pastaruoju metu dažniau pasigirsta raginimai didinti Lietuvos gynybos finansavimą.
„Finansų ministras pareiškė, kad krašto apsaugai praktiškai pakanka dabartinio biudžeto ir jis nemano, kad reikėtų didinti šitas išlaidas. Po to, kai partijos pasirašė 2 proc., po to kai aš kalbėjau su premjeru, po to, kai susitikau su Krašto apsaugos ministru, po to kai mes matome grėsmes šitaip kalba Finansų ministras!", - greitakalbe atakavo D.Grybauskaitė.
Ji tokį R.Šadžiaus elgesį įvertino labai blogai. Jos nuomone, Finansų ministras nesigaudo kas vyksta valstybėje.
„Deklaracijų ir pareiškimų laikas jau parėjo. Laikas pradėti dirbti. (...) Politiniai sprendimai turi būti greitai padaryti. Jeigu to nepadarys Vyriausybė, tai padarysiu aš“, - kirto D.Grybauskaitė.
Ji šaipėsi ir Z.Balčyčio, kuriam atrodo, kad Rusija yra negrėsminga Lietuvai. Prezidentė priminė - Lietuvos pasienyje vyksta nerimą keliančios karinės pratybos, kurios tiesiogiai signalizuoja apie Rusijos agresyvumą.
Z.Balčytis gynė savo kolegos sprendimus ir aiškino, kad nereikia per daug gąsdinti Rusijos grėsmėmis. Z.Balčytis patikino – jam tapus prezidentu, karo nebus.
Kritikavo dėl VSD
Kandidatai vėl galėjo ko nors paklausti savo oponento.
„Jūs skyrėte VSD vadovą, tačiau po penkerių metų padarėte išvadą, kad VSD neatitiko savo funkcijų, o vadovai nepateisino jūsų lūkesčių. Ar jūs prisiimate atsakomybę, kad VSD penkerius metus dirbo neefektyviai?“, - prezidentės paklausė Z.Balčytis.
„Pirmiausia, žinome ką radome. Radome didžiulį konfliktą, 12-kos pažymų skandalą, uždarumą. Reikėjo labai daug ką perdaryti, taip pat peržiūrėti ir funkcijas. Buvo priimtas naujas žvalgybos įstatymas, kuris įsigaliojo 2013 metais. Pertvarka buvo rimta“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tačiau ji pripažino, kad VSD nevykdė visų savo funkcijų. Anot jos, esminė VSD klaida buvo tai, kad departamentas informuodavo apie grėsmes, tačiau nesiėmė prevencijos.
„Tai, kad vadovai nepatenkinta lūkesčių, yra tik todėl, kad esu reikli ne tik sau, bet ir kitiems. Ir mano reiklumas išliks“, - sakė D.Grybauskaitė.
Ji nedviprasmiškai kalbėjo, kad VSD vadovas Gediminas Grina girdėdamas prezidentės kritiką turėjo senai pagalvoti apie atsistatydinimą. „Aš esu pasiryžęs žymiai aktyviau ir aiškiau ne tik deleguoti funkcijas pagal įstatymą, bet ir formuluoti užduotis. Čia buvo didelis trūkumas“, - sakė Z.Balčytis.
Jo nuomone, jeigu VSD tinkamai nevykdė savo funkcijų, slapta informacija, kurią pateikė VSD apie grėsmes Lietuvai, gali būti nepatikima. Prezidentė atkrito, kad ji kalbėjo apie grėsmių prevenciją, o ne pateikiamą informaciją. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad VSD šaltiniai yra patikimi.
„Tačiau tuo jie ir apsiriboja. Išdalina pažymas su aukštais grifais ir patys nevykdo grėsmių prevencijos. Menkinti mūsų valstybės institucijų nereikėtų, nes tam pagrindo nėra“, - sakė D.Grybauskaitė.
Žiūrimumas vidutiniškas
Žurnalistas E.Jakilaitis teigė, kad Z.Balčyčio ir D.Grybauskaitės debatai, tai pirmieji tikri debatai po dešimties metų.
„Paskutiniai kuriuos vedžiau, vyko prieš dešimt metų. Tuomet kovėsi Valdas Adamkus ir Kazimiera Prunskienė. Daugiau tikrų prezidentinių debatų per dešimtmetį Lietuvoje nebuvo“, – sakė debatų vedėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Žurnalisto E.Jakilaičio teigimu, buvo galima tikėtis geresnio LRT organizuojamų kandidatų į prezidento postą debatų žiūrimumo. Vidutiniškai visus debatus žiūrėjo 3,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Epizodiškai, bent trumpam tiesioginę laidą buvo įsijungę apie 400 tūkst. žmonių.
Klausimus kandidatams rengia LRT žurnalistai, pasitelkę atitinkamų sričių specialistus. Klausimai žinomi tik specialiosios laidos vedėjui.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su EP rinkimais gegužės 25 dieną.
