Mažai kas abejoja, kad šiuose rinkimuose nugalės socialdemokratai, kurie jau pusantrų metų karaliauja reitingų viršūnėse. Manoma, kad kairieji turėtų laimėti tris ar keturis vietas. Todėl likusioms partijoms teks tenkintis viena arba dviem vietomis Europos Parlamente.
Konkurencija sumažėjo
Šiuose rinkimuose konkurencija bus kaip niekad maža – savo sąrašus iškėlė vos dešimt partijų ar koalicijų. Gyventojų apklausos rodo, kad penkių procentų barjerą turėtų peržengti ne tik Socialdemokratų, bet ir Darbo partija, Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“ bei Liberalų sąjūdis.
„Sėkmingas Valdemaro Tomaševskio dalyvavimas prezidento rinkimuose leidžia spėti, kad rinkimų kartelę gali peršokti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, - sako Vilniaus universiteto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis.
Arti 5 proc. gali būti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tiesa, per šalies vadovo rinkimus kiek išgarsėjusiam Broniui Ropei šįkart dar teks konkuruoti su panašių pažiūrų Lino Balsio vadovaujama Žaliųjų partija.
„Prognozuoti mažųjų partijų pasirodymą yra labai sunku, nes yra kelio partijos, kurios pagal populiarumą gali būti arti 5 proc. ribos”, - sakė M.Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Įtaką darys prezidento rinkimai
Tai, kad kartu su Europos Parlamento rinkimais kartu vyks ir prezidento rinkimai, lems didelį rinkėjų aktyvumą.
Pasak V.Dumbliausko, tai nėra labai gera žinia Tėvynės sąjungai. Ši partija turi ištikimus rinkėjus, tačiau, atėjus balsuoti daugiau kitų pažiūrų žmonių, konservatorių rezultai prastėja.
Nepaisant to būtent konervatoriams arba „Tvarkai ir teisingumui“ rinkimuose prognozuojama antra vieta. Šios partijos galėtų gauti ir po du mandatus.
„R.Pakso įdirbis šioje rinkimų kampanijoje yra gana didelis. Jis pasidarė neblogą reklamą, nes negalėjo dalyvauti prezidento rinkimuose“, - sako V.Dumbliauskas.
Tiesa, yra galimybė, kad dalis „tvarkiečių“ arba „darbiečių“ rėmėjų balsų gali nukeliauti socialdemokratams. Taip atsitiks jei Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso rėmėjai, prezidento rinkimuose pasirinkę Zigmantą Balčytį, iš inercijos palaikys socialdemokratus. Kaip žinia, pirmas socialdemokratų kandidatų sąraše į Europos Parlamentą irgi yra Z.Balčytis.
Tai, kad partijos turi tokią baimę rodo faktas, kad koalicijos partneriai nerodo didelio entuziazmo remti Z.Balčtį.
„Kita vertus, rinkėjai nėra tokie kvaili ir suvokia už ką balsuoja prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, jie gali atskirti partijas ir kandidatus“, - svarsto M.Jastramskis.
Jis taip pat mano, kad konservatorių ir liberalų deklaruota parama Daliai Grybauskaitei gali kiek padėti šioms partijoms.
Lyderių nebuvimas nepakenks?
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Lauras Bielinis būsimų rinkimų rezultatą prognozuoja paprastai: „Kanagi bus balsuojama už partijų sąrašus, pakanka pažiūrėti į jų reitingus“.
Jis mano, kad rinkimų rezultatus nedaug iškreips faktas, kad dalis partijų rinkimuose dalyvauja be savo lyderių, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos sąrašui vadovauja viešojoje erdvėje neaktyvus Algirdas Saudargas.
M.Jastramskis pabrėžia, kad Tėvynės sąjungos ar Liberalų sąjūdžio rinkėjai dažniau balsuoja pagal ideologiją, todėl jiems ne taip svarbu, jog rinkimų sąrašų neveda Andrius Kubilius ar Eligijus Masiulis.
Lyderio buvimas kur kas svarbesnis populistinių partijų elektoratui. Tai viena iš priežasčių, kodėl rinkimuose staiga sumanė dalyvauti ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, o neįtakingas buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas partijos sąraše buvo nustumtas į antrą vietą.
