V.Mazuronio dėl esą neteisėtai suręstos tvoros užsipultas R.Malinauskas nusileisti neketina. Savo teises jis žada ginti teismuose ir neabejoja laimėsiąs, rašo „Lietuvos rytas“.
Ministras ėmė priekaištauti merui, kad jo senelių sodybą Druskininkų pašonėje juosianti tvora yra įbridusi į Ratnyčios upelį.
V.Mazuronis garsiai stebėjosi, kad ji vis dar nenugriauta.
Negana to, „tvarkiečiui“ kilo įtarimų, kad R.Malinausko namo terasa irgi gali būti įrengta ne ant buvusių pamatų, o patraukta keletą metrų arčiau vandens.
– Kodėl V.Mazuroniui užkliuvo statiniai būtent jūsų sodyboje? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Malinausko.
– Kaip žmogus, šiek tiek susidūręs su politika ir viešaisiais ryšiais ir matydamas ministro darbo stilių, neabejoju, kad tai yra jo bandymas atkreipti dėmesį į save.
V.Mazuronis yra pasirinkęs parodomąjį darbo stilių, kai menkiausios problemos išpučiamos iki tokio lygio, kad tampa vos ne nacionalinės svarbos.
Nežinau, ar dėl to reikėtų apgailestauti, ar stebėtis, bet kai kurie jo žygiai, pavyzdžiui, parodomoji kova su afrikiniu kiaulių maru, tikrai juokinga.
Užuot kibęs į rimtus darbus, ministras užsiima pigiais reklaminiais triukais – kai už kampo persirengi, papozuoji miške prieš kameras ir išvažiuoji.
Kibdamas prie manęs dėl iš močiutės paveldėto statinio jis nori parodyti, koks yra drūtas vyras ir stiprus ministras, nebijantis nieko. Toks atseit svieto lygintojas.
– Ar ministras vis dėlto tinkamai įvertino savo galimybes taikiniu pasirinkdamas ne kokį šerną, bet populiarų merą ir įtakingą socialdemokratą?
– Manau, jog ministras pasirinko jau ne kartą pasitvirtinusią praktiką, kad geriausia išgarsėti ar išreklamuoti savo žygius užsipuolant daugiau ar mažiau garsų žmogų.
Tada galima tikėtis, kad šlovė apie tave pasklis garsiau ir plačiau.
Būtent to kandidatuojantis į Europos Parlamentą ministras ir siekia – kandidatų sąraše pakilti kuo aukščiau, galbūt net aplenkti partijos lyderį Rolandą Paksą. Neabejoju, kad tai ir kovos partijos viduje aidai.
– Bet jūs ir pats ne kartą dalyvavote rinkimuose, todėl puikiai žinote, kad tokie dalykai – politikų kasdienybė.
– Esu kitoks žmogus ir man turbūt niekas negalėtų prikaišioti, kad esu žodžio nesilaikantis politikas. Galbūt todėl nesižaviu mūsų didžiąja politika, kurioje žodžio laikymasis nėra didelė vertybė.
Kol turėsiu žmonių palaikymą, dirbsiu Druskininkuose. Jeigu jį prarasiu, galbūt eisiu į verslą, bet tikrai nesiversiu per galvą save reklamuodamas, norėdamas kam nors įtikti.
– O kaip elgsitės su tvora – griausite ar dėl jos bylinėsitės?
– Esu surinkęs pluoštą įvairių dokumentų ir juos pateikęs ministrui pavaldžioms tarnyboms. Ten – visi įrodymai, kad esu teisus.
Konsultavausi su garsiais teisininkais ir jie neabejoja, kad man reiškiami priekaištai nepagrįsti.
Todėl gindamas tiek savo, tiek močiutės vardą eisiu iki pat galo. Tai principo reikalas.
– Bet ta tvora, regis, iš tiesų įbridusi į upę. Kodėl jums derėtų daryti išimtį?
– Niekas ir neprašo išimčių. Tiesiog Latežeris, kuriame yra ir prieš metus mirusios močiutės sodyba, yra senovinis kaimas, kuriame buvo tradicija tverti tvorą iki pat vandens. Man tai ir pačiam buvo atradimas. Tvora ten buvo prieš pusę amžiaus, kai dabartiniai įstatymai negaliojo, ir, manau, negali veikti atgaline data.
Be to, niekam iki šiol tvora nekliuvo. Visi norintieji gali prieiti prie upės iš kitos pusės, žvejoti. Su žvejais bendraudamas esu ir pats ne vieną bokalą alaus išgėręs.
– Vis dėlto ar nematote problemos, kad kai kurie paežerių ar paupių savininkai, nepaisydami įstatymų, apsitveria?
– Manau, tai problema, kuri atsirado prieš dvidešimt metų, kai buvo nuspręsta žmonėms grąžinti žemę iki pat vandens arba netgi ir vandens telkinius.
Tai buvo pati didžiausia klaida, kurią dabar ištaisyti sunku.
Jeigu valstybė nusprendė grąžinti žmogui nuosavybę, neturėtų būti iš jo visiškai atimama teisė ją aptverti.
Aišku, priėjimai prie vandens telkinių, kur jie būtini, privalo likti. Bet kai kur lazda perlenkiama ir tie penki metrai apsaugos juostos gali tapti sąvartynais.
– Ar gali būti, kad jūsų nesutarimai su „tvarkiečių“ ministru pradės judinti valdančiąją koaliciją?
– Nemanau, kad šis konfliktas galėtų taip toli nužengti, bet jeigu kas nors paklaus mano nuomonės apie šio ministro darbus ir žygius, be abejo, turėčiau ką papasakoti ne tik apie mano močiutės tvorą.
