Po šį sekmadienį vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) paaiškės, kurie vienuolika iš 215 kandidatų po penkerių metų gali tapti milijonieriais, jei tokie nėra šiuo metu.
Per kadenciją vien atlyginimo pavidalu į europarlamentaro kišenę iš milijardinio EP biudžeto pribyrės per 1,6 mln. litų.
Jei po penkerių metų EP nario misija baigsis, jis galės pretenduoti į solidžias kompensacijas.
Skaičiuojama, jog vien trims dabartiniams europarlamentarams, nusprendusiems nesiekti dar vienos kadencijos ir nedalyvaujantiems rinkimuose, turėtų būti išmokėta daugiau kaip 700 tūkst. litų kompensacijų.
Į šią sumą pretenduoja konservatorius V.Landsbergis, socialdemokratas J.V.Paleckis bei buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas L.Donskis.
Pastarasis EP dirbo vieną kadenciją, todėl jam priklauso šešių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija – per 160 tūkst. litų.
V.Landsbergis ir J.V.Paleckis pabuvo dvi kadencijas, todėl gali pretenduoti į dešimties mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.
Šiems politikams galėtų būti išmokėta po 270 tūkst. litų.
Kompensacijos negautų buvę EP nariai, kurie pasibaigus kadencijai užimtų kitą politinį postą, įsidarbintų valstybės tarnyboje arba gautų senatvės pensiją. Ji, beje, irgi solidi.
Pavyzdžiui, dvi kadencijas EP praleidusio politiko senatvės pensija siekia beveik 10 tūkst. litų – ji mokama iš EP biudžeto.
Dideli pajamų skirtumai
Iš dabartinių dvylikos Lietuvos atstovų EP devyni siekia būti perrinkti, tarp jų ir antrą kadenciją baigianti konservatorė Laima Andrikienė.
Nesėkmės atveju ji taip pat galėtų neskubėti ieškoti naujo darbo, mat jai priklausytų maždaug 270 tūkst. litų kompensacija.
Beje, L.Andrikienės pajamos – solidžiausios tarp Briuselyje dirbančių kolegų – 848 tūkst. litų. Tai politikė nurodė savo deklaracijoje.
Kitų rinkimuose vėl dalyvaujančių europarlamentarų iš Lietuvos deklaruojamos pajamos gerokai kuklesnės. Pavyzdžiui, konservatorius Algirdas Saudargas nurodė 256 tūkst. litų sumą.
Daugumos kitų Briuselyje dirbančių Lietuvos atstovų deklaruotos metinės pajamos daugmaž vienodos – apie 330 tūkst. litų.
Deklaruoja ne viską
Kodėl europarlamentarų iš Lietuvos pajamos skirtingos, jeigu iš EP biudžeto jiems mokama vienoda alga, kuri iki mokesčių per mėnesį siekia kiek daugiau nei 27 tūkst. litų? Pasirodo, kai kurie politikai skelbia ne visas gaunamas pajamas.
L.Andrikienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jos deklaracijoje nurodomi skaičiai – ne klaida: „Nežinau, ką nurodo mano kolegos, bet aš nenoriu turėti reikalų su mokesčių inspektoriais.
Manau, kad privalau deklaruoti ne tik gaunamą atlyginimą, bet ir visas su darbu Europos Parlamente susijusias pajamas.“
Todėl politikė deklaracijoje nurodo ir išmokas už dalyvavimą posėdžiuose, gaunamus dienpinigius už komandiruotes, biurui išlaikyti skiriamas lėšas. Mat pastarosios irgi yra pervedamas į jos asmeninę sąskaitą.
„Nepanaudotos lėšos atgal į biudžetą negrįžta. Todėl manau, kad privalau jas deklaruoti.
Kiek esu Europos Parlamente, visuomet taip elgiausi.
Kodėl kai kurie kolegos daro kitaip, nenoriu komentuoti. Ko gero, ir taip visi supranta“, – užuominomis kalbėjo L.Andrikienė.
Išmokoms – tūkstančiai
Vieša politikės deklaracija, kurioje atsispindi ne tik atlyginimas, bet ir kitos pajamos, – puiki iliustracija, kad darbas Briuselyje ne tik sunkus, bet ir gerai mokamas.
Nors Seimo nariai šiemet jau gauna didesnes algas, kurios per krizę jiems buvo nurėžtos, vis dėlto jų 8730 litų atlyginimas – kuklus, palyginti su europarlamentaro.
Juk, be 27 tūkst. litų per mėnesį siekiančio atlyginimo, EP nariai dar gauna įvairių kitokių išmokų.
Kaip „Lietuvos rytą“ informavo EP biuro Lietuvoje atstovai, ne tik Briuselyje, bet ir Strasbūre posėdžiaujantiems europarlamentarams kompensuojamos faktinės kelionės į posėdžio vietą išlaidos.
Politikams taip pat mokami dienpinigiai už dalyvavimą posėdžiuose. Vienas toks posėdis įvertintas 304 eurais (daugiau kaip 1 tūkst. litų). Be to, kompensuojamos apgyvendinimo, maitinimo ir kitos išlaidos.
Dienpinigiai perpus sumažinami tais atvejais, jei EP narys nedalyvauja daugiau nei pusėje vardinių balsavimų, vykstančių plenarinės sesijos metu. Kiek mažiau – 152 eurais – įvertinami politikų posėdžiai, vykstantys už ES ribų.
Be to, parlamento nariams gali būti kompensuojama iki 4243 eurų (14,6 tūkst. litų) per metus kelionėms už jų valstybės ribų, į kurias jie vyksta darbo reikalais, taip pat apmokamos 24 kelionės po politiko atstovaujamą šalį.
Už biuro nuomą, jo išlaikymą, telefono ir pašto paslaugų apmokėjimą europarlamentarai kiekvieną mėnesį gauna 4299 eurus (daugiau kaip 14,8 tūkst. litų). Išmoka sumažinama perpus tuo atveju, jei per metus EP narys be pateisinamos priežasties praleidžia pusę posėdžių.
Europarlamentarams padengiama ir du trečdaliai gydymui išleistų lėšų.
EP nariai Briuselyje ir Strasbūre darbo reikalais gali naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis.
EP narių padėjėjų skaičius nėra ribojamas, tačiau jų darbui apmokėti skiriama suma negali viršyti 73 tūkst. litų per mėnesį. Šie pinigai išmokami tiesiai politikų padėjėjams, taip pat gali būti skiriami įvairiems ekspertams.
Solidus biudžetas
* 2013 metais EP biudžetas siekė 1,75 mlrd. eurų.
* 358 mln. eurų buvo skirta EP pastatų, įrangos ir kitoms eksploatacijos išlaidoms, 583 mln. eurų – darbuotojams.
* 208 mln. eurų atseikėta EP narių atlyginimams ir išmokoms, 187 mln. eurų – jų padėjėjams, 116 mln. eurų – kitiems darbuotojams ir iš išorės teikiamoms paslaugoms.
