Didžioji dalis Lietuvos kalėjimų statyti sovietmečiu ar dar seniau. Jų pastatai dešimtmečius nebuvo remontuoti, yra kritinės būklės, neatitinka nei statybos, nei higienos normų.
Teisingumo ministerijos duomenimis, kalinių Lietuvoje vis daugėja, nors gyventojų skaičius nuolat mažėja. 2009 m. pradžioje šalyje kalėjo apie 8000 žmonių, o šių metų pradžioje kalėjimuose gyveno apie 9300 žmonių.
Labiausiai perpildytas yra Šiaulių tardymo izoliatorius. Jo užpildymas siekia 120 proc. Nedaug atsilieka ir Lukiškių kalėjimas Vilniuje.
Gyvena ir dirba nesaugiai
Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą parengusi Teisingumo ministerija nurodo, kad šalies kalėjimai yra ne tik pasenę morališkai ir fiziškai, bet ir nesaugūs kaliniams ir jų prižiūrėtojams.
„Pataisos namuose nuteistieji apgyvendinti ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose, todėl sudėtinga užtikrinti, kad jie būtų patikimai izoliuoti, nekeltų pavojaus visuomenei, laisvės atėmimo vietų personalui ir vieni kitiems“, – teigiama kalėjimų modernizavimo programoje.
Šiuo metu vieno kalinio išlaikymas kainuoja apie 68 litus per dieną. Teigiama, jog perkėlus nusikaltėlius į modernius kalėjimus, vieno žmogaus išlaikymas per dieną atpigtų iki maždaug 50 litų.
Naujuose kalėjimuose sumažėtų patalpų šildymo ir priežiūros išlaidos, reikėtų mažiau darbuotojų.
Dar viena problema įvardijama tai, kad didelė dalis šalies kalėjimų sukoncentruota arti vienas kito. Pietinėje ir vidurio Lietuvos dalyse nedideliais atstumais išsidėsčiusios keturios laisvės atėmimo vietos: Alytaus, Kybartų, Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija.
O vakarinėje Lietuvos dalyje nėra nė vienos laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskyrus tardymo izoliatorių Šiauliuose. Nuteistiesiems iš vakarinės Lietuvos dalies pervežti į pietinėje ir vidurio Lietuvos dalyse esančias laisvės atėmimo vietas per metus išleidžiama apie 837 tūkst. litų.
Todėl ministerija siūlo prie Klaipėdos ir Šiaulių pastatyti tardymo izoliatorius ir pataisos namus. Tai padarius Marijampolės kalėjimą būtų galima uždaryti, nes jo renovacija kainuotų labai brangiai – 46 mln. litų.
Teigiama, kad po šių pertvarkų pagerės kalinių gyvenimo sąlygos. Esą dabar suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose daro žalą ne tik moralinei ir fizinei asmenų sveikatai, bet ir valstybės biudžetui. Vien pernai dėl blogų kalinimo sąlygų nuteistieji iš valstybės prisiteisė 180 tūkst. litų kompensacijų.
Jau žino ir kainą
Pagal programą, kurią dar turi patvirtinti Vyriausybė, kalėjimų pertvarka turėtų būti baigta 2022 m. Ši reforma kainuotų beveik 111 mln. litų. Dalį pinigų galėtų investuoti privačios įmonės, tikimasi ir paramos iš užsienio.
Lukiškių kalėjimo perkėlimą į Pravieniškių pataisos namus, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statybą numatoma vykdyti pasitelkus privačius investuotojus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, todėl pradiniame etape nereikėtų valstybės lėšų. Buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius prieš kelerius metus pradėjo 1901 m. statyto Lukiškių kalėjimo iškėlimo procedūras į Pravieniškes.
Tačiau daugiau kaip 200 mln. litų kainuosiantis projektas užtruko, nes konkurse dalyvavusi ir mažiausią kainą pasiūliusi įmonė „City Service“ pernai buvo pašalinta iš varžybų ir dėl to kreipėsi į teismą.
Alytaus ir Pravieniškių kalėjimai bei Kauno nepilnamečių pataisos namai būtų atnaujinti. Vilniaus Rasų kalėjimas ir sostinės tardymo izoliatorius būtų perkeltas į Vilniaus priemiestį. Iš miesto centro į pakraštį būtų perkelti ir Šiauliuose bei Panevėžyje esantys kalinimo namai.
Planuojama, kad valstybė savo dalį galėtų įnešti pardavusi nereikalingus pastatus. Daugiausia tikimasi gauti pardavus Lukiškių kalėjimo pastatus. Jie verti 52 mln. litų. Ateityje būtų galima parduoti ir Vilniaus pataisos namų, esančių Rasų gatvėje, pastatus. Jie esą verti apie 68 mln. litų. Iš viso visi seni kalėjimai galėtų būti parduoti už maždaug 150 mln. litų.
Ar spės – neaišku
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad planas kalėjimus atnaujinti iki 2022 m. realus, tačiau reikės ir sėkmės.
Jis primena, kad valstybė biudžete šiam projektui pinigų neturi, todėl viskas priklausys nuo to, ar verslo įmonės noriai dalyvaus naujų kalėjimų statymo ir senų iškėlimo konkursuose, kokias pasiūlys kainas.
„Lukiškių kalėjimo iškėlimas iš Vilniaus turėtų kainuoti brangiau, nei buvo planuota. Tai yra viena priežasčių, kodėl viskas užtruko“, – sako ministras.
Jo manymu, svarbiausia iš pradžių iš miesto centro iškelti perpildytus sostinės kalėjimus.
