Su Bahamų vėliava plaukiojantis „Silver Whisper“ – vidutinio dydžio kruizų laivas, jo ilgis siekia siekia 186 metrus. Tai jau aštuntasis šį sezoną Klaipėdoje viešintis keleivinis laineris. Jūrų kruizo maršrutas nuo Lietuvos toliau drieksis per Rygą, Taliną, Helsinkį, Sankt Peteburgą, Stokholmą, Kopenhagą, Malmę, kitus didžiausius ir gražiausius Baltijos jūros regiono uostus.
Sekmadienį Klaipėdos uoste prisišvartuos kitas dar didesnis 290 metrų ilgio laineris „Costa Pacifica“, galintis atplukdyti apie keturis tūkstančius keleivių Tai bus jau trečiasis šio jūrų milžino vizitas Lietuvos pajūryje šiemet. Smulkesnieji verslininkai, kavinių savininkai su „Costa Pacifica“ reisais sieja nemažai vilčių – vasarą šis laivas Klaipėdoje viešės net 7 kartus.
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi dar vienam svarbiam vasaros sezono įvykiui – birželio viduryje čia turėtų atplaukti lig šiol dar neregėto dydžio okeaninis kruizų laineris „Celebrity Eclipse“, kurio ilgis – 317 metrų. Ten yra visko – prabangių parduotuvių, barų, restoranu, koncertų salių, baseinų.
Keleivinių lainerių Klaipėdoje laukiama pirmadienį bei trečiadienį. Jūrų uosto darbuotojai tikisi, kad šiųmetis kruizinių laivų sezonas bus vienas sėkmingiausių – suplanuoti net 64 vizitai. Panašus sezonas buvo ir 2007 metais, o pernai į Klaipėdą atplaukė tik 40 kruizų laivų.
Kiek pinigų palieka Klaipėdoje apsilankę jūrų turistai? To niekas tiksliai nežino. Dalis jų net neišlipa į krantą. Turizmo agentūrų darbuotojai mano, kad smalsesni kruizinių laivų keleiviai, nuvykęs į Neringą, Palangą, įdomesnes Žemaitijos vietoves, vietinėse kavinėse išlenkę lietuviško alaus bokalą, įsigiję suvenyrų, išleidžia nuo 50 iki 100 eurų.
Pirmąkart Lietuvos uoste viešintis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivas „Cassiopee“ kruizų lainerio „Silver Whisper“ pašonėje atrodė kukliai. Tačiau kariškiai jūrose be tokių „nykštukų“ niekaip neišsivers. Minų medžiotojais vadinami 50 metrų ilgio ir beveik 9 metrų pločio laivai atviruose vandenyse lydi kreiserius, fregatas,užtikrina povandeninio laivyno saugumą.
„Cassiopee“ įgulą sudaro 50 jūrininkų, tarp kurių yra 6 šeši narai. Šis laivas plaukia 15 mazgų greičiu. Prancūzija iš vso turi 11 tokių modernia navigacijos aparatūra, giluminio žvalgymo prietaisais sonarais aprūpintų eskadrinių minininkų. Jie dalyvauja tarptautinėse išminavimo operacijose Šiaurės ir Baltijos jūrose, karinių konfliktų rajonuose saugo kelius, kuriais plaukioja prekybos laivai,patruliuoja Lamanšo sąsiauryje, Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne.
Visų Prancūzijos valdų pasaulyje kranto linija sudaro apie septynis tūkstančius kilometrų. Buvusi kolonijinė valstybė, jūrose ir vandenynuose kontroliuojanti 11 milijonų kvadratinių kilometrų ploto teritoriją, sukūrė galingą karo laivyną. Ypač grėsmingi prancūzų povandeniniai laivai (SSBN ir SSN), ginkluoti balistinėmis raketomis ir torpedomis, juos varo branduolinių reaktorių energija.
Prancūzai garsėja ir desanto operacijoms pritaikytais „Mistral“ klasės laivais, kuriuose telpa 16 sraigtasparnių, įrengtos ligoninės su operacinėmis. Tokie 199 metrų ilgio laivai, plaukdami 19 mazgų greičiu, į karinių konfliktų zonas gali greitai nugabenti apie 900 kareivių su reikiama ginkluote.
Karo laivais „Mistral“ susiviliojusi Rusija, tikriausiai jau galvodama apie Krymo aneksiją, prieš keletą metų su prancūzais pasirašė sutartį dėl jų statybos. Vienas laivas jau baigiamas.
Prancūzijos karo laivyno ir remonto bazės išsibarsčiusios po visą pasaulį, buvusiose ir esamose valdose: Senegale, Martinikoje, Reuniono saloje, Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje. Su šios valstybės vėliava plaukioja ir vienas lėktuvnešis „Charle de Gaulle“.
NATO aljanso narės Prancūzijos karines jūrų pajėgas šiuo metu sudaro 180 įvairios paskirties laivų. Šios šalies karo laivyne tarnauja 12 tūkstančių vyrų ir moterų.
Su Bahamų vėliava plaukiojantis „Silver Whisper“ – vidutinio dydžio kruizų laivas, jo ilgis siekia siekia 186 metrus. Tai jau aštuntasis šį sezoną Klaipėdoje viešintis keleivinis laineris. Jūrų kruizo maršrutas nuo Lietuvos toliau drieksis per Rygą, Taliną, Helsinkį, Sankt Peteburgą, Stokholmą, Kopenhagą, Malmę, kitus didžiausius ir gražiausius Baltijos jūros regiono uostus.
Sekmadienį Klaipėdos uoste prisišvartuos kitas dar didesnis 290 metrų ilgio laineris „Costa Pacifica“, galintis atplukdyti apie keturis tūkstančius keleivių Tai bus jau trečiasis šio jūrų milžino vizitas Lietuvos pajūryje šiemet. Smulkesnieji verslininkai, kavinių savininkai su „Costa Pacifica“ reisais sieja nemažai vilčių – vasarą šis laivas Klaipėdoje viešės net 7 kartus.
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi dar vienam svarbiam vasaros sezono įvykiui – birželio viduryje čia turėtų atplaukti lig šiol dar neregėto dydžio okeaninis kruizų laineris „Celebrity Eclipse“, kurio ilgis – 317 metrų. Ten yra visko – prabangių parduotuvių, barų, restoranu, koncertų salių, baseinų.
Keleivinių lainerių Klaipėdoje laukiama pirmadienį bei trečiadienį. Jūrų uosto darbuotojai tikisi, kad šiųmetis kruizinių laivų sezonas bus vienas sėkmingiausių – suplanuoti net 64 vizitai. Panašus sezonas buvo ir 2007 metais, o pernai į Klaipėdą atplaukė tik 40 kruizų laivų.
Kiek pinigų palieka Klaipėdoje apsilankę jūrų turistai? To niekas tiksliai nežino. Dalis jų net neišlipa į krantą. Turizmo agentūrų darbuotojai mano, kad smalsesni kruizinių laivų keleiviai, nuvykęs į Neringą, Palangą, įdomesnes Žemaitijos vietoves, vietinėse kavinėse išlenkę lietuviško alaus bokalą, įsigiję suvenyrų, išleidžia nuo 50 iki 100 eurų.
Pirmąkart Lietuvos uoste viešintis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivas „Cassiopee“ kruizų lainerio „Silver Whisper“ pašonėje atrodė kukliai. Tačiau kariškiai jūrose be tokių „nykštukų“ niekaip neišsivers. Minų medžiotojais vadinami 50 metrų ilgio ir beveik 9 metrų pločio laivai atviruose vandenyse lydi kreiserius, fregatas,užtikrina povandeninio laivyno saugumą.
„Cassiopee“ įgulą sudaro 50 jūrininkų, tarp kurių yra 6 šeši narai. Šis laivas plaukia 15 mazgų greičiu. Prancūzija iš vso turi 11 tokių modernia navigacijos aparatūra, giluminio žvalgymo prietaisais sonarais aprūpintų eskadrinių minininkų. Jie dalyvauja tarptautinėse išminavimo operacijose Šiaurės ir Baltijos jūrose, karinių konfliktų rajonuose saugo kelius, kuriais plaukioja prekybos laivai,patruliuoja Lamanšo sąsiauryje, Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne.
Visų Prancūzijos valdų pasaulyje kranto linija sudaro apie septynis tūkstančius kilometrų. Buvusi kolonijinė valstybė, jūrose ir vandenynuose kontroliuojanti 11 milijonų kvadratinių kilometrų ploto teritoriją, sukūrė galingą karo laivyną. Ypač grėsmingi prancūzų povandeniniai laivai (SSBN ir SSN), ginkluoti balistinėmis raketomis ir torpedomis, juos varo branduolinių reaktorių energija.
Prancūzai garsėja ir desanto operacijoms pritaikytais „Mistral“ klasės laivais, kuriuose telpa 16 sraigtasparnių, įrengtos ligoninės su operacinėmis. Tokie 199 metrų ilgio laivai, plaukdami 19 mazgų greičiu, į karinių konfliktų zonas gali greitai nugabenti apie 900 kareivių su reikiama ginkluote.
Karo laivais „Mistral“ susiviliojusi Rusija, tikriausiai jau galvodama apie Krymo aneksiją, prieš keletą metų su prancūzais pasirašė sutartį dėl jų statybos. Vienas laivas jau baigiamas.
Prancūzijos karo laivyno ir remonto bazės išsibarsčiusios po visą pasaulį, buvusiose ir esamose valdose: Senegale, Martinikoje, Reuniono saloje, Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje. Su šios valstybės vėliava plaukioja ir vienas lėktuvnešis „Charle de Gaulle“.
NATO aljanso narės Prancūzijos karines jūrų pajėgas šiuo metu sudaro 180 įvairios paskirties laivų. Šios šalies karo laivyne tarnauja 12 tūkstančių vyrų ir moterų.
