Kitaip nei Vakaruose, Lietuvoje rinkimai į Europarlamentą sustiprino ne radikalias, o centro dešinės jėgas. Politologas Algis Krupavičius sutinka, kad konservatyvių, nacionalistinių jėgų pakilimas yra iššūkis ES patvarumui. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje rinkimų rezultatais dešinieji turėtų džiaugtis, o kairieji nukabinti nosį. Pagaliau, jei neliks Europos Sąjungos, neliks nei solidžių atlyginimų, nei komandiruočių ir išmokų už reprezentacines išlaidas: tad neliks pagrindo nei ūžti, nei verkti, jei ES vėl išsilakstys į savo tautinius kiemus.
Rinkimuose į Europarlamentą Lietuvoje daugiausia balsų pelnė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LK) – 17,39 proc. balsų, socialdemokratai – 17,27 proc. ir Liberalų sąjūdis – 16,52 proc.
Palyginti su praėjusiais metais, socialdemokratų pozicijos truputį nusilpo. Kai kurie apžvalgininkai daro išvadą, kad tokiu būdu rinkėjai išreiškė protestą prieš koalicinę socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę.
Su tokia nuomone nesutinka Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius.
– Ar galima sakyti, jog per EP rinkimus ūgtelėję dešiniųjų reitingai rodo, jog konservatoriai po pralaimėjimo 2012 metų rinkimuose atsigavo ir kartu su liberalais jau gali kurti koalicinės Vyriausybės planus?
– Dešiniųjų sąlyginė pergalė ES rinkimuose nerodo, kad šios jėgos laimėtų, pavyzdžiui, ir Seimo rinkimus, jeigu jie šiuo metu vyktų. Į ES rinkimus visada ateina mažiau kairiųjų ir populistinių partijų rinkėjų. Jie tradiciškai abejingi Europarlamento rinkimams, nes neįžvelgia jų prasmingumo. O konservatorių rezultatai visada būna geresni, kai bendrasis rinkėjų aktyvumas mažesnis, nes jų rinkėjas labai drausmingas.
– Ar faktas, kad Europos Parlamento rinkimuose Lietuva mažai aktyvi, reiškia, jog esame provincialai, kuriems, be savo kiemo, niekas nerūpi?
– Ne, tai ne provincialumo požymis. Ir ES didžiųjų valstybių senbuvių piliečiai per Europarlamento rinkimus daug mažiau judrūs, nei rinkdami nacionalinį parlamentą. Kuo toliau, tuo labiau mažėja tikėjimas ES institucijomis.
– Kodėl sakote, jog geresni dešiniųjų rezultatai per šiuos EP rinkimus nėra ryški konservatorių pergalė?
– Konservatoriai juk gavo mažiau balsų nei 2012 m. Seimo rinkimų metu. Galima kalbėti tik apie geresnį liberalų rezultatą. Taip įvyko todėl, kad liberalai, kaip ir mažesnį rinkėjų skaičių turinčios „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos, rimtai stengėsi, išplėtojo rinkimų kampaniją, buvo gerai matomi.
Iš tiesų socialdemokratai prarado apie 100 tūkst.balsų. Bet jei vertintume pasitikėjimą Vyriausybe, koalicinės partijos vis tiek surinko daugumą – 52 proc. balsų.
Kaip paaiškinti tokį didelį konservatyvių, tautinių partijų pakilimą Vakaruose. Prancūzijos Nacionalinis frontas savo narių skaičių Europarlamente padidino 20 kartų, į aukštumas pakilo prieš emigraciją pasisakanti Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija.
– Gal vakariečiai išsigando per didelio liberalizmo įsigalėjimo ir transvestito pergalę „Eurovizijos“ konkurse suprato kaip pavojaus ženklą – metas ginti tradicines vertybes? – ES atžvilgiu kritiškai ar neigiamai nusiteikę Vakarų rinkėjai iš tiesų yra tradicinės šeimos ir apskritai konservatyvių vertybių šalininkai. Tačiau būtų per daug paprasta sakyti, kad senosios Europos šalininkai išsigando homoseksualų ir todėl pakilo prieš pačią ES. Paprasčiausiai tradicinės už tvirtesnę ES pasisakančios partijos stokoja naujų ir patrauklių idėjų.
ES politika tapo itin biurokratinė, atitrūkusi nuo žmonių, susvetimėjusi. Euroskeptikų pakilimui įtakos turėjo ir emigracija, su Graikijos traukimu iš ekonominės duobės susijusios problemos.
– Ar tai reiškia, kad ES dienos suskaičiuotos, ir mūsų naujai išrinkti europarlamentarai neilgai džiaugsis dideliais atlyginimais, privilegijomis? ES atėjo galas?
– Vargu ar įmanoma, kad tokia galinga struktūra kaip ES žlugtų greitai. Jeigu apskritai tai įvyks. Juk nors radikalių nacionalistinių partijų atstovų Europarlamente padaugėjo, jie toli gražu nesudaro daugumos. Bet iš tiesų ES vienybės šalininkams pats laikas pasitempti.
– Lietuvoje yra sakančių, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų sutelkti ES, suvienyti į labiau centralizuotą supervalstybę. Tačiau sprendžiant iš Europarlamento rinkimų rezultatų neatrodo, kad vakariečiai būtų labai išsigandę Vladimiro Putino? Prancūzijoje laimėjo Nacionalinis frontas, kurio vadovai Rusijos konflikto su Ukraina atveju remia Maskvą?
– Jau seniai buvo aišku, kad Vakarų Europoje įvykiai Ukrainoje vertinami nevienareikšmiškai. Šiuo požiūriu ne tik Vakarų Europa, bet ir JAV daro klaidų.
O apskritai Vakarų Europos, ES valstybių senbuvių gyventojų dauguma, rinkdama Europarlamentą, mažai kreipia dėmesio į užsienio politiką. Svarbiausia, kaip tvarkomasi viduje. Pastarųjų rinkimų rezultatai rodo, jog tai ne itin gerai.
