58 metų vieniša karjeros valdininkė D.Grybauskaitė kieta ranka toliau valdys Lietuvą. Tai lėmė sekmadienio rinkimai, rašo „Lietuvos rytas“.
Vieni apžvalgininkai pranašauja, jog šis prezidentės penkmetis bus skirtas didiems darbams, kad D.Grybauskaitės pavardei atsirastų vietos istorijos vadovėliuose. Kiti numoja ranka: subrendęs žmogus retai keičiasi, o paskutinė kadencija neskatina politiko siekti populiarumo, todėl niekas iš esmės nesikeis.
Užkulisiuose laimėta pergalė
Ar D.Grybauskaitė būtų pasiekusi istorine pavadintą pergalę, jeigu ne užkulisiniai partijų susitarimai, kurie iš esmės atidėjo tikruosius rinkimus dar penkeriems metams?
„Rinkimų nesimato!“ – stebėjosi kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kone garsiausiai piktinęsis politinio elito susitarimu ignoruoti rinkimų kovą. Tačiau jo balso niekas negirdėjo.
D.Grybauskaitė akivaizdžiai džiūgavo, kai su ja populiarumu konkuruojantis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius atsisakė rinkimų kovos, o vietoj savęs į areną metė labiau auką nei gladiatorių Zigmantą Balčytį.
Pastarasis pateisino konkurentės lūkesčius, per brangiai kainavusią rinkimų kampaniją bene labiausiai įsiminęs fraze: „Pritariu, jums, gerbiama prezidente!“
Lygiai taip pat užkulisiuose buvo išsiderėtas Rolando Pakso pašalinimas iš rinkimų. Seimas tiesiog nesuskubo įvykdyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimo.
Liberalų sąjūdžio pasitraukimas iš kovos Vilniaus politiniuose užkulisiuose siejamas ne tik su nuoseklumu (jie rėmė D.Grybauskaitę ir 2009 metais), bet ir su problemišku šios partijos vadovo Eligijaus Masiulio ministravimu Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.
Mainai gali ir neįvykti
Tikėtina, kad socialdemokratai tikėjosi, jog D.Grybauskaitė atsilygins Z.Balčyčiui paskirdama jį savo įpėdiniu Europos Komisijoje.
Tačiau po socialdemokratų pralaimėjimo savaitgalį pasigirdo balsų, kad komisaru į Briuselį iš Lietuvos banko bus evakuotas Vitas Vasiliauskas.
Esą baiminamasi dėl jo likimo prokuratūrai ėmusis buvusių banko „Snoras“ bankroto administratorių Simono Freakley ir Neilo Cooperio bylų.
Spėjama, kad „Snoro“ istorija, o ne seniai sukelta avarija nulėmė ir prezidentės sprendimą leisti Seimui laikinai (o gal amžinai?) nušalinti generalinį prokurorą Darių Valį.
Penkeri keršto metai?
Visuomenininkas Darius Kuolys dar iki rinkimų prognozavo, kad vėl laimėjusi rinkimus D.Grybauskaitė nesibodės keršyti tiems, kurie ją kritikavo.
Pirmoji kregždutė buvo paleista prezidento rinkimų antrojo turo naktį. „Purvas grįžta tam, kas jį skleidžia“, – pareiškė šalies vadovė.
Prezidentė leido aiškiai suprasti, kad purvu laiko visą jai nepalankią informaciją.
Išeitų, kad ji purvu pavadino ir savo biografiją, kurios svarbius įvykius slėpė nuo rinkėjų.
Pirmoji D.Grybauskaitės kadencija išsiskyrė atgimstančios cenzūros ir persekiojimo už kritiką ženklais.
Jo aukomis jau tapo žurnalistai Vaidotas Žukas, Valdas Vasiliauskas, Tomas Dapkus, šių eilučių autorė, taip pat Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
„Kritikuokite visus, išskyrus prezidentę ir jos paskirtus asmenis“, – tokia žinia žiniasklaidos savininkams skriejo iš rūmų Simono Daukanto aikštėje.
Knyga nepasiekė skaitytojo
Likus mėnesiui iki Lietuvos prezidento rinkimų socialiniuose tinkluose pasirodė nuoroda į Lenkijos autoriaus parašytą knygą „Plieninės magnolijos dosjė“.
Laikraštis „Nie“ jos autorystę sieja su Lecho Walęsos biografiją reikšmingai papildžiusiu skandalingu Lenkijos autoriumi Slawomiru Cenckiewicziumi.
Jaunas istorikas dirbo Lenkijos nacionalinės atminties institute ir paskelbė gausius dokumentus, leidusius Lenkijos išsivadavimo didvyrį L.Walęsą susieti su KGB agentu, kurio slapyvardis buvo Bolekas.
S.Cenckiewiczius už šį tyrimą gavo prezidentų žudiko pravardę.
„Leidėjams buvo pasakyta, kad iki rinkimų Lietuvoje knygos apie D.Grybauskaitę platinti nereikėtų“, – pranešė Ukrainos interneto dienraštis „Straik“.
Taip ir nutiko. O „Straik“ padarė išvadą, kad knygos platinimą sustabdė pati D.Grybauskaitė.
Ko neturėjo žinoti rinkėjai?
Uždraustoje knygoje smarkiai išplėtotas D.Grybauskaitės studijų Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) periodas, esą paaiškinantis jos veiklos nuoseklumą nuo ankstyvos jaunystės iki dabar.
Knygos autorius teigia, kad D.Grybauskaitės mokymosi metai sutampa su laikotarpiu, kai SSRS vadovybė projektavo sovietų imperijos reformas, o Leningrado universiteto Ekonomikos fakultetui vadovavo tų reformų bendraautoris Olegas Ožereljevas, būsimas Michailo Gorbačiovo patarėjas.
Jis artimai bendradarbiavo su Vadimu Medvedevu, M.Gorbačiovo vyriausiuoju patarėju, atsakingu už Baltijos valstybes, o iki tol – Leningrado komunistų vadovybės nariu.
D.Grybauskaitė komuniste tapo išskirtinai anksti – būdama 23 metų.
Tokio amžiaus į partiją irgi Leningrade įstojo ir Vladimiras Putinas, tik jo partiškumas buvo privalomas kaip KGB mokyklos studentui.
D.Grybauskaitės kelią „Plieninės magnolijos dosjė“ autorius susiejo būtent su V.Medvedevo veikla. Esą būtent šis žmogus praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje rūpinosi ideologiškai tvirtų kadrų parengimu darbui po reformų subyrėjusioje Sovietų Sąjungoje.
Keliama versija, jog D.Grybauskaitė turėjo atitikti visus atrankos kriterijus tiek dėl tvirtų komunistinių įsitikinimų, tiek dėl jos tėvo NKVD praeities, tiek dėl kitų asmeninių istorijų.
Biografijos baltos dėmės
Pati D.Grybauskaitė, pasakodama apie mokslą Leningrade, apsiriboja mitu apie tai, kad ji turėjusi derinti mokslą su sunkiu darbu – stumdė sunkius karučius, prikrautus dvokiančių raugintų kailių. Čia ir prasideda netiesa.
Ypatingajame archyve saugomoje D.Grybauskaitės darbo sovietų komunistų partijos Aukštojoje partinėje mokykloje anketoje jos pačios ranka įrašyta, kad ji kailių fabrike buvo laborantė, o dar svarbesnė būsimai karjerai jos veikla buvo darbininkų ideologinis švietimas.
Toje dosjė taip pat apstu įrodymų, kad baigusi studijas ji netrukus tapo etatine SSKP Centro komiteto Visuomeninių mokslų akademijos aspirante, nors tai ir neigia.
Sutapimas: tai sovietų komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų kalvei iki 1983 metų vadovavo V.Medvedevas.
Dar vienas klausimas, į kurį D.Grybauskaitė nesuskubo atsakyti, yra toks: ką ji veikė pusantrų metų po nepriklausomybės paskelbimo iki jos įtraukimo į V.Landsbergio, ėjusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas, komandą 1991 metų pabaigoje–1992 metų pradžioje?
Kur ji buvo, kai Lietuva stovėjo susikibusi Baltijos kelyje, su kuo stebėjo Sausio 13-osios tragediją?
Oficiali prezidentės biografija pirmosios kadencijos metu buvo net kelis kartus taisoma, mat iš pradžių joje buvo įrašyta, jog netrukus po Aukštosios partinės mokyklos uždarymo 1990-ųjų vasarą D.Grybauskaitė išvyko mokytis į vadovų kursus JAV, Džordžtauno universitete.
Paklausta, kokiais būdais ji ten pateko, politikė yra aiškinusi, jog per JAV ambasadą.
Bėda tik ta, kad tais laikais šios ambasados Vilniuje dar nebuvo. Ji buvo Maskvoje.
O štai Leningrado universitetas į Džordžtauną siųsdavo stažuotis savo geriausius absolventus. Taigi D.Grybauskaitei ir po Kovo 11-osios būtų reikėję maskvietiškos protekcijos.
Žodį tarė patriarchas
„Atrodė, kad į maurais apaugusią kūdrą kažkas būtų įmetęs betono luitą“, – taip konservatorių reakciją į V.Landsbergio sprendimą remti D.Grybauskaitę 2009 m. prezidento rinkimuose prisiminė Seimo narys Naglis Puteikis.
Tačiau V.Landsbergis buvo tvirtas. D.Grybauskaitę jis pažinojo jau daugiau nei dvi dešimtis metų ir už ją laidavo.
„Nesvarbu, kuo tu buvai, svarbu, kuo tapai“, – liustravo savo globotinę V.Landsbergis.
Bet parama buvusiai Aukštosios partinės mokyklos docentei stebino tik prašalaičius.
Pats V.Landsbergis karjerą pradėjo daryti ne kur kitur, o Valstybinės konservatorijos Marksizmo leninizmo katedroje, tapo marksistinės estetikos dėstytoju. Tai vyko tuomet, kai Lietuvos miškuose vis dar kovėsi partizanai.
Kaip ir D.Grybauskaitė, V.Landsbergis su tremtine žmona sovietmečiu naudojosi valdžios privilegijomis, daug keliavo po užsienius.
Skirtingai nei viešai teigiama, daugelis tų kelionių buvo privataus pobūdžio ir joms reikėjo arba KGB, arba specialios komunistų partijos komisijos leidimo.
Vadovavosi nurodymais
V.Landsbergis visą pirmąją D.Grybauskaitės kadenciją išlaikė vieno įtakingiausių jos šešėlinių patarėjų statusą.
Pasitraukęs iš prezidentės komandos dabartinis Seimo narys Linas Balsys liudijo, jog po savaitgalio Turniškėse D.Grybauskaitė ateidavusi su pluoštu lapelių ir dalindavusi nurodymus patarėjams, vis pabrėždama: „Profesorius mano, kad...“
Mainais už pagalbą valdant šalį prezidentė V.Landsbergiui suteikė tai, ko jis labai geidė – teisę vadintis pirmuoju faktiniu valstybės vadovu.
Dekrete dėl apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi įrašyta, kad apdovanojamas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas.
Pakeis V.Landsbergį?
Tikėtina, kad V.Landsbergis regi D.Grybauskaitę kaip naująją dešiniųjų lyderę vietoj A.Kubiliaus po to, kai ji baigs antrąją prezidentinę kadenciją.
V.Landsbergio požiūris į dabartinį konservatorių vadovą išryškėjo, kai juodu konkuravo dėl partijos pirmininko posto. Taip jau sutapo, kad D.Grybauskaitės prižiūrima FNTT gerokai susilpnino A.Kubiliaus pozicijas.
Be to, netikėta baudžiamoji byla ištėškė iš politikos arenos konservatorių lyderio dešiniąja ranka vadintą Vitą Matuzą.
Dejavo net I.Degutienė
Pirmą kartą viešai apie D.Grybauskaitės valdymo stilių prabilta po to, kai buvo paviešintas visuomenininkų susitikimo su tuomete Seimo pirmininke Irena Degutiene garso įrašas.
„Jei jūs visą tą eigą matytumėt, kaip vyko, pavyzdžiui, dėl pareigūnų atleidimo ir kokie buvo daromi veiksmai... Tu gyveni šantaže...“ – guodėsi I.Degutienė.
Ir tęsė: „Na, kada mūsų tauta praregės? Man didesnis rūpestis yra žinai kuo? Kad yra valstybės užvaldymas ir mes einame ne demokratiniu keliu, o Lukašenkos keliu. Autoritariniu keliu.
Kada po vieną pasikviečia ir intrigas kuria – man sako ant Kubiliaus, Kubiliui ant manęs, trečiam dar ant kažko, supjudo tarpusavy. Labai geras metodas – skaldyk ir valdyk.“
Panašiai pasakojo ir darbo netekęs Vitalijus Gailius, kuris buvo nubaustas už nepaklusimą.
„Giržadą (FNTT direktoriaus pavaduotoją. – R.J.) turite atleisti“, – atkartojo D.Grybauskaitės žodžius, pasakytus telefonu, dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
„Pasakiau trumpai: „Ne“, – buvęs pareigūnas aiškino savo atleidimo priežastis.
180 laipsnių posūkiai
Ir draugai tapo priešais. Taip būtų galima trumpai nusakyti D.Grybauskaitės vadovavimo šalies užsienio politikai penkmetį.
Kadencija pradėta nuo JAV CŽV kalėjimų paieškų Antaviliuose, o baigėsi amerikiečių naikintuvų draugiškais skrydžiais virš Vilniaus.
Ukrainos įvykius D.Grybauskaitė komentavo kaltindama abi puses, o Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės su dviem pavaduotojais pasirodymas ant Maidano barikadų buvo nušvilptas pašaipaus jaunųjų konservatorių choro.
Per penkerius metus buvo įdėta daug pastangų griaunant santykius su Varšuva, nors būtent ši draugystė buvo svarbi energetinės nepriklausomybės projektams ir darė Lietuvos balsą girdimą Europoje.
Permainų turėtų būti ne vienoje srityje
Tarp savo veiklos prioritetų prezidentė D.Grybauskaitė vakar įvardijo siekius sumažinti socialinę atskirtį, neleisti grobstyti Lietuvos valstybės, stiprinti šalies energetinį savarankiškumą, skaidrumą, pažaboti korupciją, sėkmingai įvesti eurą.
Prezidentė vakar žadėjo dar iki inauguracijos liepos 12-ąją susitikti su visais ministrais ir kalbėtis apie būsimus darbus: „Kalbėsiu ir su premjeru dėl vieno ar kito ministro netinkamumo eiti pareigas.“
Šalies vadovė taip pat ketina aptarti viceministrų darbus, kai kurių jų kokybę pavadinusi problema. Ji žadėjo reikalauti, kad viceministrai būtų atsakingi, profesionalūs ir skaidrūs.
D.Grybauskaitės teigimu, dėl valdančiosios daugumos turi spręsti politikai, todėl su premjeru A.Butkevičiumi aptars, kaip jis įsivaizduoja, kokia ji bus: „Stengsiuosi daryti įtaką pokyčiams, bet jokiu būdu negriaudama stabilumo valstybėje.“
Prezidentė neatsakė, ar socialdemokratas Z.Balčytis bus siūlomas į eurokomisarus. Anot jos, yra tinkamų kandidatų sąrašas, turi būti bendras su Vyriausybe ir Seimu sprendimas.
Iki inauguracijos prezidentė taip pat žada susitikti su savo skiriamų institucijų vadovais, po to bus svarstoma, ar įmanoma rasti sutarimą dėl darbo ateinančius penkerius metus. Be kita ko, ji ketina susitikti ne tik su VSD direktoriumi G.Grina, bet ir su laikinuoju Generalinės prokuratūros vadovu D.Raulušaičiu.
Šalies vadovė netrukus pradės konsultacijas dėl naujo kariuomenės vado skyrimo, nes liepą baigiasi A.Pociaus kadencija.
Prezidentė žadėjo atnaujinti ir savo komandą: „Po inauguracijos pareiškimus turi padėti visi politiniai patarėjai, tai būtent tas laikas, kai dalis jų liks, o dalį norėčiau pakeisti naujais. Manau, kad patirtis su naujomis jėgomis tikrai bus sveika.“
