Pasak premjero, artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerijai bus pervesti keli milijonai litų iš Privatizavimo fondo, o kitame etape - 40 mln. litų, kurie į Lietuvos biudžetą pateko po sandorio su Vokietijos koncernu E.ON.
Žurnalistų paklaustas, kiek gynybos biudžetas gali šiemet didėti iš viso, A.Butkevičius atsakė: „Mes kalbame apie sumą iki 120-130 mln. litų“.
Gynybos finansavimo klausimus premjeras antradienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite, krašto apsaugos ir finansų ministrais.
A.Butkevičius sakė, kad krašto apsaugos finansavimas turėtų būti pakeltas nepriimant biudžeto įstatymo pataisų, kurios didintų fiskalinį deficitą.
„Finansų ministerija Krašto apsaugos ministerijai praves iš Privatizavimo fondo nuo 2 iki 3 mln. litų“, - žurnalistams sakė premjeras.
„E.ON sugrąžino tą pinigų sumą, kuri buvo laikoma depozite, virš 40 mln. litų. Mes dabar turime šiek tiek pakoreguoti privatizavimo pajamų ir išlaidų sąmatą, ir manau, kad jau kitas etapas bus finansinio pavedimo 40 mln. Krašto apsaugos ministerijai, nes nereikia mums 120 mln. iš karto pravest“, - pridūrė ministras pirmininkas.
Krašto apsaugos ministerija prieš kelias savaites kreipėsi į Vyriausybę su prašymu didinti išlaidas gynybai 130 mln. litų, tačiau Finansų ministerija tuomet atsakė neigiamai.
Finansų ministras Rimantas Šadžius praeitą savaitę pareiškė, kad „krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis“, tad papildomai galėtų būti skirti tik keli milijonai litų.
Didinti krašto apsaugos finansavimą ragina prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas yra mažiau nei milijardas litų. Tai sudaro 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS yra sakęs, kad papildomų lėšų reikia tiek stiprinti savo pajėgumus, tiek priimančios šalies paramą NATO sąjungininkams, kurie atvyksta reaguodami į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.
