Ši senutė gyvena neblogai, nes anūkas išgali apmokėti beveik 2 tūkst. Lt per mėnesį mokestį privačiuose globos namuose. Jos bendraamžiams, paskutines gyvenimo dienas leidžiantiems sausakimšuose valdiškuose senelių namuose gerokai liūdniau.
Nors anaiptol ne visos biudžetinės senelių globos įstaigos nusipelno papeikimo, o privatūs senelių namai – vien vartai į rojų.
Eilės - ir prie senelių namų
„Emigracijos mastai didėja, ilgėja gyvenimo trukmė, o šeimos vis menkesnės – šie veiksniai lemia, kad daugėja senų vienišų žmonių, kurių nėra kam prižiūrėti. Senelių globa tapo skaudi socialinė mūsų visuomenės opa“, - sakė Vilniaus miesto tarybos narė Rūta Vanagaitė.
Kur priglausti nusenusius ir ligotus tėvus, senelius visą dieną dirbantiesiems, o ypač uždarbiaujantiems užsienyje?
Apsigyventi biudžetiniuose globos namuose už valstybės lėšas gali tik vieniši, artimųjų neturintys pagyvenę žmonės, arba jei jų artimieji taip pat neįgalūs, neturi sąlygų prižiūrėti ir slaugyti ligotų senolių.
R.Vanagaitės duomenimis, Vilniuje nemokamo senatvės prieglobsčio laukia 150 senyvo amžiaus žmonių.
Kaune, Panemunės senelių namuose eilės mažesnės. Kauno miesto savivaldybės sąrašuose – 8 laukiantieji.
Mokant pinigus laukti eilės nereikia. Tačiau tokiu atveju finansinio skirtumo tarp privačių ir biudžetinių globos įstaigų beveik nėra. Pavyzdžiui, Kauno Panemunės senelių globos namuose su lengva ar vidutine negalia gyventi ir gauti globos paslaugas per mėnesį kainuoja 1866 Lt., žmonėms su sunkia negalia – 2,4 tūkst. Lt.
Išskyrus ypatingą komfortą siūlančius pensionatus, kur pragyvenimas kainuoja 5 ar net 7 tūkstančius litų, privačios globos įstaigos slaugo, prižiūri senukus už 1,7 – 1,8 tūkst. Lt per mėnesį.
Ne verslas, o gyvenimo būdas
Portalas lrytas.lt iš arčiau pažvelgė į privačius senelių namus, siekiant išsiaiškinti, ar daug kainuoja ir Lietuvoje jau galima rasti jaukų prieglobstį nuo gūdžios vienatvės sulaukus žilo plauko.
Be valdiškų, Kaune ir pakaunėje yra apie 10 privačių pagyvenusių žmonių globos įstaigų. Tačiau įsileisti savininkai nerodė didelio noro, vengė svečių įvairiomis dingstimis, tarsi kažko bijodami ar slėpdami.
Vis tik mielai papasakoti apie senyvo amžiaus globos problemas sutiko Domeikavoje (Kauno r.) įsikūrusių slaugos namų „Vita Lumina“ direktorė Ingrida Lukoševičienė.
„Vita Lumina“ veikia jau 10 metų, Domeikavoje slaugoma 18, kartu su slaugos namų skyriumi Lapėse (Kauno r.) – 43 senoliai.
I.Lukoševičienė tvirtino, jog senų žmonių globa ir slauga, tai ne verslas, o gyvenimo būdas.
„Tai yra gyvenimo būdas. Faktiškai dirbame 24 valandas per parą, juk pas mus “, - aiškino direktorė.
I.Lukoševičienė – medikė, dirbusi slaugos srityje, senelių namus ji įkūrė jau turėdama patirties. Būtent ši patirtis ir paskatino ją imtis privačios veiklos.
„Skaudėjo širdį matant tai, ką mačiau valdiškose įstaigose. Bet kitaip ir negali būti, kai slaugytojai dirba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą normą, 8 valandas per parą. Paskaičiavau, kad tokiu atveju slaugytojas vienam globotiniui tegali skirti dėmesio 13 minučių per parą“, - sakė I.Lukoševičienė.
Jos manymu, privatūs globos ir slaugos namai iš principo gali suteikti žymiai kokybiškesnes paslaugas, nei biudžetinės tokios rūšies įstaigos.
Laukia anūkės saldumynų
Domeikavoje įsikūrusiuose senelių namuose 18 globotinių rūpinasi trys medicinos išsilavinimą turintys slaugytojai ir su padėjėjai.
Jeigu žmogui skiriami slaugos pinigai, dar pridėjus jo pensiją, artimieji nejaučia finansinės naštos išlaikyti pasenusį ir ligotą artimąjį.
I.Lukoševičienė pripažino, jog emigracija didina globos reikalingų senų žmonių skaičių. Trečdalis „Vita Lumina“ gyventojų – emigrantų artimieji.
Žurnalistų užkalbintas 88 metų Vincas Juzikis sakė laukiantis iš Londono grįžtančios anūkės, kuri senelį palepina angliškais saldumynais, bet globos namuose jam neliūdna.
Buvusi lietuvių kalbos mokytoja, 80 metų Valerija pasakojo nesanti vieniša, turinti dirbančius vaikus, anūkų. Tačiau ji nemano, jog turėtų gyventi pas juos, o ne senelių namuose.
„Vaikai turi savo gyvenimą, o aš – savo“, - oriai atsakė inteligentiška žilagalvė.
Senų žmonių globos problemomis besidominti R.Vanagaitė pastebėjo, jog prieglaudose atsiduria ne tik vieniši, artimųjų netekę žmonės. „Šeimos narių skaičius dabar vidutiniškai siekia 2,5. Jauni ir sveiki žmonės nebeturi laiko ir materialinių galimybių deramai prižiūrėti senų, ligotų artimųjų“, - sakė R.Vanagaitė.
Senukų rojus bankrutavo
Prieš maždaug 10 metų, kai pradėjo daugiau steigtis privačių senelių namų, buvo tikėtasi užsukti pelningą verslą steigiant prašmatnius pensionatus, Vakarų pavyzdžiu.
Tikėtasi, jog į tokias vietas karšinti savo tėvus, senelius atveš turtingi lietuviai. Bet taip kol kas neįvyko.
Prie Birštono įsikūrusi „Senjorų rezidencija“ 2007-siais buvo pristatyta kaip senukų rojus – išskirtinė slauga, patogumai, sveikatinimo procedūros, vienviečiai, viešbučio apartamentų stiliaus kambariai.
Per mėnesį mokestis sveikesniems senukams siekė apie 4-5 tūkst. Lt, žmonių su sunkia negalia, nevaikščiojančių, siekė apie 7 tūkst. Lt.
Tačiau dabar viešbučio ir SPA centro „Karališkosios rezidencijos“ slaugos skyrius, kuriame prabangiai dienas leido pasiturintys senoliai, likviduojamas. Gyventojams ieškoma naujų globos įstaigos.
Viešbučio direktoriumi darbuotojų pristatytas asmuo nenorėjo sakyti savo pavardės ir žurnalistus sutiko labai nepalankiai, neįleido pažiūrėti, kaip gyvena senukai likviduojame senatvės rojuje.
„Mes tiesiog atsisakome vienos veiklos rūšies, būtent slaugos. Aš neįgaliotas nieko pasakoti ir manau, kad neturėtumėte nieko rašyti“, nes galite sulaukti teisinių pasekmių - su grasinančia gaidele balse kalbėjo vyriškis.
Viešbutis ir SPA centras "Karališkoji rezidencija" šiuo metu pakeitė pavadinimą į "Royal SPA Residence".
R.Vanagaitė sakė nesistebinti, jog senukų rojus bankrutavo.
„Toks verslo modelis nepasitvirtino. Turtingi žmonės Lietuvoje nepuolė vežti savo tėvų į prašmatnias slaugos įstaigas, o vidutiniokams tokios paslaugos per brangios“, - aiškino ji.
Kainos neverčia iš kojų
Tačiau neseniai duris atvėrusių, dar šviežia statyba kvepiančių senelių namų „Smiltelė“ direktorius, 27 metų kaunietis Kostas Aleksandravičius tiki, kad jam pasiseks.
Tiesa, ir jis iš senukų globos nesitiki labai pelningo verslo, sako, kad tokios humaniškos veiklos labai norėjo jo žmona Gintarė.
Jauni sutuoktiniai senelių namus pastatė Žagarių kaime prie Balbieriškio (Prienų r.), netoli vaizdingo Nemuno kilpų parko.
Tuo metu, kai čia lankėsi žurnalistai, gyveno tik 8 senukai, iš viso „Smiltelė“ galės priglausti 28 žmones.
Aplinka jauki ir šiuolaikiška. Ant stalo nuolat pūpso lėkštės su šviežiais vaisiais. Maitinama 5 kartus per dieną. Kaina standartinė, tokios dažniausiai ir būna privačiuose slaugos namuose: 1 tūkst. 800 Lt.
Kol kas įstaigoje dirba 3 žmonės, bet K.Aleksandravičius tikisi veiklą plėsti, nori apgyvendinti abu namų aukštus. Viskas čia įrengta pagal globos įstaigoms taikomus reikalavimus, yra ir centralizuotas valdymo pultas – senoliui bet kurioje palatoje užtenka paspausti mygtuką, tučtuojau iškviečiamas darbuotojas.
Didžiuojasi pragėręs kolūkius
K.Aleksandravičius džiaugiasi, kad jam ir kolegoms pavyko pastatyti ant kojų 75 metų Vladą Jaką. Senukas po sunkios ligos ilgai nevaikščiojo, tačiau nuolat mankštinant kojos po truputį atsigavo.
V.Jakas dabar vos paeina, tačiau jaunystėje lakstė, ir ne bet kur, o po futbolo aikštę. Jis treniravo „Silvos“ futbolo komandą, sėkmingai žaidė anuomet stiprioje ir pagarsėjusioje „Nevėžio“ ekipoje. Jam sovietmečiu teko dirbti ir sovietinio kolūkio („kolchozo“) pirmininku. Kaip ir dera tikram lietuviui patriotui, sovietinį žemės ūkį jis ne statė, o slapčia griovė.
„Aš tris kolchozus pragėriau!“, - didžiuodamasis audringa jaunyste pareiškė senukas.
Globos įstaigų - per 100
R.Vanagaitė sakė esanti įsitikinusi, jog nei valstybinis, nei privatus sektorius kol kas neužtikrinantis pilnai kokybiškos, patikimos priežiūros senatvėje.
„Atrodo, kad Lietuvoje yra labai daug globos įstaigų, bet reikia būti atsargiems, kai tenka pasirūpinti artimu žmogumi. Valstybinėse įstaigose mane glumino geležinės lovos, bet ir privačių mačiau tokių, kad neduok Dieve. Licencijos globos namams dalijamos lengva ranka, o prižiūrėti jų nesivarginama“, - tvirtino sostinės politikė.
Pasirodo, kiek yra privačių senelių slaugos ir globos namų, kol kas nežino net Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Šios ministerijos Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Suslavičiūtės - Jokubauskienės teigimu, šiuo metu kaip tik vyksta tokių įstaigų registravimo ir licencijavimo procesas, tad tikslus skaičius bus žinomas vėliau.
Šiuo metu Lietuvoje, SADM duomenimis, yra apie 100 senus žmones slaugančių ir globojančių įstaigų. Apie trečdalį jų – privačios arba priklausančios parapijoms, visuomeninėms organizacijoms.
K.Suslavičiūtė-Jokubauskienė sakė, jog skundų iš globotinių artimųjų sulaukiama maždaug vienodai ir iš privačiuose, ir iš valdiškuose globos namuose gyvenančių artimųjų.
