Žemės ūkio viceministrė 38 metų Ž.Pinskuvienė Seime būtų galėjusi pakeisti europarlamentaro mandatą laimėjusį Darbo partijos dvasinį lyderį Viktorą Uspaskichą.
Bet po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo į Seime atsilaisvinsiančią vietą greičiausiai pretenduos Vilniaus miesto savivaldybėje dirbantis kitas „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas.
KT išaiškino, kad nei Ž.Pinskuvienė, nei jos sutuoktinis Jonas Pinskus, nei balsų pirkimo skandale figūravę šios partijos veikėjai Jolanta Gaudutienė ir Vytautas Gricius negali pretenduoti į Seimą.
Konstitucijos sargai nusprendė, kad Seimas neturėjo teisės šių kandidatų grąžinti į Darbo partijos sąrašą, iš kurio juos netrukus po rinkimų išbraukė ankstesnės sudėties parlamentas.
Politikė jau nebesistebi
„Lietuvoje manęs jau niekas nenuvilia“, – atsiduso Ž.Pinskuvienė, „Lietuvos ryto“ paklausta, ar nusivylė išgirdusi jai nepalankų teismo sprendimą.
Politikė taip pat neatsakė, ar, jos nuomone, ji buvo teisėtai sugrąžinta į Darbo partijos kandidatų sąrašą: „Tai sprendžia teismas. Mano nuomonė jau niekam nėra svarbi.“
Viceministrė nesileido ir į svarstymus, ar jau planavo eiti dirbti į Seimą vietoj V.Uspaskicho: „Jokių planų neturiu, dirbu savo tiesioginį darbą ir jaučiuosi puikiai.“
Vis dėlto Ž.Pinskuvienė apgailestavo, jog niekam nerūpi, kad tiek ji, tiek jos kolegos dėl balsų pirkimo buvo išteisinti: „Labai skaudu, kad Lietuvoje nekaltus žmones galima bausti net du tris kartus.
Aš esu nekalta. Mano vyras irgi nėra kaltas ir mes tikrai kreipsimės į visas įmanomas institucijas, bandydami dar kartą tai visiems įrodyti.“
Ieškos būdų apsiginti
Kad bus toliau bandoma ieškoti būdų, kaip apginti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo išbrauktų bendražygių garbę, po KT sprendimo aiškino ir Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Šis politikas buvo vienas iš Seimo nutarimo, kurį vakar KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, autorių. Minėtas nutarimas pernai vasarą dabartinės valdančiosios daugumos balsais buvo priimtas skubos tvarka – vos per kelias minutes.
Tačiau V.Gapšys ir po teismo sprendimo nenorėjo pripažinti, kad grąžindamas į sąrašą jo bendražygius Seimas pasielgė neteisėtai: „Mano supratimu, teismas pasisakė, kad formos atžvilgiu reikėjo kitaip priimti tą sprendimą – pirmiausia Seimas turėjo kreiptis į teismą ir gauti kitą jo išvadą.
Todėl jeigu tie asmenys, kurie nepadarė jokių pažeidimų, bet yra pašalinti iš kandidatų sąrašo, kreiptųsi į teismą ir gautų kitokią jo išvadą, atsirastų teisinis pagrindas naujam Seimo nutarimui.
Mums reikės rasti būdą, kaip iš naujo pradėti procesą Konstituciniame teisme, kad būtų galima atkurti teisiškai tikslius ir objektyvius rinkimų į Seimą rezultatus.
Jeigu tie žmonės nepadarė jokių pažeidimų, logiška, kad tai turi būti ir įvardyta. Manau, teismo sprendimas tam kelio neužkerta.“
V.Gapšys tikisi, kad kita KT išvada jo bendražygiams galėtų būti palanki: „Tada teismas neturėjo daug laiko visko išsiaiškinti, o dabar faktinės aplinkybės aiškios. Jos visiškai kitokios, nei atrodė pirmosiomis dienomis po rinkimų.
Be to, pats teismas jau nekart yra pasisakęs, jog į tą patį galime pasižiūrėti ir kitomis akimis.“
Sprendimas pradžiugino
Bet šie samprotavimai neįtikino parlamentaro Vytauto Matulevičiaus, kuris buvo vienas kreipimosi į KT sumanytojų.
„Drąsuolis“ aiškino KT sprendimą supratęs kitaip nei jo kolega: „Teismas vienareikšmiškai pasisakė, kad negalima pirkti rinkėjų balsų ir taip patekti į Seimą.
Tai buvo labai griežtai pasakyta iš karto po Seimo rinkimų. KT vertinimas leido Seimui išbraukti į skandalą įsivėlusius kandidatus iš sąrašo.
Bet po to susiformavo nauja politinė dauguma, ir egoistiniai partiniai interesai paėmė viršų.“
Byla dar teismuose
Nors po rinkimų paskelbta KT išvada buvo nepalanki į Seimą pretendavusiems „darbiečiams“, vėliau nė vienam to skandalo dalyviui nebuvo pareikšti įtarimai pirkus rinkėjų balsus. Jie buvo apklausti tik kaip liudytojai.
Tačiau šią bylą tyrusiems pareigūnams Vilniaus miesto apylinkės teisme praėjusių metų pabaigoje pavyko įrodyti, kad kai kurie Darbo partijos kandidatai į Seimą veržėsi ketindami papirkti kalinius.
Už tai teismas Viačeslavui Ždanovičiui skyrė piniginę baudą.
Nubaustas ir jo bendražygis Eugenijus Maciulevičius, kuris esą turėjo pasirūpinti, kad už pinigus kaliniai pirmumo balsus suteiktų Darbo partijos kandidatų sąraše esantiems penkiems kandidatams, tarp jų ir Ž.Pinskuvienei.
Bet nuteistieji šį teismo sprendimą yra apskundę aukštesnės instancijos teismui.
Nurodė, kaip neturėjo elgtis parlamentas
Seimo nutarimą, kuriuo „darbiečiai“ buvo sugrąžinti į kandidatų sąrašą, prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinęs KT išaiškino, kad galutiniai rinkimų rezultatai buvo nustatyti 2012 metų lapkričio 14 dienos nutarimu.
KT taip pat pažymėjo, kad priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi ir tai, ar buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia.
„Tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų išrinkimo“, – pabrėžė KT.
Anot teismo, Seimas negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato.
KT netinkama pripažino ir procedūrą, pagal kurią Seimas pakeitė ankstesnės kadencijos nutarimą dėl „darbiečių“ išbraukimo. Nutarime pabrėžiama, jog galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų parlamentas priima tik remdamasis KT išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.
