Atlikti šią apeigą jį paprašė Lietuvos garbės konsulas Vokietijoje, Baden-Wuttembergo žemėje profesorius dr.Wolfgangas von Stettenas.Tai jo lėšomis ir iniciatyva Mikytų sankryžoje, kurioje kertasi keturių krypčių – Karaliaučiaus -Jurbarko- Klaipėdos -Tauragės keliai, trikampiame jų pakelės lopelyje, šiemet buvo atnaujintas senasis sutrešęs kryžius, čia stovėjęs nuo 1992 metų.
Jį fondas „Varein Edelweis“ pastatė kaip atminimo ženklą Rytų Prūsijos nepilnamečiams, per Antrąjį pasaulinį karą netekusiems tėvų ar pasimetusiems. Ir išgyvenusiems tik išmaldų pagalba lietuviškuose pasienio kaimuose ir miesteliuose. Vokietukai buvo vadinami „vilko vaikais“.
Pasak prof.dr.Wolfgango Stetteno, jų būta maždaug 8-10 tūkst., visus nuo bado ir šalčio sekė mirties šešėlis. Išgyveno tie, kuriuos priglaudė lietuvių šeimos. Ne tiek daug jų, Antrojo pasaulinio karo vokiečių našlaičių ir pamestinukų gyvų jau ir belikę. Manoma, gal tik apie 80.
Vilnietė Luisė Kažukauskienė, bendrijos pirmininkė, sakė, jog į renginį Mikytuose iš Kauno atvyko 10, Šiaulių-3, Klaipėdos - 16, Tauragės -6, Marijampolės - 11, Vilniaus – 4 žmonės.
„Sriuba, obuolys, duonos gabaliukas... Visi lietuviai rizikavo, už tai galėjo būti ištremti į Sibirą. Daugelis bijojo priimti į savo šeimas „vilko vaikus“, bijojo sovietų kareivių...“, - tai dr.W.Stetteno išsakytos mintys prie naujojo kryžiaus, jo atidengimo iškilmėse Mikytuose.
Garbės konsulas priminė, kad 1948 metais daugelis beglobių vokiečių vaikų buvo išsiųsta į Vokietiją, bet nemaža dalis pasiliko gyventi Lietuvoje. Tose šeimose, kurios juos išmaitino. O Lietuvai atgavus nepriklausomybę, "vilko vaikai" atrado ir Vokietijos pilietybę.
„Labai džiaugiuosi, kad visą laiką galėjau jiems padėti finansiškai, rėmė „Rotary“ ir dar du klubai, taip pat ponia Maria Klara Kraft-Kierspel, gimusi Kaliningrade“, - kalbėjo konsulas. Pasak jo, ši vokietė paliko didelį palikimą „vilko vaikams“, tad jos ir kitų rėmėjų garbei sekmadienį priešais kryžių buvo pasodinti du medeliai.
„Kai pernai čia apsilankiau, sakiau, kad turi būti pastatytas naujas kryžius iš ąžuolo. Ponas Bronius Dapkus, kuris su šeima šią vietą prižiūri, organizavo statybos darbus. Dėkoju visiems padėjusiems“, - sakė W.Stettenas.
Jis dar kartą pabrėžė – lietuviai ir patys po karo skurdžiai mito, bet iš geros širdies dalijosi kąsniu su bedaliais vokiečių vaikais. Kad jie visai nepražūtų.
Kunigas V.Gedvainis prisiminė vokietaitės, gyvenančios JAV, istoriją. Karui baigiantis ji , vyriausia iš vaikų šeimoje, išėjo laukti duonos eilėje. Tuo metu krito bomba, sugriovė namą, žuvo seneliai, tėvai, broliai. Ji liko viena griuvėsiuose. Čia ją pamatė ir priglaudė į Vakarus bėganti lietuvių šeima.
„O man buvo 13, kai likau viena ir radau išsigelbėjimą Lietuvoje“, - lrytas.lt sakė Elga, atvykusi iš Lazdijų. Kol įstengs, atvažiuos ir pasimels prie kryžiaus, kad tik Dievas saugotų žmoniją nuo karų.
