Šventės programą organizatoriai parengė remdamiesi archyvine medžiaga, tuometinėmis laikraščių publikacijomis bei nuotraukomis, pasitelkdami daug to meto švenčių metu populiarių atributų, detalių ir elementų.
Tarpukaryje Ukmergė buvo vienu iš didžiausių, gražiausių ir moderniausių Lietuvos miestų, kuriame ypatingai buvo vertinamas tautiškumas, meilė tėvynei, sveikas kūnas ir sveika gyvensena.
Dar penktadienį miestą Kauno gatvės pradžioje papuošė įspūdingi, kelių metrų aukščio ąžuolo girlianda apipinti vartai su stogeliu – smetoniškais laikais vadinta broma.
Medinį karkasą bromai padarė miškininkai, o 500 metrų ilgio ąžuolo lapų girliandą supynė vietos tautodailininkai.
Tik vietoje tarpukario šventines bromas puošusio užrašo „Būk pasveikintas, tautos vade“, atsirado kitas: „Būk pasveikintas, mano mieste“. Šeštadienio rytą ukmergiškiai pirmiausia buvo pakviesti į rytinę mankštą A.Smetonos gimnazijos stadione – tarpukaryje į tokias gimnastikos mankštas susirinkdavo daugybė žmonių.
Į rytinę mankštą 8.30 valandą susirinko apie keliasdešimt ukmergiškių su Ukmergės rajono meru Vydu Pakniu ir jo žmona Giedre priešakyje. Visi jie buvo pasirinkę tarpukario laikus atitinkančią aprangą – baltos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos kelnes.
Kitas svarbus šventės akcentas – smetoniškas paradas.
Jame dalyvauti panoro apie 500 ukmergiškių: 20–ies įmonių, tarnybų, visuomeninių organizacijų atstovai bei 10–ies mokymo įstaigų moksleiviai ir mokytojai.
Eitynėse dalyvavo ir į Ukmergės Miesto šventę atvykusios keturių šalių: Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos svečių delegacijos.
Parado dalyviai iškilmingai pražygiavo A.Smetonos ir Kauno gatvėmis iki pagrindinės – Kęstučio aikštės.
Visus čia susirinkusius pasveikino Ukmergės rajono meras V.Paknys bei į šventę atvykusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
