Konferencijoje dalyvavęs profesorius Vytautas Landsbergis pabrėžė: „Jeigu nustosime rūpintis tokiu dalyku, kaip vaikų gynimas, galėsime uždaryti tokią įstaigą, kaip valstybė“. Nemeilę vaikams jis netgi įvardino kaip civilizacijos krizės priežastį. Statistiškai tėvai savo vaikams skiria vos septyniolika minučių per parą. Tokie skaičiai, pasak profesoriaus, verčia jį teigti, kad civilizacija yra pasmerkta.
Nemylimi vaikai žiaurėja
V.Landsbergis atkreipė dėmesį ir į visuomenės žvėrėjimą, kuris atsispindi vaikų žiaurėjime. To pasekmė ir pasireiškimas – augantis vaikų nusikalstamumas ir jo šiurpinantis turinys.
Čia profesorius paminėjo tai, kad krikščioniškos Vakarų visuomenės nyksta ir jas keičia musulmoniškos. V.Landsbergis svarstė, kad taip gali būti dėl to, kad pastarosiose požiūris į vaiką yra tvaresnis. Tad, galbūt, dėl to vis daugiau žmonių pereina į islamą, nes ten randa daugiau žmogiškų vertybių.
„Nėra vaiko, nėra problemos. Nėra ateities, nėra problemos. Jau atėjo tas „trumpas žmogus“, kuris gyvena iki pirmadienio. Toliau – ne jo reikalas“, - teigė V.Landsbergis. Toks atžarumas aplinkai, anot profesoriaus, yra nemeilės pasekmė. Dėl jos vaikai keršija arogancija, patyčiomis.
Profesorius teigė, kad jeigu vaikas elgiasi negerai, jis tiesiog signalizuoja, kad jam yra blogai. Todėl jis ragino tėvus ne ieškoti rykštės, o pagalvoti, kodėl jų vaikas taip elgiasi. Čia pat pridėjo, kad visuomenė nemąsto, kokiu būdu drausminti suaugusiuosius.
Kalbėdamas apie vaiko teisės, V.Landsbergis prisipažino, kad šį žodžių junginį jam norisi dėti į kabutes, kadangi tos teisės yra menkai teužtikrinamos. Kaip pavyzdį jis paminėjo teisę būti mylimam. „Kaip užtikrinti tokią teisę? Reikia lupti ne vaikus, o tėvus, kurie skiria vos septyniolika minučių savo atžaloms. Aš balsuočiau už tokį įstatymą“, - publiką šyptelėti vertė profesorius.
Liūdina vaikų ekonomika
Konferencijoje V.Landsbergis retoriškai klausė, kiek kainuoja turėti vaiką ir ar galime sau leisti tokią išlaidą. Tokį ekonominį mąstymą jis vadino „lengvai iškrypusios civilizacijos lengvai iškrypusiu požiūriu“.
Toks mąstymas, anot profesoriaus, susiformavo per ekonomizuotą, marksistinį valstybės modelį, plėtojamą jau du šimtus metų. Kaip galimą stabdį jis įvardino mąstymą apie vertybes. „Tačiau bet kurią suaugusiųjų partnerystę vadinti šeima jau irgi yra klaida“, - rėžė politikas.
Toliau kalbėdamas apie socialinę ekonomiką, politikas pabrėžė, kad prioritetinė ir žmogiška valstybės investicija turėtų būti kūdikiai. Jis pabrėžė, kad žodis „investicija“ tokiame kontekste yra prastas. „Bet mes nebegalime kalbėti kitaip, nes tai – mūsų dabartinis žodynas“, - konstatavo V.Landsbergis.
Jis kvietė pamąstyti, kas yra geriau – investuoti į vaikus, ar investuoti į mirtį. Kalbėdamas apie pastarąją, profesorius minėjo greitus malonumus – narkotikus ir alkoholį, kurių vartojimas yra tas pats, kas taupyti brangiam karstui. „Investuoti į juos yra tas pats, kas investuoti į savižudybę. Tai savotiška lėta eutanazija“, - kalbėjo politikas.
Atsiminė pedofilijos istoriją
Kalbėdamas susirinkusiems, V.Landsbergis atsiminė ir prieš porą metų vykusią skaudžią ir liūdną istoriją „apie vieno vaiko likimą“. Jis minėjo paradoksą: vaiko teisių įstatyme nukreipiama į Konstituciją, o ten – atgal į įstatymą. „Mes gyvename tarsi kreivų veidrodžių karalystėje,ž. Vaikas valstybėje yra mėtomas kaip sviedinukas tarp įvairių institucijų“, - teigė jis.
Profesorius pabrėžė, kad vaikų seksualinis išnaudojimas – itin skaudi tema. Susirinkusiems jis teigė, kad jo minėta istorija patvirtino, kad Lietuvoje vaiko teisių konvencija buvo tvirtinama vangiai, o tai yra labai apmaudu, kadangi su ja priimami atitinkami teisės aktai kaip tik ir kovoja prieš tokį verslą, kaip pedofilija. „Gaila, tačiau Lietuvoje mielai ir dažnai deklaruojama nuostata, kad pedofilijos nėra“, - svarstė politikas.
Čia pat jis minėjo ir kitą aštrią temą – abortus. „Atėjome iki to, kad kol žmogus dar nesuriko, jis yra dar ne žmogus. Tai skatina žiaurumą“, - teigė jis. Anot jo, jeigu galima neleisti gimti, tai, galbūt, galima leisti ir ką tik gimusį vaiką nuleisti į klozetą. „Atsikratė problema“, - smarkiai kosėdamas kalbą baigė profesorius.
