Pirmadienį geležinkelininkai nusprendė aiškiai parodyti kokios yra nesaugaus elgesio traukinio pervažoje pasekmės.
Tam pasitarnavo manekenas, kuris buvo pritvirtintas ant bėgių ir laukė baisios savo lemties. Iš toli kliūtį pamatęs ir signalizavęs traukinys atskriejo 60 km/val greičiu. Į žmogaus kopiją jis trenkėsi sukeldamas plokščią, tačiau stiprų garsą – panašiai kaip pokštelėtų sprogusi automobilio padanga.
Pirma, nutrūko manekeno kojos aukščiau kulkšnies, tuo pačiu metu plyšo ir kaklas – galva nuskriejo keliasdešimt metrų į šoną. Netikro žmogaus kūnas po susidūrimo su traukiniu voliojosi už maždaug 6 metrų. Jeigu tai būtų buvęs tikras žmogus, toks smūgis jį būtų visiškai sumaitojęs – manekenui buvo išsukiotos kojos ir rankos. Trūko ne tik galvos, bet ir mažojo rankos pirštelio.
Baisią manekeno lemtį matė prie pervažos laukė vairuotojai ir pėstieji.
„Gerai, kad mato. Mes ir šį automobilį pastatėme tam, kad vairuotojai pamąstytų“, - sako geležinkelio darbuotojas ir mosteli ranka rodydamas prie pervažos stovintį sudaužytą lengvąjį automobilį.
Kasmet žūsta po keletą žmonių
Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių pervažose žūsta keli šimtai žmonių. Lietuvoje vien praėjusiais metais pervažose žuvo 5 asmenys. Šiais metais įvyko keturi eismo įvykiai, kurių metu žuvo du žmonės.
„Situacija tokia, kad šiais metais jau turime du žuvusius žmones, užpernai trys. Statistika nėra labai didelė, bet mes stengiamės atkreipti dėmesį, kad turėtume iš vis žuvusiųjų nulį“, – sakė vyriausiasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ saugos inspektorius Andrius Janušauskas.
Geležinkelininkai neslepia – visi eismo įvykiai Lietuvos geležinkelių pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus (KET), kaltės.
A.Janušauskas pripažino, kad didelį nerimą geležinkelininkams sukelia savižudžiai. Šių žmonių neįmanoma išgelbėti, nes traukinys, žmogui netikėtai iššokus į kelią, paprasčiausiai nesustotų.
Jeigu žmogus susiruošia nusižudyti, jam sunku padėti, nes jis vis tiek ras būdų kaip tai padaryti. Statistika yra daug liūdnesnė su savižudybėmis, tačiau mes neturime ir daug įtakos šiems dalykams“, – kalbėjo saugos inspektorius.
Vairuotojai pamiršta taisykles
Jis pabrėžė, kad žmonės dažnai nežino ir to, kaip elgtis, jeigu pervažoje sugestų automobilis.
„Turėjome atvejį prieš kelerius metus, kai ant pervažos sugedo autobusas. Gerai bent tiek, kad vairuotojas susiprotėjo išlaipinti visus keleivius. Tačiau jis nei signalizavo traukinio mašinistui, o krapštėsi prie to autobuso norėdamas jį pataisyti“, – prisiminė A.Janušauskas.
Jo teigimu, reikia laikytis KET ir stovint ant bėgių rodyti signalinius ženklius. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu: šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu.
„Dažnai pamirštama ta KET dalis, kurioje aiškinama kai pravažiuoti arba pereiti pervažą. Tų pervažų, kuriose yra kameros, užfiksuota medžiaga yra perduodama policijos pareigūnams“, – sakė A.Janušauskas.
Mato kas vyksta pervažoje
Šiuo metu Lietuvoje 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis. Dviejose Vilniaus miesto pervažose įdiegtos bandomosios sistemos. Jos veikia Subačiaus–Juodojo kelio ir Pavilnio–Žemosios gatvių pervažose ir laiku informuoja traukinio mašinistą apie pervažoje pastebėtą kliūtį.
„Traukinyje sumontuota speciali įranga, kuri leidžia mašinistui matyti pervažos, prie kurios artėjama, vaizdą iki jos likus ne mažiau kaip dviem su puse kilometro. Ši sistema leidžia traukinio mašinistui įvertinti esamą situaciją pervažoje ir, reikalui esant, priimti sprendimą mažinti greitį arba stabdyti traukinį“, – pasakojo A.Janušauskas.
Iškilus pavojui, traukinys gali sustoti, tačiau jo stabdymo ilgis siekia vieną kilometrą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybėms išsaugoti. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialus informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosiu ir vairuotojus apie pervažos kritimo pavojus.
