Trys pilietiškumo iniciatyvų projektai, vykdyti nuo šių metų
vasario, iš viso apėmė 56 šalies savivaldybes ir 265 mokyklas,
jose dalyvavo net per 5 tūkst. moksleivių, 600 mokytojų, tvirtino
iniciatyvos „Kuriame Respublika“ komanda, trečiadienį per
spaudos konferenciją pristačiusi projektų rezultatus.
Kaip sakė viena iš iniciatyvos įgyvendintojų, Pilietinės
visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė, trimis projektais -
„Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ bei „Atgal
į ateitį“ - pabandyta įgyvendinti pilietiškumo ugdymo programą
kitaip, nei buvo įprasta iki šiol: mokyklų bendruomenės
įgyvendino ne primestas, o savo pačių idėjas.
Populiariausias iš trijų buvo socialinės mentorystės projektas
„Auginkime vieni kitus“. Pagrindinis jo tikslas buvo mažinti
patyčių paplitimą mokyklose. Jame dalyvavo 157 moksleivių komandos
iš 152 švietimo įstaigų 42 šalies savivaldybėse.
Projektas grįstas mentorystės principu, kai vyresniųjų klasių
moksleiviai skatinti rūpintis jaunesniaisiais. Moksleiviai
įgyvendino šią idėją įvairiomis formomis - ugdyti moksleivių
bendravimą skatinta per įvairius žaidimus, taip pat gabesnieji
vyresnieji moksleiviai padėjo jaunesniesiems kolegoms mokytis,
ruošti pamokas, kartu leido laisvalaikį. Projekte dalyvavo ir
suaugusiųjų mokyklų bei specialiųjų mokyklų moksleiviai.
Vienos įdomesnių vyresniųjų klasių įgyvendintų idėjų -
mankštų organizavimas jaunesniesiems, šokių ir vaidybos pamokos,
įvairios veiklos pertraukų tarp pamokų metu.
Projektui vadovavusi Laura Valauskaitė virtino, kad iniciatyva
daug dėmesio susilaukė būtent dėl to, kad įgyvendintos buvo
pačiose mokyklose gimusios idėjos. Be to, jame nebuvo tiesiogiai
akcentuojama patyčių problema - ji tiesiog buvo sprendžiama
pasiūlant moksleiviams užsiėmimus.
„Kai nėra atstumo mokytojas-mokinys, kai yra ryšys tarp
mokinio ir kito mokinio, tai įsitraukimo į bendruomenę efektas yra
daug stipresnis“, - pripažino L.Valauskaitė.
Projektu „Atgal į ateitį“ siekta skatinti moksleivius
pažinti savo kraštą, atrasti istorines, kultūrines vertybes, jas
populiarinti. Pasak projektą įgyvendinusios Rugilės
Šablinskaitės, moksleiviai kartu vykdė turistinius žygius, taip
pat ir naktinius, tvarkė įvairius gamtinius-kultūrinius objektus,
pristatė savo veiklą ne tik savo mokyklos bendruomenėse, bet ir
kituose miestuose. Anot jos, surinkta ir nemažai istorinės
medžiagos apie partizanus, knygnešius, lietuvių papročius.
Iš viso prie šio projekto prisidėjo 122 mokyklos, dalyvavo apie
2000 moksleivių.
Moksleiviai taip pat skatinti suvokti, kas yra korupcija ir
nesąžiningumas. Pasak projekto „Skaidrumo laboratorija“ vadovės
Linos Jasaitės, moksleiviams suvokti korupcijos, neapmokestintų
pajamų bei nesąžiningumo žalą padėjo su jais bendravę
iniciatyvos partneriai - Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė
mokesčių inspekcija, organizacijos „Transparency International“
bei kitos visuomeninės organizacijos.
„Moksleiviai po bendradarbiavimo iš tiesų suprato, kas yra
korupcija, kokios jos formos. Jie suprato, kad „mini“ korupcija
egzistuoja jau ir mokykloje, kaip nesąžiningas elgesys, pavyzdžiui,
nusirašinėjimas“, - sakė ji.
Mokyklų komandos taip pat kūrė filmus apie mokesčių vengimą,
organizavo momentines akcijas, mokyklos radijuose rengė laidų ciklus
korupcijos temomis. Prie šio projekto prisijungė apie 1000
moksleivių.
Tris iniciatyvas sujungęs projektas „Kuriame Respubliką“
vyksta nuo 2012-ųjų, jis finansuojamas Europos socialinio fondo
lėšomis.