Trys pilietiškumo iniciatyvų projektai, vykdyti nuo šių metų vasario, iš viso apėmė 56 šalies savivaldybes ir 265 mokyklas, jose dalyvavo net per 5 tūkst. moksleivių, 600 mokytojų, tvirtino iniciatyvos „Kuriame Respublika“ komanda, trečiadienį per spaudos konferenciją pristačiusi projektų rezultatus.
Kaip sakė viena iš iniciatyvos įgyvendintojų, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė, trimis projektais - „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ bei „Atgal į ateitį“ - pabandyta įgyvendinti pilietiškumo ugdymo programą kitaip, nei buvo įprasta iki šiol: mokyklų bendruomenės įgyvendino ne primestas, o savo pačių idėjas.
Populiariausias iš trijų buvo socialinės mentorystės projektas „Auginkime vieni kitus“. Pagrindinis jo tikslas buvo mažinti patyčių paplitimą mokyklose. Jame dalyvavo 157 moksleivių komandos iš 152 švietimo įstaigų 42 šalies savivaldybėse.
Projektas grįstas mentorystės principu, kai vyresniųjų klasių moksleiviai skatinti rūpintis jaunesniaisiais. Moksleiviai įgyvendino šią idėją įvairiomis formomis - ugdyti moksleivių bendravimą skatinta per įvairius žaidimus, taip pat gabesnieji vyresnieji moksleiviai padėjo jaunesniesiems kolegoms mokytis, ruošti pamokas, kartu leido laisvalaikį. Projekte dalyvavo ir suaugusiųjų mokyklų bei specialiųjų mokyklų moksleiviai.
Vienos įdomesnių vyresniųjų klasių įgyvendintų idėjų - mankštų organizavimas jaunesniesiems, šokių ir vaidybos pamokos, įvairios veiklos pertraukų tarp pamokų metu.
Projektui vadovavusi Laura Valauskaitė virtino, kad iniciatyva daug dėmesio susilaukė būtent dėl to, kad įgyvendintos buvo pačiose mokyklose gimusios idėjos. Be to, jame nebuvo tiesiogiai akcentuojama patyčių problema - ji tiesiog buvo sprendžiama pasiūlant moksleiviams užsiėmimus.
„Kai nėra atstumo mokytojas-mokinys, kai yra ryšys tarp mokinio ir kito mokinio, tai įsitraukimo į bendruomenę efektas yra daug stipresnis“, - pripažino L.Valauskaitė.
Projektu „Atgal į ateitį“ siekta skatinti moksleivius pažinti savo kraštą, atrasti istorines, kultūrines vertybes, jas populiarinti. Pasak projektą įgyvendinusios Rugilės Šablinskaitės, moksleiviai kartu vykdė turistinius žygius, taip pat ir naktinius, tvarkė įvairius gamtinius-kultūrinius objektus, pristatė savo veiklą ne tik savo mokyklos bendruomenėse, bet ir kituose miestuose. Anot jos, surinkta ir nemažai istorinės medžiagos apie partizanus, knygnešius, lietuvių papročius.
Iš viso prie šio projekto prisidėjo 122 mokyklos, dalyvavo apie 2000 moksleivių.
Moksleiviai taip pat skatinti suvokti, kas yra korupcija ir nesąžiningumas. Pasak projekto „Skaidrumo laboratorija“ vadovės Linos Jasaitės, moksleiviams suvokti korupcijos, neapmokestintų pajamų bei nesąžiningumo žalą padėjo su jais bendravę iniciatyvos partneriai - Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, organizacijos „Transparency International“ bei kitos visuomeninės organizacijos.
„Moksleiviai po bendradarbiavimo iš tiesų suprato, kas yra korupcija, kokios jos formos. Jie suprato, kad „mini“ korupcija egzistuoja jau ir mokykloje, kaip nesąžiningas elgesys, pavyzdžiui, nusirašinėjimas“, - sakė ji.
Mokyklų komandos taip pat kūrė filmus apie mokesčių vengimą, organizavo momentines akcijas, mokyklos radijuose rengė laidų ciklus korupcijos temomis. Prie šio projekto prisijungė apie 1000 moksleivių.
Tris iniciatyvas sujungęs projektas „Kuriame Respubliką“ vyksta nuo 2012-ųjų, jis finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
