„Visi egzaminai yra organizuojami tokiu principu – padarykime taip, kad bet koks idiotas ir tinginys išlaikytų egzaminą. Lygiai toks pats buvo ir matematikos egzaminas. Ten buvo uždavinių, kuriuos išspręstų bet kuris mokinys, kuris bent keletą kartų praėjęs pro mokyklą.
Tačiau iš kitos pusės, aš nesuprantu, kodėl valstybė taip tyčiojasi iš geriausių. Šimto balų negausi, mokiniams reikia būtinai parodyti „kur vėžiai žiemoja“. Tai didžiausia Lietuvos tragedija“, - piktinosi B.Burgis.
Matematikas iš dalies suprato lankstymąsi negabiems moksleiviams – juk universitetai išsižioję laukia naujų studentų. Todėl valstybė negali leisti, kad mokykloje varnas šaudę mokiniai iš viso žlugtų. Kaip sako B.Burgis, juk reikia, kad būtų patrankų mėsos.
Gaili stropiausių mokinių
„Komisijų, ministerijų darbuotojai, užduočių sudarinėtojai nori pasityčioti iš geriausių ir įsiteikti blogiausiems. Būtinai duos tokį uždavinį, kurio niekaip neišspręsi. Visi nori pasirodyti – kokie mes gudrūs, kokie mes išradingi, kaip mes jus pričiupome!
Aš nežinau kodėl taip daroma, bet tai yra absoliutus absurdas. Reikia skatinti geriausius ir bausti blogiausius“, – įsitikinęs KTU gimnazijos įkūrėjas ir universiteto docentas.
Jo teigimu, užduotys egzamine buvo per sudėtingos, o laiko susikaupus jas išgliaudyti – buvo per mažai. Jis stebėjosi – juk egzaminas nėra konkursas, o žinių įvertinimas.
„Aš nusikopijavau vieną užduotį iš egzamino. Rytoj aš egzaminuoju antro kurso studentus, tai aš ketinu duoti šią užduotį išspręsti. Ir tuomet pasižiūrėsiu išlaikys ar ne – jie tą konkretų dalyką mokėsi keturis mėnesius“, – svarstė B.Burgis.
Jo nuomone, prieš duodant egzaminų lapus abiturientams, specialistams reikėtų patikrinti užduočių išsprendžiamumą.
Pasiūlė patikrinti valdžios žinias
„Tegul duoda ministrui ir viceministrams išspręsti. Nes kas čia, po galais, darosi!? Patys nieko neišmano! Angliškai kai kurie šneka taip, kaip aš – arabiškai. Jie valdžioje, o anglų kalbos egzamino klausimai abiturientams buvo kaip kokiame Harvarde. Kaip premjeras angliškai kalba! Baisu klausyti!“, – širdo KTU gimnazijos direktorius.
Jis pasigedo ir to, kad užduočių sudarytojai yra nežinomi visuomenei. B.Burgio nuomone, dvyliktokus egzaminuojantys asmenys neturėtų bijoti pasisakyti kas jie tokie. Tačiau negali, nes pasakę, bijotų vaikščioti gatvėmis.
„Paima iš kažkur uždavinį ir įmeta į užduočių rinkinį, o patys – į krūmus. Ir po to jo nepagausi. Man aiškino centrų direktoriai, kad juos užmuštų gatvėje, jeigu sužinotų kas tą užduotį sukūrė.
Turėtų būti kitaip. Tie, kurie sukuria užduotis, turėtų tuo didžiuotis. Jeigu užduotis sudarinėčiau aš, iš karto pasiskelbčiau, kad tai aš padariau. Visi nepatenkinti galėtų eiti su manimi į žinių dvikovą“, – sakė B.Burgis.
B.Burgis nematytų jokio nuostolio, jeigu 20 proc. visų abiturientų egzaminus išlaikytų maksimaliais įvertinimais. Jeigu dirbo ir mokėsi – kodėl gi ne? Tačiau dabar aukščiausią balą ir išspręsti visas užduotis galima tik atsitiktinumo atveju.
