Sesers netekusi Janina Lizunenko įsitikinusi, kad socialinė darbuotoja Marytė Kačinienė pasinaudojo tarnybine padėtimi, teisinės pagalbos moteris kreipėsi į advokatą, siekdama išsiaiškinti, ar Tauragės socialinėje sistemoje neveikia nelegalus žmonių nukaršinimo ir jų turto užvaldymo verslas.
Apie sesers mirtį sužinojo iš kaimynų
77-erių J.Lizunenko pasakoja, kad jos sesuo Dangirutė Šturmienė savo vieno kambario butą Tauragės Žalgirių mikrorajone 1998 metais testamentu buvo užrašiusi žuvusio brolio žmonai, tačiau pernai spalį testamentą pakeitė – turtą perrašė ją prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai M.Kačinienei.
Pati J.Lizunenko gyvena socialiniame bute, kažkada autobusų kontroliere dirbusi moteris šiandien yra socialiai remtina.
Apie testamento perrašymą J.Lizunenko sužinojo po sesers mirties. Tačiau ne tai Janinai skaudžiausia, širdį esą veria nuoskauda, kad apie sesers mirtį netoliese gyvenanti M.Kačinienė nei jai, nei dviem mirusiosios broliams nepranešė.
J.Lizunenko pasakojo tik iš mirusios sesers kaimynų sužinojusi, kad svetimi žmonės iš D.Šturmienės buto neša daiktus, o šeimininkės jau kurį laiką nematyti. Janina kaimynų buvo prašiusi stebėti seserį, ir jei kas ne taip, pranešti jai.
„Maždaug po savaitės prekybos centre sutikau Marytę (socialinę darbuotoją M.Kačinienę. – Red.). Sakau, tai juk Dangirutė mirė, kodėl man nepranešei? O ji man sako: „Kitą kartą pasikalbėsime.“ Dar pasakė, kad kūnas sudegintas, o urna – prie mamos. Suprask, prie jos mamos. O kur jos mama palaidota, taip ir nesužinojau.
Nuėjau į Socialinių paslaugų centrą, kur dirba M.Kačinienė, paskui į Tauragės invalidų reabilitacijos centrą. Buvau apstulbusi dėl to, kaip šių įstaigų direktorės elgėsi su manimi. Mane kaltino, kad per vėlai seserimi susidomėjau“, – prisimena moteris. Pasak J.Lizunenko, įstaigos darbuotojos pasiūlė pasiimti žvakę ir eiti melstis.
„Kur man eiti? Nežinau, ar urna palaidota, ar pelenai išbarstyti“, – nuoskauda dalijasi tauragiškė.
Netiki laisva valia
Nuėjusi pas notarę J.Lizunenko sužinojo, kad 2013 metų spalio mėnesį jos sesuo Dangirutė savo butą perrašė M.Kačinienei. Tai nustebino ne tik seserį, bet ir visą giminę.
„Dangirutė turėjo ne tik mane, bet dar du gyvus brolius, kurie Tauragėje gyvena“, – sesers sprendimu laisva valia mirusio brolio žmonai užrašytą butą perrašyti socialinei darbuotojai netiki senolė.
„Tauragės žinių“ žurnalistėms ji rodė atvirukus, kuriuos prieš kelerius metus D.Šturmienė jai rašė Kalėdų, Velykų progomis. Iš sveikinimų tekstų matyti, kad D.Šturmienė į seserį kreipiasi su meile, linki jai sėkmės ir pripažįsta mylinti.
Kodėl sesuo vėliau nusisuko nuo šeimos narių, J.Lizunenko nesupranta, svarsto, kad galėjo būti primokyta ją lankiusios socialinės darbuotojos.
J.Lizunenko nežino, kur dabar yra senos jų šeimos nuotraukos, daugelį metų saugotos sesers gautos dovanos ir pagaliau buities daiktai, baldai. Ar tik nebus socialinė darbuotoja jų išmetusi?
Moteris neslėpė, kad su seserimi ne visada darniai sutarė, bet vis tiek jos buvo seserys. Nepranešti apie mirtį artimiesiems, jos nuomone, tolygu nusikaltimui.
Pati J.Lizunenko šiuo metu sveiksta po operacijos.
Moteris pasakojo, kad jos bendravimas su seserimi nutrūko pernai gruodį. Ligoninėje seserys susipykusios, tačiau dėl kokių priežasčių, J.Lizunenko ir pati sako nesuprantanti. Vėliau socialinė darbuotoja jai pasakiusi, kad seseriai neskambintų, esą ji nebenori su ja bendrauti.
O kartą telefonu atsiliepusi Dangirutė seserį išvadinusi aferiste.
„Manau, kad sesuo buvo psichologiškai paveikta, nes kaip kitaip suprasti jos keistą elgesį? Man vis tiek rūpėjo, kaip ji gyvena. Domėjausi per jos kaimynus. Šių metų kovą sužinojau, kad ji jau kelios savaitės kaip mirusi“, – pasakojo J.Lizunenko.
Pagalbos moteris kreipėsi į teisininkus.
Apie brolius nežinojo?
Socialinė darbuotoja M.Kačinienė „Tauragės žinioms“ sakė, kad apie penkerius metus Dangirutę lankė kaip Socialinių paslaugų centro darbuotoja. Šių metų sausio 2 dieną paslaugų teikimas buvo nutrauktas, nes senolė buvo paguldyta į slaugos ligoninę.
Dangirutei buvo paskirtas specialusis nuolatinės globos poreikis ir tikslinė globos kompensacija. Moterį lankė Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centro komanda.
Testamentą M.Kačinienės naudai senolė perrašė 2013 metų lapkritį. Šių metų kovo 7 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur buvo operuota, mirė.
M.Kačinienė „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad mirusioji buvo kategoriškai uždraudusi apie jos mirtį pranešti seseriai.
Esą kad ir kas būtų, liepusi nesakyti. Apie brolius M.Kačinienė teigė nieko nežinojusi, D.Šturmienė jai minėjusi tik tą brolį, kuris seniai miręs. Tiesa, tokie draudimai raštu neužfiksuoti, kaip ir tai, kad per laidotuves D.Šturmienė nenori jokių ceremonijų ir gėlių, o kapavietėje – paminklo.
M.Kačinienė sakė, kad mirusiosios kūno kremavimą užsakė Kėdainių krematoriume. Kremavimo procedūra atlikta Lenkijoje. Ši paslauga jai atsiėjo 2000 litų.
Karsto M.Kačinienė nepirko, tad kaip kūnas buvo sudegintas – su karstu ar be jo, ji nežino. Esą krematoriumo darbuotojai tikriausiai kūną į „kažką įdėjo“. Į krematoriumą M.Kačinienė savo globotinės nelydėjo, paslaugos vykdytojai kūną paėmė iš ligoninės, urną jai atvežė į namus. Urną savaitę laikė mirusiosios bute.
„Pamaniau, gal atsiras artimieji“, – žurnalistėms kalbėjo socialinė darbuotoja.
Tačiau paklausta, kaip gi jie galėjo „atsirasti“, jei jiems apie mirtį nebuvo pranešta, M.Kačinienė atsakė: „Jei būtų geri artimieji, sužinotų.“
Globotinės daiktus išmetė
Po savaitės D.Šturmienės urna buvo palaidota prie M.Kačinienės motinos palaikų. Kapavietėje nėra jokio kryželio, paminklo ar užrašo apie mirusiąją. Vis dėlto užrašas apie mirusiąją kapavietėje atsiras – žada M.Kačinienė.
Ji sutiko žurnalistėms parodyti kapavietę, tačiau uždraudė fotografuoti. Esą jei kapo nuotrauka pasirodys laikraštyje, paduos redakciją į teismą. Kapinių žurnale urnos laidojimas įregistruotas.
D.Šurmienės namuose buvusių nuotraukų M.Kačinienė sakė neišmetusi, tačiau daiktus išdalijusi savo giminėms, kai kuriuos, visai prastus, išmetusi.
Mirus senolei, už slaugą ir gautas pensijas susidarė apie 3000 litų. Anot socialinės darbuotojos, nemažai pinigų ji išleido važiuodama lankyti D.Šturmienės į Klaipėdą.
Kaltės nejaučia
Savo kaltės dėl perrašyto testamento ir dėl to, kad apie savo globotinės mirtį nepranešė jos artimiesiems, socialinė darbuotoja M.Kačinienė nejaučia. Pasak jos, artimiesiems apie mirtį nebuvo pranešta, nes buvo tokia velionės valia.
„Testamentą ji taip pat perrašė savo noru. Aš ja rūpinausi, lankiau ligoninėje. 13 metų dirbu socialinį darbą. Šiuo metu prižiūriu devynis žmones. Paklausinėkite atsiliepimų apie mane, tegul papasakoja, kaip aš su jais elgiuosi. Yra ir tokių, kurie neturi vaikų. Ar aš prašau jų turtą perrašyti?“ – tikina socialinė darbuotoja.
Testamentu iš D.Šturmienės įgytą butą M.Kačinienė ketina išnuomoti. Ji teigia, kad iš prižiūrimų žmonių turtą paveldėjo pirmą kartą. Esą palikimą yra gavusi tik iš uošvio.
Turtą gali užrašyti bet kam
Tauragės rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Navickienė „Tauragės žinioms“ sakė, jog apie atvejį, kad lankoma senolė socialinei darbuotojai dovanojo savo turtą, iki mūsų skambučio nežinojo.
„Apie tokius atvejus, kiek aš dirbu, neteko girdėti. Tokie dalykai ne mūsų darbas. Tai vyksta tarp to žmogaus ir notaro. Gali ir daktarui, ir tarybos nariui užrašyti“, – teigė Socialinių paslaugų centro direktorė.
Anot jos, nekontroliuojama, ką socialinis darbuotojas veikia po darbo valandų.
N.Navickienė apie ilgametę Socialinių paslaugų centro darbuotoją M.Kačinienę kalbėjo tik geru žodžiu. Jokių skundų iš jos prižiūrimų žmonių centras nėra gavęs.
