Tačiau Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė tvirtina – kai kurie kalbininkų pasiūlyti naujadarai neprigyja ne šiaip sau. Pasak jos, kalba yra žmonėse esanti „kognityvinė juodoji dėžė“. Pagal joje esantį turinį žmogus suvokia pasaulį.
Pandoros skrynia naujadarų karams
Penktadienį Seime vykusioje Lietuvos terminologijos forumo (LTF) konferencijoje profesorė teigė, kad naujadarai į terminijos pasaulį ateina su juos sudarančių žodžių „semantiniu kraičiu“. Pastaruoju ji vadina reikšmės ir metaforas, su kuriomis asocijuojasi tas žodis.
Kadangi žodis yra pasaulėvaizdžio dalis, mūsų „juodosiose dėžėse“ naujadarai yra įprasminami savaip, sukeldami emocijas. Ne paslaptis, kad jos dažnai būna neigiamos. Tai, kad kai kurie naujadarai visuomenėje būna sutinkami aršiai, J.Zabarskaitė netgi įvardino kaip naujadarų karus. Jie Lietuvoje vis kyla jau bemaž šimtą metų.
„Visuomenė dažnai piktinasi kalbininkų pasiūlymais. Tačiau kova tarp visuomenės, kalbininkų ir vertėjų reikalinga tam, kad pasitikrintumėme, kad kalba vis dar svarbi“, - aiškino profesorė.
Neprigiję žodžiai – ir juokingi, ir šlykštūs
J.Zabarskaitė pripažino – kai kurie naujažodžiai išties buvo nevykę. Minėtas „vaizduoklis", turėjęs pakeisti „ekraną“ arba „monitorių“, lietuviams asocijavosi su žodžio „vaizduoti“ reikšme „vaidinti, dėtis“. „Šikantį katiną vaizduoja. Ans tokį šūdponį vaizduoja, bet aš nejaudinuos“, - iškalbingus sakinių pavyzdžius iš paties Lietuvių kalbos žodyno vardino profesorė.
Pasak jos, tokios anotacijos žodžiui „vaizduoklis“ suteikė komišką, netgi žemą reikšmę. Čia ji taip pat paminėjo ir K.Stumbrio personažą vaiduoklį. „Žinote, kas jis toks? Atsimenate jį? - aktoriaus nuotrauką ekrane rodydama rimtus veidus nutaisiusios publikos klausė ji. - Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad dabartiniams dvidešimtmečiams žodis „vaizduoklis“ juokingai asocijuojasi su žodžiu „vaiduoklis“.
Kitas nevykęs naujadaras buvo „valalas“, turėjęs reikšti „valymo priemonę“. Šio žodžio asociacijos ne tiek juokingos, kiek keliančios šleikštulį. Su švara ir spindesiu turintis asocijuotis žodis savo skambesiu labai primena žodžius „vabalas“, „vėmalas“, kurie su gaivia švara tikrai nesusiję. Tokios keistos asociacijos, vėlgi, yra užkoduotos mūsų kalbinėse juodosiose dėžėse.
Kalbininkų sėkmės ir lietuvių kalbos ateitis
Minėdama ausiai keistokus neprigijusios naujadarus, profesorė pastebėjo, kad daug kalbininkų pasiūlytų žodžių prigijo. Štai, pavyzdžiui, žodis „vadybininkas“ pakeitęs anglišką „menedžeris“ turi puikų semantinį kraitį. „Vadybininkas“ vadovauja žmonėms ir veda juos į priekį – tokia teigiama ir neerzinanti asociacija padėjo šiam žodžiui sužibėti mūsų kalboje.
Tačiau daug terminų lietuvių kalboje vis dar kelia diskusijas. „Kas geriau: regionų vystymasis ar regionų plėtra?“, - klausė profesorė. Pasirodo, šie du terminai nėra tokie jau artimi sinonimai. Mat daug kas žodį „plėtra“ sieja tik su fiziniu plėtimusi ir statybomis. Ne visi suvokia, kad kalbama apie įvairialypį vystymą(si).
Europos Sąjungos (ES) teisės aktų vertimai į lietuvių kalbą turi būti derinami su Lietuvos teisine ir kanceliarine kalba. Yra manančių, kad biurokratinė ES kalba yra pragaištinga išsaugotai archajiškai lietuvių kalbos sistemai, nes atveria kelią anglų kalbos poveikiui.
„Aš su tuo nesutinku ir taip nemanau, - tvirtino Lietuvių kalbos instituto direktorė. - Versdami teisės aktus ir kurdami naujas sąvokas, vertėjai kuria naują ir modernų lietuvių mąstymo būdą. Lietuvių kalba – taki. Tai reiškia naują kalbos būvį, susijusį su globalizacija. Mūsų kalba, nori nenori, egzistuoja daugiakalbystės aplinkoje“. Tad, pasak profesorės, naujų žodžių ir terminų bijoti nereikėtų.
