„Esą smurtavau prieš vyrą“, - tokią priežastį, kodėl iš jos atėmė nė metų neturintį kūdikį, iš pradžių pateikė Norvegijoje gyvenanti šiaulietė Daiva.
Norvegijos vaikų teisių tarnybos psichologai nustatė, kad būdamas su tėvais, jų vaikas nesivysto pagal savo amžių. „Trūksta akių kontakto. Tėvai nesupranta, ko reikia vaikui“, - sūnaus paėmimo priežastis detalizavo moteris.
Ji nesutinka su tokiu vertinimu. Motinos teigimu, kaip tik tada, kai tarnybos sūnų paėmė, jis tapo vangus, ne toks džiaugsmingas.
Jos vyras, norvegas Bjornas Edmundas Vinje taip pat dalyvavo pikete. Jis nusivylęs savo šalimi. Kovoti už savo šeimos teises kol kas darbo neturintis vyras atėjo ant nosies užsisodinęs dvejus akinius. „Jis mato tik viena akimi“ - paaiškino Daiva.
Moteris pasakojo, kad tą 2013 metų sausio naktį, kai pareigūnai paėmė kūdikį iš namų, jos vyrą gatvėje apiplėšė ir sumušė, be to, jis turėjo temperatūros, tad apskritai blogai jautėsi. Bjornas paskambino greitosios pagalbos numeriu ir tylėjo. Greitoji užfiksavo, iš kur skambinta, ir atvažiavo.
Medikai, pamatę sumuštą vyrą, iškvietė policiją ir vaikų teisių gynėjus. Visi trys buvo paimti. Tėvus apklausė policijos ir kitų tarnybų pareigūnai. Grįžę namo, jie nė nenutuokė, kur yra jų vaikas. Vėliau mažylį sutuoktiniai matydavo du kartus per savaitę.
Pora vis dar yra oficialūs tėvai savo sūnui. Kūdikį jie gali matyti 4 kartus per metus po valandą. Socialiniai darbuotojai stebi kiekvieną jų susitikimą. O ir patys tėvai filmuoja kiekvieną akimirką, praleistą su vaiku.
Kūdikis auga norvegų šeimoje. Globėjai turi vieną dukrą. Ji – paauglė.
„Taip auginti vaikus – labai apsimoka. Tos šeimos gauna didžiulius pinigus“, - pikete karštai dėstė laisvai samdoma žurnalistė Jolanta Miškinytė.
Ji aprašė ne vieną lietuvių istoriją, kai dėl menkai jai suvokiamų priežasčių iš tėvų vaikus paėmė Norvegijos vaiko teisių tarnybos. Žurnalistė „Lietuvos ryte“ jau pasakojo ir Daivos bei Bjorno istoriją.
Pati Norvegijoje ji negyvena, ten nevažinėja. Savo darbuose remiasi įskaudintų tėvų pasakojimais. Vaikų teisių tarnyba lieka konfidenciali - nekomentuoja konkrečių istorijų.
Į piketą atėjo ir panašių bėdų neturintys Lietuvos piliečiai. Kūdikį prie krūtinės glaudė klaipėdietė Jelena. Dar vienas trimetis jos vaikas žaidė ant žolės. „Iš manęs nebuvo atimti vaikai. Kol kas gyvename Lietuvoje, bet aš nežinau, kur gyvensiu ateityje. Man darosi baisu dėl kitų šeimų ir to, kas vyskta Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje“, - sakė jauna mama.
Piketą organizavo „Tėvų forumas“. Idėją burtis ir protestuosi įkvėpė žiniasklaidoje pasipylę straipsniai apie be vaikų likusias ir dėl to besisielojančias emigrantų šeimas.
Norvegijos ambasada situaciją apibūdina taip:
Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Vaiko apsaugos tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi, reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės.
Vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2011 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 52 000 vaikų. 84 procentai pagalbos veiksmų yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu metu vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku.
Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai. Vaikai iš globos įstaigų patys aiškiai teigia, kad problema yra ne ta, kad vaiko apsaugos tarnyba įsikiša per anksti ir per dažnai, bet kad ji įsikiša per retai ir per vėlai.
Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekimas užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai.
Dvišalė sutartis vaiko apsaugos klausimais
Lietuvos valdžios institucijos pasiūlė sudaryti dvišalę vyriausybių sutartį dėl vaiko gerovės.
„Mes suprantame, kad Lietuvos valdžios institucijos domisi bylomis ir klausimais, susijusiais su Lietuvos piliečiais Norvegijoje. Tačiau konkrečios vaiko apsaugos bylos privalo būti sprendžiamas pagal Norvegijos įstatymus“, - rašoma Norvegijos ambasados pateikiame paaiškinime.
Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi.
„Mes taip pat norime pabrėžti, kad JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus“, - sakoma pranešime.
Norvegijos vaiko teisių apsaugos įstatymas galioja visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Pagal Norvegijos įstatymus savivaldybė yra atsakinga už atskirų vaiko apsaugos bylų nagrinėjimą. Nei ministerijos, nei ministrai negali kištis į konkrečias vaiko teisių apsaugos bylas.
