Pradėdamos nepagrįstą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra faktiškai sužlugdė valstybės tikslą greitai ir kuo pigiau pastatyti strateginės reikšmės objektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.
Tokią prielaidą padarė Aukščiausiasis teismas, kuris ne tik išteisino piktnaudžiavimu tarnyba kaltintus buvusius aukštus Ūkio ministerijos valdininkus, bet ir konstatavo, kad tiriant bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į strateginius valstybės interesus.
2008 metais netikėtai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Ūkio ministerijos valdininkų tariamo tarnavimo „Achemai“, buvo nutrauktas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektas ir atnaujintas tik po ketverių metų, kai statybos kainos smarkiai išaugo.
„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo“, – teigiama Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje.
Teismo nuomone, teisiamieji kaip tik darė viską, kad terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau ir kainuotų kuo pigiau.
Po pergalės metė rūkyti
Buvusi Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Neringa Pažūsienė kartu su šios ministerijos sekretoriumi Anicetu Ignotu buvo tie žmonės, kuriems pritaikius iš piršto laužtus kaltinimus buvo nutraukta terminalo statyba.
„Kai praėjusią savaitę išgirdau teismo sprendimą, šampano negėriau, bet tą pačią akimirką mečiau rūkyti. O rūkyti pradėjau iškart po to, kai prieš mane buvo pradėtas niekuo nepagrįstas ikiteisminis tyrimas“, – karčiai šypsodamasi ištarė N.Pažūsienė.
Įspėjo dėl būsimo spaudimo
Buvusi Ūkio ministerijos departamento direktorė dalyvavo rengiant daugelį Lietuvai strategiškai svarbių projektų – tarp jų ir „Mažeikių naftos“ pardavimą. Tad jai buvo patikėti ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo reikalai.
Moteris puikiai prisimena visas projekto kūrimo detales. Dar prieš pradedant darbą buvo aišku, kad terminalo statybą per savo statytinius Lietuvoje visais būdais bandys sužlugdyti Rusijos dujų milžinas „Gazprom“.
2008 metais premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė spaudimo nepabūgo ir priėmė strateginį sprendimą statyti terminalą.
Skirtingai nei Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kuris pradėjo įgyvendinti brangų ir abejonių dėl ekonominio pagrįstumo keliantį Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, tuometė G.Kirkilo Vyriausybė nenorėjo išlaidauti.
Todėl prisidėti prie projekto buvo pasiūlyta didžiausiems šalyje gamtinių dujų vartotojams. Tačiau jie atsisakė.
Dalyvauti panoro tik „Achema“
Padėti statyti terminalą sutiko tik didžiausia dujų vartotoja šalyje bendrovė „Achema“.
G.Kirkilo Vyriausybė nusprendė įkurti bendrovę Gamtinių dujų terminalą, kurioje 80 procentų akcijų priklausytų valstybei, o 20 procentų – „Achemai“.
Prieš tai „Achema“ vienintelė iš Lietuvos įmonių buvo skyrusi beveik pusę milijono litų studijai parengti.
Vėliau A.Kubiliaus Vyriausybė vien konsultantams ištaškė 34 milijonus litų, nors statybos realiai prasidėjo tik po kelerių metų.
Ministro skambutis nepadėjo
Kai atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai, Ūkio ministerijos darbuotojai gavo informacijos, jog didžiausio terminalo statybos priešininko „Gazprom“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ vadovas Viktoras Valentukevičius planuoja kreiptis į STT.
N.Pažūsienė apie tai iškart pranešė tuomečiam ministerijos vadovui Vytui Navickui. Pastarasis paskambino tada STT vadovavusiam Žimantui Pacevičiui ir paaiškino, kad dėl tokių tyrėjų veiksmų gali nukentėti valstybės interesai vykdant šaliai gyvybiškai svarbų projektą.
Ministras pats paprašė, kad STT atsiųstų kelis tyrėjus, kurie viską patikrintų, siūlėsi perduoti visus reikiamus dokumentus.
Tačiau STT vadovas tik pasakė, kad taip veikti jie negali.
Saugumui terminalas neparūpo
Tuo pokalbis ir baigėsi. 2008 metų lapkričio mėnesį, praėjus vos porai dienų, kai G.Kirkilas buvo atleistas iš premjero pareigų ir tapo aišku, kad jo kėdę užims konservatorius A.Kubilius, STT agentai įsiveržė į Ūkio ministeriją – buvo atliktos kratos A.Ignoto ir N.Pažūsienės kabinetuose.
Iškart po kratų N.Pažūsienė apie susidariusią padėtį ir pavojų, kad gali sužlugti strateginis projektas, nutarė informuoti Valstybės saugumo departamentą.
„Kai buvo parduodamos „Mažeikių naftos“ akcijos Lenkijos bendrovei „Orlen“, visą projektą stebėjo saugumo pareigūnas.
Nutariau jam papasakoti apie susidariusią padėtį ir pasiūlyti, kad saugumo atstovai dalyvautų ir rengiant ne mažiau svarbų valstybei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą“, – pasakojo N.Pažūsienė.
Tačiau po pokalbio moters rankos nusviro – pareigūnas jai pareiškė, kad ji įsipainiojo ten, kur nereikia.
„Negaliu teigti, kad saugumas vykdė „Gazprom“ ar Lietuvos aukščiausių vadovų užsakymą, tačiau tai, kad jie labai daug žinojo apie projektą, – faktas“, – sakė N.Pažūsienė.
Bendrovę nutarė likviduoti
Praėjus kelioms savaitėms po kratų Ūkio ministerijoje Vilniaus apygardos prokuratūra naujajam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui atsiuntė oficialų raštą siūlydama likviduoti terminalą turėjusią statyti bendrovę.
Netrukus taip ir buvo padaryta. Tik praėjus beveik ketveriems metams – 2012 metų vasarą – buvo įsteigta nauja terminalą turėsianti statyti bendrovė.
Beje, valstybė šioje bendrovėje turi dar mažiau akcijų – 73 procentus. Kitos akcijos priklauso privatiems investuotojams, tarp jų 10 procentų – ir „Achemai“.
„Jokia Europos Sąjungos valstybės įmonė nepareiškė noro būti įmonės akcininkė. Taigi pagrindiniai akcininkai nepasikeitė", – savo sprendime konstatavo Aukščiausiasis teismas.
Prarado ir laiko, ir pinigų
„Manau, kad dėl tendencingo teisėsaugos institucijų darbo likvidavus bendrovę valstybė prarado ne tik laiko – buvo prarasta galimybė terminalą pastatyti panaudojant Europos Sąjungos lėšas“, – sakė Seimo narys Artūras Skardžius, vadovavęs komisijai energetikos grėsmėms tirti.
Anot parlamentaro, tuo metu buvo galimybė įsigyti nuosavą laivą ir tokį, kokio reikia Lietuvai: „Dabar apsukrūs konsultantai įpiršo valstybės reikmių neatitinkantį laivą, už kurį dar reikės per metus mokėti apie 200 milijonų litų.“
Specialistę iš darbo išspyrė
Dėl paskubomis sukurptos bylos didžiulių nuostolių patyrė ne tik Lietuva. Iš esmės pasikeitė ir N.Pažūsienės šeimos gyvenimas.
Moteris teigė, kad naujuoju ūkio ministru tapęs Dainius Kreivys iš pradžių vertino jos kompetenciją: „Susėdę su ministru mes aptarėme darbų planą kelioms savaitėms į priekį. Atrodė, kad viskas vyko normaliai.
Tačiau vieną dieną grįžusi iš komandiruotės buvau informuota, kad reikia pasitraukti iš ministerijos.“
Toks pat likimas ištiko ir N.Pažūsienės vyrą Giedrių – tuometį Visagino atominės elektrinės administracijos vadovą. Jam buvo tėkšta, kad tokį atsakingą postą negali užimti žmogus, kurio sutuoktinei pareikšti įtarimai.
Vyriškiui primygtinai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu.
Teisininkė nesuprato įtarimų
Psichologinį spaudimą darė ir tyrėjai – N.Pažūsienė buvo nuolat sekama.
„Aš gyvenu Trakuose. Į Vilnių ir atgal važinėju traukiniu, o iki stoties einu pėstute. Kai sužinojau, jog buvau sekama, tai sukėlė šypseną – STT agentai per dieną paskui mane eidavo po 10 kilometrų“, – prisimena N.Pažūsienė.
Netekusi darbo Ūkio ministerijoje N.Pažūsienė kaip į darbą vaikščiojo į apklausas STT.
„Buvo toks psichologinis spaudimas – sutartu laiku atvykdavau į STT ir ilgai už durų laukdavau. Tada pakviesdavo ir apklausinėdavo po 4–5 valandas. Ir taip gal 15 kartų“, – pasakojo N.Pažūsienė.
Visą gyvenimą teisininke dirbusią moterį stebino ir jai pareikšti įtarimai. Kai kurie jų buvo net juokingi.
Pavyzdžiui, N.Pažūsienė buvo kaltinama, kad tarnybinėse patalpose darbo metu neoficialiai bendravo su „Achemos“ atstovu – advokato padėjėju.
Prokuroras pasiūlė sandėrį
Vilniaus apygardos prokuratūroje vyko visai kitokie pokalbiai. Šokas moterį ištiko tada, kai ji pirmą kartą buvo iškviesta pas tuometį prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį.
„Man jis nedviprasmiškai pasiūlė, kad būsiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir galėsiu grįžti į valstybės tarnybą tik vienu atveju – jeigu duosiu parodymus prieš V.Navicką, G.Kirkilą ir Bronislovą Lubį“, – pasakojo N.Pažūsienė.
Brolio nusikaltimai netrukdė
Netrukus po to, kai buvo pasiektas pagrindinis tikslas – likviduota terminalą turėjusi statyti bendrovė, I.Mikelionis buvo paaukštintas.
Jis buvo paskirtas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu.
Skiriant į šias pareigas, skirtingai negu G.Pažūsiui, niekam neužkliuvo tai, kad I.Mikelionio brolis kaltinamas sukčiavimu ir milijoninių sumų pridėtinės vertės mokesčio grobstymu.
Tik vykdė svetimą valią?
Galiausiai N.Pažūsienė ir jos kolegos A.Ignotas ir G.Miškinis atsidūrė teisiamųjų suole.
Praėjusių metų vasarą Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis N.Pažūsienę ir A.Ignotą pripažino kaltais piktnaudžiavus tarnyba ir nubaudė 13 tūkstančių litų bauda.
Tokį pat sprendimą paliko ir Vilniaus apygardos teismo kolegija.
Atrodo, kad nė vienas šių teismų nebandė bent kiek pasigilinti į bylos esmę – veikė tarsi būtų vykdę kažkieno valią.
Teismas – priblokštas
Praėjusią savaitę nuteistuosius išteisinęs Aukščiausiasis teismas buvo negailestingas ir savo kolegų darbui.
Kolegija konstatavo, kad abu žemesniųjų instancijų teismai visiškai neanalizavo įrodymų ir iš esmės tik perrašė nekonkretų kaltinamąjį aktą.
„Nepaisant to, kad nuosprendis surašytas 94 lapuose, jo motyvai dėl N.Pažūsienės ir A.Ignoto nuteisimo sudaro tiktai pusantro lapo.
Didelę dalį nuosprendžio užima bylos medžiagos vardijimas, tačiau ji visiškai neanalizuojama, neaišku, kokie įrodymai kokius piktnaudžiavimo nusikaltimo faktus įrodo“, – teigiama nutartyje.
O kaltinimą N.Pažūsienei, kad ji neoficialiai bendravo su „Achemos“ atstovu, Aukščiausiasis teismas pavadino visiškai nesuprantamu.
