Pratybos „Kardo kirtis“ (angl. – „Saber Strike“) vienu metu trijose Baltijos šalyse vyks birželio 9-20 dienomis. Pratybose bus sutelkti didžiausi po įstojimo į NATO sąjungininkų pajėgumai. Į Lietuvą jau atgabenta nemažai iki šiol mūsų šalyje dar neregėtos sausumos pajėgų karinės technikos, įskaitant ir vienus geriausių pasaulio kovos tankus „Leopard 2 A5“.
Ne mažiau įspūdingai atrodo ir pratybose dalyvausiančios arba prie jų rengimo prisidedančios oro pajėgos. Pratybose artimą paramą iš oro suteikti treniruosis aštuoni JAV Minesotos valstijos nacionalinės oro pajėgų gvardijos naikintuvai F-16, į Emario bazę Estijoje jau atskridę tiesiai iš Jungtinių Valstijų. Pratybose dalyvaus ir JAV Karinių oro pajėgų reaktyvinis strateginis bombonešis B-52, taip pat Estijos Karinių oro pajėgų mokomasis reaktyvinis lėktuvas L-39.
Degalais minėtus orlaivius ore užpildyti jau pasirengę du JAV Mičigano ir Pensilvanijos valstijų nacionalinių oro pajėgų gvardijų orlaiviai KC-135. Logistinių oro desanto operacijų vykdymui bus naudojamas JAV oro pajėgų Europoje transporto lėktuvas C-130, sraigtasparniai CH-47 „Chinook“.
Gelbėjimo ir evakuacijos operacijas, esant poreikiui, pratybų metu vykdys Latvijos Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-17 su įgula.
Vilniaus oro uostas pasiruošęs priimti didelius orlaivius
Šeštadienį JAV karius ir jų techniką į Lietuvą atgabenęs „Lockheed C-5 Galaxy“ šiame sąraše yra vienas įspūdingiausių orlaivių. Tiesiogiai pratybose jis nedalyvaus, tačiau jo teikiama parama mokymams akivaizdi. Į vieną lėktuvą sutilpo tiek žmonių ir technikos, kiek kitais orlaiviais tektų gabenti keliais reisais.
Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė sako, kad „Lockheed C-5 Galaxy“ Vilniaus oro uoste leidžiasi pirmą kartą istorijoje.
„Šis orlaivis Lietuvoje jau yra buvęs, tačiau iki šiol jis leisdavo Aviacijos bazėje Šiauliuose. Šį kartą Vilnius pasirinktas dėl to, kad norima parodyti, jog ne tik Šiauliai pajėgus priimti tokio dydžio lėktuvus. Tą gali daryti ir kiti oro uostai“, - teigia V. Cieminytė.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė sako, kad toks orlaivis reikalauja šiek tiek daugiau vietos ir infrastruktūros pajėgumų. Tačiau Vilniaus oro uostas yra visiškai pasirengęs priimti net ir didžiuosius pasaulio orlaivius.
„Viskas suplanuota. Šiam lėktuvui reikia daugiau vietos, nei keleiviniams ar pašto orlaiviams, tačiau mes esame tam pilnai pasiruošę. Yra numatyta vieta, kur lėktuvas sustos, bus padidinta saugumo zona“, - pasakoja G.Babarskaitė.
Didelė keliamoji galia ir neįprastos technologijos
„Lockheed C-5 Galaxy“ yra JAV strateginis karinis transporto lėktuvas, sukurtas praėjusio amžiaus septyniasdešimtaisiais metais ir iki 1982 m. buvęs didžiausiu serijinės gamybos kroviniu orlaiviu pasaulyje.
Šis orlaivis kartais lyginamas su Sovietų gamybos „Antonov An-124 Ruslan“, 1982 m. pabaigoje tapusiu didžiausiu pasaulio transporto lėktuvu (vėliau šį titulą „pasisavino“ An-124 pagrindu sukurtas „Antonov An-225 Mrija“).
Lėktuvo „Lockheed C-5 Galaxy“ sukūrimo istorijoje buvo ir pakilimų ir nuopolių, orlaivio programa buvo kritikuojama dėl nežmoniškai išaugusių gamybos kainų (nuo 16,5 mln dolerių iki 60 mln., o dabar jo kaina dar didesnė). Tačiau šiuo metu, po daugybės modernizacijų, planuojama, kad C-5 tarnaus bent iki 2040 m.
„Lockheed C-5 Galaxy“ sukurtas siekiant pakeisti tuo metu jau pasenusį JAV transporto orlaivį „Douglas C-133 Cargomaster“ ir patobulinti per mažą „Lockheed C-141 Starlifter“.
Pirmą skrydį C-5 atliko 1968 m. birželio 30 d. Nuo to laiko orlaivis buvo modernizuojamas, pakeisti jo varikliai, sukurtos kelios lėktuvo modernizacijos. Šiandien „Lockheed C-5 Galaxy“ gali gabenti iki 131 t svorį, pervežti iki 345 karių, vienu skrydžiu į reikiama vietą šiuo lėktuvu galima nuskraidinti šešis sraigtasparnius AH-64 „Apache“ arba keturis šarvuočius M2 „Bradley“, arba šešis šarvuočius „Stryker“ (šį kartą į Vilnių atskraidinami keturi), arba du tankus M1 „Abrams“.
Orlaivis pakraunamas ir per priekinę dalį, ir įprastai – per galą. Tai žymiai pagreitina pakrovimą. Krovinį į lėktuvą kraunant per priekį, pasikelia jo nosis.
Lėktuvas pagamintas taip, kad esant reikalui jį visą galima nuleisti ant žemės, o vėliau su kroviniu (!) vėl pakelti. Šią funkciją reguliuoja sudėtinga hidraulinė sistema. Įprastomis sąlygomis orlaivio svoris (tuščias lėktuvas sveria 169 tūkst. 643 kg) dalinamas 28 ratams.
Orlaivio standartinę įgulą sudaro septyni žmonės – įgulos vadas, pilotas, du skrydžio inžinieriai ir trys pakrovimo specialistai. Tačiau esant reikalui, orlaivį valdyti gali ir keturi žmonės – pilotas, antrasis pilotas, du skrydžio inžinieriai.
Nepakrautas lėktuvas nepasipildydamas degalų gali nuskristi iki 9 tūkst. 600 km, maksimaliai pakrautas – iki 6 tūkst. km. Orlaivis gali pakilti į 10 tūkst. 895 metrų aukštį, jo maksimalus greitis – 932 km/val.
Orlaivis varomas keturiais „General Electric“ varikliais TF39-GE-1C (kiekvienas iš jų yra 191 kN galios). Varikliai pritvirtinti prie sparnų, kurie sumontuoti orlaivio korpuso viršuje, taip padidinant variklių atstumą iki žemės.
Laikomas saugiu lėktuvu
JAV kariškiai „Lockheed C-5 Galaxy“ nuo pat pradžių pradėjo naudoti krovinių ir karių pervežimui ne tik šalies viduje, bet ir įvairioms operacijoms karinių konfliktų zonose. Į savo pirmąją kovinę misiją C-5 išvyko 1970 m. liepos 9 d. Tąkart jis pasuko į pietryčių Aziją, kur vyko karas Vietname.
Orlaivis į šio konflikto zoną ir iš jos nuolat gabeno karius ir įvairią įrangą, įskaitant tankus ar net mažesnius lėktuvus. Paskutinėmis karo dienomis C-5 pasitarnavo evakuojant karinį personalą iš Vietnamo.
Vėliau lėktuvas buvo naudojamas įvairiose karinių konfliktų zonose, įskaitant Iraką, Persų įlankos konfliktą ir Afganistaną.
C-5 laikomas saugiu lėktuvu. Per visą savo egzistavimo istoriją dėl aviakatastrofų ir nelaimingų atsitikimų buvo prarasti vos šeši orlaiviai. 1970 m. gegužės 25 d., 1970 m. spalio 17 d. ir 1974 m. rugsėjo 27 d/ trys orlaiviai dėl įvairių priežasčių sudegė stovėdami ant žemės. Tarp jų buvo ir pats pirmasis pagamintas C-5.
1975 m. balandžio 4 d. vienas orlaivis sudužo vos tik pakilęs iš Saigono Vietname. Tąkart žuvo 155 žmonės. 1990 m. rugpjūčio 29 d. dar vienas C-5 sudužo pakilęs iš Ramsteino bazės Vokietijoje. Žuvo 13 žmonių.
2006 m. balandžio 3 d. „Lockheed C-5“ priverstinai leidosi JAV Delavero valstijoje. Per nusileidimą lėktuvas sudužo, tačiau 17 juo skridusių žmonių liko gyvi.
Manoma, kad artimiausiu metu šio orlaivio panaudojimo paklausa tikrai nemažės. „Lockheed C-5 Galaxy“ gali greitai ir saugiai į bet kurią planetos vietą permesti karius ir jų techniką. Esant reikalui, orlaivis degalų gali pasipildyti ore, negaišdamas laiko nusileidimams ir pakilimams. Tad jo eksploatacija kol kas planuojama dar bent iki 2040 m.
