Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas. Šis degimo būdas Lietuvos teritorijoje buvo naudojamas tūkstantmečius. Šios keramikos gaminiai Lietuvoje žinomi nuo neolito laikų. Juodoji keramika buvo plačiai pasklidusi viduramžių Lietuvoje bei Europoje. Daugiausia juodosios keramikos radinių iškasama Prūsijos teritorijoje, nors Viduramžiais jos gaminiai buvo populiarūs šiaurės bei rytų Europoje.
Pirmame tūstantmetyje Lietuvos ir Prūsijos teritorijoje šia technologija buvo degamos apeiginės laidojimo urnos ir kiti kulto indai. Po II Pasaulinio karo Lietuva išlaikė juodosios keramikos tradiciją, tuo metu kai Europoje ji visai nunyko. Anksčiau klestėjusi ir turtingų žmonių stalo puošmena laikyta juodoji keramika dabar atsidūrė ties išnykimo riba. Lietuva viena iš nedaugelio šalių, išsaugojusi juodosios keramikos amatą.
Mūsuose likę vos keletas meistrų, mokančių paprastą molį paversti juodos spalvos, metalo stiprumo ir gražaus skambesio kūriniais. Dzūkijos kaimeliuose tokia technika dirbantys menininkai vieni iš nedaugelio Pasaulyje prisimenantys ir taikantys šį būdą. Foto pasakojimas kaip Petro Pretkelio rankose gimsta juodosios keramikos kūriniai.