Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė teigė, kad daugiausia galimybių įsidarbinti turi inžinieriai, fizikai bei statybos sektoriuje planuojantys dirbti jaunuoliai. Taip pat darbo vietos siūlomos bendrosios praktikos slaugytojams, logistikos, transporto vadybininkams bei absolventams, ketinantiems dirbti informacinių technologijų ir finansų srityse.
Liūdnos žinios – socialinius mokslus baigusiems studentams, psichologams, teisininkams, pradinio ugdymo pedagogams, nes jiems darbą susirasti labai sunku, ir ši tendencija pastebima jau kelerius metus.
Merginos sudaro šiek tiek mažesnę dalį ieškančių darbo nei vaikinai. 45 procentai jaunimo yra iki 25 metų amžiaus, o kas trečias – niekur anksčiau nedirbęs.
Jaunimui – nauja iniciatyva
Šiuo metu Kauno teritorinės darbo biržos duomenų bazėje yra registruota 3 tūkstančiai darbo vietų.
Didžiausią paklausą turi tolimųjų vežimų vairuotojai, virėjai, konditeriai, padavėjai, barmenai ir aukštąjį inžinerijos, fizikos, statybų sektoriaus išsilavinimą turintys žmonės.
Nuo sausio 1 dienos kiekvienas į Kauno teritorinę darbo biržą besikreipiantis jaunuolis dalyvauja jaunimo garantijų iniciatyvose, kurių metu per keturis mėnesius pagal jo individualius poreikius ir gebėjimus pasiūlomas tinkamas darbas, galimybė atlikti praktiką arba stažuotę įmonėje.
I.Balnanosienė teigė, kad darbdaviai tikisi aukštos darbuotojų motyvacijos, bendravimo, gebėjimo dirbti komandoje, susitelkti ir priimti sprendimus. Taip pat labai svarbu, kad darbuotojai norėtų toliau mokytis ir tobulėti.
Svarbios ir asmeninės savybės
Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė pastebi, kad ypač greitai darbdavių pasiūlymų sulaukia studentai, studijuojantys informacines technologijas, medienos inžineriją ir technologijas. Darbdaviai į Karjeros centrą taip pat dažniausiai kreipiasi ieškodami pirkimo ir pardavimo vadybininkų, klientų aptarnavimo specialistų, gamybos technologų ir pramonės inžinierių, elektros ir automatikos specialistų bei statybos inžinierių.
Darbdaviai supranta, kad absolventas ar studentas negali turėti didelės praktinės patirties savo studijuojamoje srityje, todėl ketindami juos įdarbinti ir investuoti į jų ugdymą daugiau dėmesio skiria kandidatų asmeninėms savybėms, socialinėms kompetencijoms, norėdami patikrinti jaunojo specialisto potencialą tobulėti.
„Tvirtas charakteris, valia, jautrumas aplinkiniams bei gebėjimas bendrauti, susikoncentruoti ir įvykdyti įsipareigojimus, kūrybiškumas – tai tokios savybės ir kompetencijos, kurias išugdyti sunku ir reikia daug metų, gal net pradedant nuo vaikystės. Tuo tarpu profesinių dalykų galima išmokyti per gerokai trumpesnį laiką, todėl linkstama samdyti tuos, kurie turi susikaupę tinkamą asmeninių savybių bagažą“ – pasakojo KTU karjeros centro vadovė.
Kompiuteris valdys vis labiau
J.Kavalė spėja, kad ateityje didės informacinių technologijų specialistų paklausa, nes ne tik pramonėje, bet ir žemės ūkyje, paslaugų ir prekybos sektoriuje ir netgi buityje vis daugiau procesų yra automatizuojami, valdomi kompiuteriu.
„Manau, kad kiekviena studijų programa turės vis labiau plėsti informacinių technologijų modulius, juos integruojant taip, kad net ir socialinius bei humanitarinius mokslus baigęs specialistas turėtų nemenką kompiuterinį išsilavinimą“, – svarstė KTU Karjeros centro vadovė.
Ji taip pat pastebi, kad tai, kokių specialistų gali prireikti ateityje, diktuoja šalies ekonomika, ūkio situacija, užsienio bendrovių integracija Lietuvoje bei politinis nestabilumas kaimyninėse šalyse.
Stebi absolventų karjerą
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros centras kiekvienais metais atlieka absolventų karjeros tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip sekasi universiteto absolventams darbo rinkoje, kaip greitai jie įsidarbina baigę studijas. Absolventų taip pat prašoma įvertinti studijų kokybę, kai studijos jau baigtos, atsakyti į klausimus apie pageidaujamas absolventų veiklas.
Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė teigė, kad apklausiamos visos laidos, o analizuojant informaciją atskirais pjūviais žiūrima, kaip sekėsi bakalauro programų absolventams, tarptautinės magistrantūros bei vadovų studijų absolventams. Atskirai analizuojami paskutinės laidos absolventų duomenys – papildomai jų klausiama apie galimybes įsidarbinti po studijų.
2013 metais sistemingas ISM absolventų karjeros stebėjimas parodė, kad 99 procentai absolventų dirba darbus, atitinkančius jų specialybę, 55 procentai įsidarbina dar studijų metu, net 22 procentai universiteto absolventų yra įkūrę savo verslus.
ISM Karjeros centro vadovė mano, jog darbdaviams specialybė – svarbi, bet ne mažiau svarbu, kad būsimas darbuotojas būtų motyvuotas ir norėtų dirbti, atsakingai žiūrėtų į savo darbą, būtų kūrybingas.
„Už kiekvienos specialybės stovi žmogus ir tik nuo jo priklauso, kaip gerai jis atliks tam tikrą darbą, įgyvendins projektus, vadovaus žmonėms, kurs verslus“, – teigė G.Aldonytė.
Gauti – daug, duoti – mažai
Lietuvos sporto universiteto (LSU) Sportinės rekreacijos ir turizmo studijų programos absolventas Vilmantas Karpis, baigęs bakalauro studijas, mokslus pratęsti planuoja magistrantūroje. Jo manymu, bakalauro diplomo neužtenka norint įsitvirtinti, todėl savo žinias jis nori gilinti ir toliau.
Studijų metu jaunuolis nedirbo, nes mano, jog šie du dalykai yra nesuderinami, Jis pabrėžia, kad dirbant dažniausiai nukenčia mokslo rezultatai. Tačiau įstojęs į magistrantūrą Vilmantas tikina, kad darbo ieškos, nes paskaitų grafikas bus lankstus, o ir darbo jau galima tikėtis pagal specialybę, taigi jis bus daug produktyvesnis.
„Svarbiausias dalykas norint susirasti darbą, mano nuomone, yra žinios ir pasitikėjimas savimi. Baigę studijas jauni žmonės turi daug teorinių žinių, bet mažai praktikos.
Tai žino ir studentai, ir darbdaviai. Svarbu paminėti ir tai, kad jaunas žmogus iš savo darbo nori gauti daug, bet – duoti mažai. Svarbu parodyti savo žinias darbdaviui ir norėti dirbti, tobulėti ir mokytis“, – samprotavo absolventas.
Siūlo mokytis iš savo klaidų
Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos studijų absolventė Evelina Pabricaitė nėra užtikrinta, ar tęs mokslus toliau. Šiuo metu ji jau turi darbą ir planuoja jame likti bent jau vasaros laikotarpiui, o paskui žada darbo ieškoti užsienyje, nes nori pamatyti pasaulį.
„Jei ir studijuosiu, tai galbūt ne magistrantūroje, o stosiu į kitą specialybę. Mane visada žavėjo psichologija. Jei atsirastų galimybė derinti psichologijos studijas su žurnalistika, tada rinkčiausi magistrantūros studijų programą“, – teigė Evelina.
Ji mano, kad kiekvienas, norintis susirasti darbą, turi būti užsispyręs ir privalo mokėti išklausyti kritiką bei pasimokyti iš savo klaidų.
Buvo priverstas emigruoti į Didžiąją Britaniją
Prieš trejus metus baigęs žemės ūkio inžinerijos ir vadybos specialybę dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) Vitalijus Šakys buvo priverstas emigruoti į Didžiąją Britaniją, nes norimo darbo pasiūlymų gimtinėje taip ir nesulaukė.
„Baigiau universitetą ir stojau į darbo biržą, tačiau iš jos per tris mėnesius nesulaukiau jokių žinių. Žinoma, ir pats ieškojau darbo, tačiau manęs netenkino sąlygos, nes darbas būtų buvęs ne pagal specialybę, labai sunkus, o užmokestis minimalus.
Taigi nusprendžiau išvykti iš Lietuvos ir pabandyti darbą susirasti svetur. Jau trejus metus gyvenu Londone, dirbu pagal specialybę, esu patenkintas tiek darbo, tiek ir gyvenimo sąlygomis. Nuo to laiko, kai atvykau čia pirmą kartą, pakeičiau tik vieną darbo vietą, dabartinis mano darbas – antrasis. Kompanija, kurioje dirbu, kompensuoja darbuotojams specialius mokymus, kurių metu keliamas kvalifikacijos laipsnis. Taip pat turiu paminėti, kad lietuviai Londone yra gerbiami, vertinami už savo darbštumą“, – pasakojo emigrantas.
Paklaustas apie ateities planus ir ketinimus grįžti į gimtinę, jis atsakė, kad sugrįžti norėtų ir tikrai grįš, bet dabar tai padaryti dar ne laikas.
