Pinigines sankcijas profesinę etiką pažeidusioms žiniasklaidos priemonėms įvedę konservatoriai vakar ir toliau įnirtingai priešinosi jų panaikinimui, bet nemaža dalis politikų dėl jų įžvelgė grėsmę žodžio laisvei.
Už tai, kad tokios įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 9, susilaikė 33.
Seimo nario Valdo Vasiliausko pateiktos įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos Seimo rudens sesijoje.
Neaiškiais principais sukurtai visuomeninei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai yra suteikta didžiulė galia. Jeigu ji leidinį pripažįsta neetišku, jis iškart netenka lengvatinio (9 proc.) PVM tarifo, taip pat negali dalyvauti įvairiuose valdžios institucijų rengiamuose viešinimo paslaugų konkursuose.
Bausmes išrado lietuviai
Seimas po pateikimo pritarė ir V.Vasiliausko pasiūlytoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, pagal kurias neetiškais pripažintiems leidiniams nebūtų užkirstas kelias dalyvauti tokiuose konkursuose.
Pataisas pateikęs parlamentaras aiškino, kad mokestinės sankcijos žiniasklaidai yra išskirtinis lietuvių išradimas. Jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje tokių sankcijų esą nėra.
„Vargu ar galime tuo didžiuotis“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šia sankcija yra iškraipoma ir šalies mokesčių sistema: „Lietuvoje mokesčiai yra paversti ne prievole ar pareiga, o bausme ir bauda.“
V.Vasiliauskas aiškino, kad šiuo metu Lietuvoje susidariusi paradoksali situacija – visuomeniniais pagrindais veikiančios ir net savo veiklos nuostatų neturinčios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai gali lemti, kuris leidinys bus pasmerktas žlugti.
„Paskelbti leidinį neetišku yra labai lengva, ypač kai komisija už nieką neatsako.
Dabar valdininkai ir politikai turi vėzdą, kuriuo gali nutildyti nepriklausomą žiniasklaidą“, – aiškino parlamentaras.
Ginčus turi spręsti teismai
Įstatymo pataisas pateikęs anksčiau žurnalistu ilgai dirbęs V.Vasiliauskas pripažino, kad atsidūrus kitoje barikadų pusėje ir pačiam yra tekę nukentėti nuo neprofesionalios ir nesąžiningos žiniasklaidos.
Vis dėlto, jo nuomone, demokratinėje ir teisinėje valstybėje egzistuoja kiti būdai gintis nuo tokios žiniasklaidos: „Pati visuomenė turi apsispręsti, ar jai toks leidinys, televizija ir radijas yra priimtinas, ir jo tiesiog nepirkti ar nežiūrėti.
Kitas kelias – savo garbę ir orumą ginti teismuose. Aišku, toks kelias nėra greitas, bet jei norime gyventi teisinėje ir demokratinėje šalyje, kito kelio tiesiog neturime.“
Tačiau, anot politiko, dabar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra perėmusi teismo galias: „To laisvoje demokratinėje visuomenėje neturėtų būti. Kiekvienas žurnalistas, kiekvienas leidinys turi atsakyti už šmeižtą ar melą. Bet tai turi būti daroma įstatymo nustatyta tvarka ir kaip tai daro visi – ir politikai, ir visi kiti.“
Ištaisyti padėties neįmanoma
Beje, bausmės neetiškomis pripažintoms žiniasklaidos priemonėms įsigalioja iš karto – jos taikomos netgi tokiu atveju, jei ginčytinas komisijos sprendimas tuo metu nagrinėjamas teisme.
Periodinės spaudos atstovų teigimu, teismams priėmus žiniasklaidos priemonei palankų sprendimą, labai sunku arba net neįmanoma atitaisyti neigiamų pasekmių.
Mat kol skundas nagrinėjamas teisme, dėl daugiau kaip dvigubai (iki 21 proc.) padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio tarifo išauga ir leidinio kaina, dėl to mažėja jo konkurencingumas.
Ilgainiui leidinys gali prarasti rinkos dalį, į kurią vėliau sugrįžti jau nebeįmanoma.
Grįžtama į cenzūros laikus
Dabartinė padėtis dėl sankcijų žiniasklaidai glumino ir kitą parlamentarą Vytautą Matulevičių.
Praeityje garsus žurnalistas tas sąlygas vadino drakoniškomis: „Susidaro toks įspūdis, kad nemažai kolegų to nesuvokia. Iš esmės už profesinės etikos pažeidimą leidinys ar kita žiniasklaidos priemonė gali būti priversti žlugti, nutraukti veiklą.“
Už pataisas balsavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, ko gero, jau nėra nė vienos žiniasklaidos priemonės, kuri nebūtų pažeidusi profesinės etikos, kuri suvokiama labai skirtingai: „Bet vienus bausti už tuos pažeidimus labiau nei kitus yra kelias į laisvės suvaržymus.
Mes iš tiesų einame į cenzūros įvedimą Lietuvoje. Tokiomis sankcijomis siekiame uždaryti sau nepalankias žiniasklaidos priemones.“
Atrado bendrų interesų
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius piktinosi, kad neetišką spaudą esą siūloma remti mokesčių mokėtojų lėšomis: „Ar valstybė turi remti tokią žiniasklaidą taip pat, kaip remia regionų žiniasklaidą, kuriai taikomas sumažintas tarifas?“
Anot konservatoriaus, sumažintas PVM tarifas reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigais yra remiama tokia veikla: „Tai tada kyla klausimas, kodėl neremti erotinio arba smurtinio pobūdžio žiniasklaidos? Nes dabar tai draudžiama daryti.“
Be to, profesinę etiką pažeidusias žiniasklaidos priemones įsiaudrinęs A.Kubilius net bandė lyginti su Lietuvoje uždarytais kai kuriais Rusijos televizijos kanalais, kurie skleidė dezinformaciją.
Pasigedo inspektorės pozicijos
Dabartines žiniasklaidos priemonėms taikomas bausmes vakar Seime kritikavo ir žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė. Seimo paskirta inspektorė pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Nors Seimas po pateikimo šiai ataskaitai pritarė, vis dėlto inspektorė sulaukė kai kurių parlamentarų kritikos, kad per mažai gina žurnalistų teises.
„Spauda į jūsų vadovaujamą įstaigą, matyt, deda mažai vilčių, nes svarstant ataskaitą žurnalistų ložė tuščia“, – pažymėjo buvęs žurnalistas Linas Balsys.
Parlamentaras priminė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gali siūlyti įstatymų pakeitimus, tačiau jis pasigedo aiškesnės šios tarnybos pozicijos dėl PVM mokesčio lengvatos netaikymo: „Tai landa, skirta susidoroti su žiniasklaida.
Aš konkrečiai kalbu apie „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, kurie dėl rašinių apie vadinamuosius „Snoro“ gelbėtojus neetiškais buvo pripažinti neįsigilinus į situaciją. Buvo susidorota su dviem leidiniais, o jūsų nuomonės negirdėjome nei apie komisijos sprendimus, nei apie sankcijas.“
Z.Zamžickienė, kuri vakar iš Seimo tribūnos nemažai kalbėjo apie tai, kad norėtų ne tik kontroliuoti žiniasklaidą ir ją bausti, bet ir jai padėti įveikti įvairius sunkumus, tikino, kad yra pasisakiusi apie taikomų sankcijų neproporcingumą.
„Esu kiekvienoje savo ataskaitoje minėjusi, kad spaudai taikomas per didelis mokestis. Pasisakiau, kad ir dabar taikomos nuobaudos yra neproporcingos“, – gynėsi inspektorė, tačiau nenorėjo komentuoti jos kandidatūrą į šias pareigas pasiūliusios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos.
