- Pradėkime nuo šiandieninės liūdnos žinios – Gintaro Ruplėno netekties. Jis buvo geras Jūsų bičiulis, bendravote ne vienus metus. Skaudu visiems. Kada paskutinį kartą su juo kalbėjotės?
- Ne per seniausiai, rinkimų įkarščio metu ne kartą teko bendraut, diskutuot. Ta žinia išmuša iš pusiausvyros. Puikus žmogus – o vieną dieną nebėra. Aišku, užuojauta artimiesiems, draugams. Jau kalbėjome dėl laidojimo vietos. Kartais pagalvoji, gal mes gyvenime per daug skubam, lekiam, kažko siekiam?
- Koks gi žmogus buvo Gintaras Ruplėnas? Gal viešoje erdvėje mes jį matėme kitokį, nei bendraujant su bičiuliais?
- Aštrus, su geru humoro jausmu. Prisiminsime ilgai jo „Dviračio žinių“ indėlį, tai fenomenas. Labai atviras, kietas diskusijose.
- „Dviračio žinių“ personažas Zuopis gal ir buvo G.Ruplėno sugalvotas?
- Diskutuodavom, bet nesiaiškinom. Suprantu, kad politikas turi būti atlaidus. Personažai, kurie kuriami – neišvengiami.
- Pakalbėkim kitom temom. Pradėkim nuo pačio paprasčiausio klausimo: ar bandysit 2015m. dar sykį siekti Vilniaus mero posto?
- Sprendimo dar nesu priėmęs. Žiūrėsiu, kaip seksis. Dar laukia dviejų partijų apjungimas.
- Siekiama įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Kaip tai pakeistų situaciją Vilniuje?
- Visada buvau už tiesioginius mero rinkimus, Lietuvos žmonės jau daugelį metų remia šią idėją. Tiesiogiai rinktas meras būtų labiau nepriklausomas nuo tų pačių partijų vadovų, interesų grupių. Tai neabejotinai būtų sveikiau miestams, bendruomenėms.
- Pone Zuokai, ar įsivaizduojate, kas būtų Vilniaus mieste, jei būtų tiesioginiai rinkimai? Jeigu žiūrėti į apklausas, rinkimų rezultatus, ką palaiko Vilniaus miestas ir rajonas, tai sekantis Vilniaus meras, jei ne Jūs – Valdemaras Tomaševskis.
- Nereikėtų varžyti rinkėjų teisės rinktis. Esu ne kartą girdėjęs, tiesioginiai mero rinkimai būtų labai palankūs toms ryškioms asmenybėms, kurios žinomos miestiečiams. Ši įstatymo pataisa nekeičia Konstitucijos, bet sudaro įdomią išlygą rinkti merą tiesiogiai. Manau, kad rinkėjai apsispręs, kaip balsuoti. To bijot tikrai nereikia.
- Jei nekandidatuosite, savo miestui paliksite ne tik didžiausio, bet ir labiausiai prasiskolinusio miesto vairą. Buvo juokaujama, kad už skolas gal reikia užstatyti Gedimino pilį, nes jau nebėra ko užstatyti.
- Žinot, Vilniaus miesto skola yra didelė. Esame įrodę, kad tai valstybės, Vyriausybės ir Seimo planavimo klaidos.
- Turite omenyje gyventojų pajamų mokestį?
- Taip. Bet noriu padėkoti šiai Vyriausybei, ministrui pirmininkui, finansų ministrui, kad pagaliau pradėjo kompensuoti tą žalą, kuri buvo padaryta. Kaip bebūtų keista, Vilniui labiausiai nesisekdavo, kai Vyriausybė buvo dešiniųjų. Būtent prie konservatorių ir liberalų sąjūdžio daugumos Vilniaus skolos padidėjo tris kartus nuo to, kai baigiau antrą kadenciją.
- Kaip aiškinate socialdemokratų prielankumą Vilniui?
- Savivalda savo finansų neplanuoja. Planuoja finansų ministerija, Vyriausybė ir Seimas. Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės skola yra valstybės skola. Čia ne tik Vilniaus, bet ir didžiųjų Lietuvos savivaldybių problema, kada valstybė krizės laikotarpiu permetė didžiulę naštą nuo savo ant savivaldybių pečių. O Vilniaus pečiai yra plačiausi.
- Ar Jūsų žmonos perėjimas pas socialdemokratus turi tam įtakos?
- Nemanau.
- „Sąjunga TAIP“ jungiasi su liberalcentristais. Ar bandysite siekti naujos sąjungos pirmininko posto?
- Taip, būsiu vienas iš kandidatų. Šiuo metu dirba darbo grupės, sudarinėjama programą, planuojama tikslinti pavadinimą, simboliką. Liepos mėnesį šios dvi politinės organizacijos turėtų apsijungti.
- Pavadinimas aiškus?
- Laukiam pasiūlymų. Vienas variantų yra susigrąžinti seną pavadinimą „Lietuvos liberalų sąjunga“, kitas - „Lietuvos laisvės sąjunga“.
- Tai berods V. Šustausko kažkada buvusi partija.
- Šiuo metu tas pavadinimas yra laisvas, užregistruotas mūsų sąjungos vardu.
- Liberalcentristai turi pasiūlymą jungtis ir su „Tvarka ir teisingumu“. Ar Jūs tikras, kad Jūsų jungtuvės įvyks?
- Nenoriu komentuoti atskirų organizacijų veiksmų.
- Kai kurie nenori jungtis su A. Zuoko partija.
- Kiekvienas laisvas rinktis.
- Kam Jums reikalinga partija, kuri labai išsibarsčiusi? Po Seimo rinkimų bent 10 liberalcentristų skyrių nuėjo pas liberalus. Pats irgi turite karčios patirties šioje partijoje. Ar čia dvi mirštančios partijos bando susijungti ir politiškai pakilti?
- Nei „Sąjunga TAIP“, nei LiCS nėra mirštančios, turi gerų narių, didelį skaičių tarybose. Klausimas yra žmonių kokybė. Dalis jau išėjusių žmonių galbūt buvo priežastis, kodėl ir man teko pasitraukti. Neabejoju, kad tarp abiejų organizacijų yra žmonių su idėjomis, o šiandien politinėje arenoje jų trūksta. Sakyčiau, šių dviejų partijų susijungimas būtų naujas gūsis Lietuvos politikoje.
- Noriu paklausti apie Rusijos dienas Vingio parke. Jūsų kolegei, tarybos narei Olgai Gorškovai tenka aiškintis dėl galimo interesų supainiojimo, kai pasirašė prašymą teikti finansavimą iš savivaldybės tam renginiui, kurį pati ir organizavo. Nematote čia interesų konflikto?
- Tarnybos ištirs.
- Kodėl neatsakėte į M.Adomėno laišką?
- Atsakiau. Internetinėje spaudoje buvo išspaudinta. Tai, ką pareiškė M. Adomėnas, naudinga tik Kremliui ir ideologams, siekiantiems sukiršinti kitataučius. Aš, kaip atsakingas politikas, negaliu taip elgtis ir pažeminti savo valstybės piliečių. Panašius renginius organizuoja ir ukrainiečiai, ir baltarusiai. Mes negalime vertinti turinio. Jeigu nepatinka kažkurios valstybės vadovas, kaip galima jo vykdomą politiką sulyginti su savo respublikos piliečiais ir juos už tai bausti?
- Kalbate apie atvirą visuomenę ir kad tai yra provokacija. Ką Jūs provokavote, kai neleidote homoseksualams žygiuoti Gedimino prospektu?
- Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą, tik ne toje vietoje, kurioje prašė. Leidimas buvo išduotas vadovaujantis bendru sutarimu su policija, siekiant užtikrinti saugumą.
- Pats buvote Rusijos dienų šventėje. Turbūt matėte ir Georgijaus juosteles, ir marškinėlius su SSRS užrašu.
- Toje šventėje dalyvauju gal 10 metų. Šioje šventėje buvo ženkliai mažiau Rusijos vėliavų, Georgijaus juostelių mačiau vienetus. Žmonių yra visokiu, net ir lietuvių organizuojamuose mitinguose.
- Vienas lietuvių kilmės Ukrainos miesto meras neslėpė pasibaisėjimo Rusijos dienos renginiais ir pasiūlė Jums nuvažiuoti į Rytų Ukrainą ir pažiūrėti, kaip ten realizuojama rusų vienybė. Gal pasinaudosite pasiūlymu?
- Ačiū, man pasiūlymo nereikia. Aš žinau, kaip tvarkytis, kad nebūtų, kaip šiuo metu Ukrainoje. Negalime lyginti situacijos Vilniuje ir Ukrainoje.
