Jis prašo išsiaiškinti, ar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, iškvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Saulių Urbanavičių, nedarė jam spaudimo dėl neigiamos informacijos apie šios partijos viceministrus.
Politikas norėtų taip pat išsiaiškinti, ar tokiais veiksmais L.Graužinienė nesupainiojo savo, kaip Darbo partijos pirmininkės, privačių ir Seimo pirmininkei priskirtų viešųjų interesų.
Pasak J.Razmos, tai jau ne pirmas toks L.Graužinienės poelgis. Jo teigimu, tokį šališką Seimo pirmininkės elgesį buvo galima pastebėti uždelsto Seimo nario Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo svarstymo atveju, kai Seimas šio proceso niekaip nesugebėjo baigti iki Europos Parlamento rinkimų rezultatų paskelbimo.
„Kaupiantis tokiai informacijai, yra pagrindo kalbėti apie nepasitikėjimą Seimo pirmininke“, – konstatavo J.Razma.
Jo nuomone, galima spėti, kad STT vadovas buvo iškviestas dėl kriminalinės žvalgybos duomenų, nepalankių kai kuriems viceministrams, ypač – deleguotiems Darbo partijos. „Iš to, kas pateikiama žiniasklaidoje, galima daryti prielaidą, kad STT vadovui galėjo būti daromas spaudimas“, – pažymėjo politikas.
Pasak parlamentaro, vertinant šį STT vadovo iškvietimo faktą, pirmiausia kyla klausimas, ar apskritai Seimo pirmininkė gali išsikviesti STT vadovą ir reikalauti kokių nors pasiaiškinimų dėl atliekamų tyrimų.
Seimo statutas, kuriame išvardyti Seimo pirmininko įgaliojimai, tokių pareigūnų, kuriems skirti reikia Seimo pritarimo, iškvietimo pas Seimo pirmininkę pasiaiškinti nenumato. STT vadovą teikia ir skiria valstybės vadovas – šalies prezidentas, todėl jam ir pavaldi ši institucija. J. Razmos nuomone, būtent prezidentui STT vadovas prireikus turi teikti informaciją ir pasiaiškinti dėl savo veiklos.
„Kai minėtus veiksmus atlieka Seimo pirmininkė, galima tai vertinti kaip bandymą prilygti valstybės vadovei ir perimti jos funkcijas. Suprantama, Seimas atlieka daugelio institucijų, tarp jų – ir STT parlamentinę kontrolę, tačiau Seimo statutas numato tam skirtas Seimo institucijas: komisijas, komitetus, o Seimo pirmininkei tokia funkcija nenumatyta. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad Seimo pirmininkė viršijo savo įgaliojimus“, – mano J.Razma.
Parlamentaro nuomone, ji galėtų išsikviesti tuos valstybės pareigūnus, kuriuos pati skiria į pareigas.
„Jei toje STT informacijoje kalbama būtent apie Darbo partijos deleguotus viceministrus, galima įžvelgti, kad Seimo pirmininkė tokį veiksmą atliko ne viešojo intereso labui, o veikdama kaip Darbo partijos pirmininkė ir atstovaudama šios partijos interesams. Tai būtų jau antras jos pažeidimas“, – tvirtina J.Razma.
