Aplinkos ministerijos skelbiamame reglamente aiškiai parašyta - įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo daugiabučio gyvenamuose pastatuose turi būti rakinami. Tačiau tramplinu į mirtį paauglei tapęs stogas užrakintas nebuvo. Kodėl priėjimas prie jo tame name nebuvo užrakintas? Ir kiek dar tokių nerakinamų laiptinių yra?
Portalas lrytas.lt nusprendė patikrinti: ar lengva patekti ant daugiabučių stogų ir kaip jie atrodo. Vilniuje reporteriai apvažiavo Karoliniškių, Viršuliškių, Šnipiškių ir Antakalnio mikrorajonuose esančius aukštus gyvenamus pastatus. Kaune patikrinome kelis Vilijampolės, Žaliakalnio, Šilainių ir Gričiupio rajonų daugiabučius.
Patekti ant daugiaaukščių stogų nebuvo taip jau lengva, o įsigilinus į priėjimą prie stogų reglamentuojančius dokumentus, paaiškėjo keistų prieštaravimų.
VILNIUS
Senos statybos daugiabutis. Pirma stotelė buvo niūri - Sausio 13-osios gatvėje esantis namas, nuo kurio neseniai nukrito paauglė. Nelaimės vietoje ant šaligatvio - gėlės. Patekti į vieną iš dviejų to namo laiptinių buvo sunkoka, nes abi jos šarvuotos durimis su kodu.
Tvarkingoje viršutinio – devinto – aukšto laiptinėje radome sunkią spyną ant grotų. Jos smalsuoliams kelią stoja jau ties laiptų maršo viduriu. Toliau patekti neįmanoma, nes net ir tarpas tarp turėklų ir lubų užtvertas grotomis.
Viename iš to aukšto butų gyvenanti moteris teigė, kad grotos ir spyna jų laiptinėje įrengti jau daugybę metų. „Raktus turi visi (namo gyventojai – Red.). Jei lenda kas ant to stogo, tai tik iš kitos pusės“, - aiškino moteris.
Kitos to paties namo laiptinės devintas aukštas - ne toks tvarkingas. Ir grotų čia neradome. Tačiau ant durų, vedančių tiesiai ant stogo jau žvilgėjo nauja žalia spyna. Matyt, po nelaimės, buvo susizgribta apsidrausti nuo tolesnių nelaimių. Gaila, kad nedidelė spyna kainavo netgi žmogaus gyvybę.
Paklausta apie tai, kas nutiko, viena laiptinės gyventoja nedaugžodžiavo: „Patys nueikit ir pafotografuokit“. Kai pasakėme, kad ant stogo nueiti nebeįmanoma, moteris labai nustebo. „Na, matyt, namų bendrija pakabino. Jiems ir skambinkite“, - mestelėjo pro durų plyšį.
Naujos statybos daugiabutis. Nusprendėme patikrinti, kokia situacija naujos statybos daugiabučiuose. Tad antra stotele tapo netoliese stūksanti Viršuliškių „porelė“. Viršilų gatvėje dangų raižantys dvyniai – oficialiai vieni aukščiausių gyvenamųjų daugiabučių visoje Lietuvoje.
Į tvora aptvertą kiemą patekome per atlapus vartelius. Stebėtina, tačiau laiptinės durys irgi buvo neužrakintos, nors ir uždarytos. Viršutiniame – dvidešimt trečiame – vieno iš dvynių aukšte radome pravertas bendrojo balkono duris.
70 metrų aukštis pasitiko stipriu vėju. Tenka pripažinti - pažvelgus žemyn gali apsvaigti galva. Visgi balkonas iki pusės buvo apsaugotas įstiklintu metalinio karkaso turėklu.
Užlipome aukštu aukščiau, prie įėjimo ant stogo. Laiptinė dvokė šlapimu. Aišku - čia dažnai užklysta nevalos. Tačiau durys, vedančios ant stogo, tą dieną buvo užrakintos. Per langą matėsi, kad ir pats stogas apjuostas tokiais pačiais stiklo ir metalo turėklais.
Antrojo daugiabučio dangoraižio laiptinės durys buvo užrakintos.
Paprastas bendrabutis. Kitu tyrimo objektu pasirinkome daugiaaukščius bendrabučius, esančius Kalvarijų ir Tauragnų gatvėse. Iš pradžių pro bendrabučiams įprastai atlapas duris užėjome į geltonų plytų daugiabutį.
Viduje pasitikusi nešvara rėžė akį. Paskutiniame – aštuntame – pastato aukšte vėl radome atvirą bendrąjį balkoną. Jį juosė betoninis turėklas. Patekti ant stogo - neįmanoma. „Durys prie jo visada užrakintos spyna“, - paaiškino mums laiptinę šlavusi namo gyventoja.
Į šalia dunksantį raudonų plytų bendrabutį vėlgi patekome netrukdomi. Jo laiptinė - žymiai tvarkingesnė. Viršutiniame aukšte – grotos su nauja žalia spyna.
Studentų bendrabutis. Paskutinis objektas - Saulėtekyje esantys 16 aukštų bendrabučiai, liūdnai pagarsėję pro balkonus vis iškrentančiais studentais. Dešimčiai minučių mus į pastatą įleido apsaugos darbuotojas.
„Ir vėl kažkas iškrito?", - lifte pasiteiravo smalsus namo gyventojas. Šių bendrabučių problema - jų balkonai. Studentas lifte dar spėjo papasakoti, kad jų turėklai yra pakankamai aukšti, tiesiog kai kurie jaunuoliai, truputį išgėrę, tampa neatsargūs.
Viršutiniame aukšte radome juodai nuo gaisro aprūkusias sienas. Tačiau priėjimas prie stogo - užrakintas.
KAUNAS
Jeigu jaunuoliai sugalvotų pasismaginti ant daugiabučių stogų Kaune, jiems tektų ilgai vargti, kol surastų neužrakintą prieigą. Ant Kauno daugiaaukščių kabo tvirtos spynos. Ne tik vagysčių grėsmė, bet ir anksčiau vykę tragiški įvykiai paskatino saugoti liukus ir į stogą atsiveriančias duris.
Senos statybos devynaukštis. Daugiabučio Taikos prospekte stogo durys užrakintos spynomis visose trijose laiptinėse nuo 2005 metų. Nuo to laiko gyventojai keitėsi, nedaug liko senbuvių, menančių klaikią tragediją. Tuomet ant stogo laisvai pateko Kauno dailės gimnazijos devintokas. Jis šoko žemyn į mirtį, ant stogo policija rado tik 15-mečio kuprinę su knygomis.
Vėliau saugoti prieigas prie ertmių, pro kurias gali iššokti savižudžiai ar netyčia gauti galą išdykaujantys jaunuoliai, paskatino emo savižudybių banga.
2009 metų sausį viena paskui kitą nusižudė trys su emo subkultūra siejamos paauglės. Viena iššoko per laiptinės langą V.Krėvės prospekte. Nuo to laiko daugelyje Kauno daugiaaukščių viršutinių aukštų laiptinių langų apsaugotos grotomis. Ant stogo durų – spynos.
Senos statybos penkiaaukštis. O štai Demokratų gatvės daugiabučio paskutiniame aukšte gyvenanti Liepoja Paulauskienė stogo liuką rakinti ėmė tik prieš porą metų.
„Liukas - netoli mūsų buto durų. Nusibodo, kai čia nuolat krebždėdavo – tai senukai, norėdami įsitikinti, ar stogas tikrai kiauras ir reikia duoti pinigų remontui, tai jaunimas su alaus bambaliais pasigrožėti Vilijampole nuo stogo užsimanydavo. Nėra čia ko landžioti – užrakinome liuką, įleidžiame tik meistrus, statybininkus“, - griežtai paaiškino moteris.
Senos statybos dvylikaaukštis. Ilgą laiką gėrėtis Kauno Šiliainių panorama buvo galima, nesunkiai patekus ant daugiauukščio Rasytės gatvėje stogo. Tačiau viršutinio aukšto gyventojas pareikalavo tvirtai užrakinti duris, kai nuo stogo nukrito ir susižalojo jo mylimas katinas Sniegius.
Paprastas bendrabutis. Nuvykome į policijai triukšmingu gyvenimo būdu gerai žinomą bendrabutį A. ir J.Gravrogkų gatvėje. Jis stovi beveik Nemuno pakrantėje ir iš čia atsiveria iš tiesų puikus vaizdas.
Pasibeldėme į viršutinio aukšto duris. Atidarė užsimiegojęs vyriškis nesveiką gyvenseną išduodančiu veidu. „Norėtume pas jus ant stogo balių daryti. Gal duotumėte raktą?“, - paklausėme.
Prašymas jo nė kiek nesutrikdė, susidarė įspūdis, jog balius ant stogo yra vos ne kasdienybė. „Raktas pas Staską 48 bute. Atneškite žmogui alaus ir gausite“, - dalykiškai patarė žmogus. Tačiau raktininko Staskos namuose nebuvo, tad teko apsieiti be puotos ant stogo.
Kas atsakingas?
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, bendrija privalo prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus, bei laikytis įstatymų nustatytų statinių priežiūros, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų.
Bendrovė „Mano būstas“ administruoja ir prižiūri gyvenamuosius pastatus Lietuvoje. Vilniaus Sausio 13-osios gatvės daugiabutį prižiūri bendrovei pavaldus „Karoliniškių būstas“. Laiptinėje, iš kurios paaugliai ir pateko ant stogo, kabo užrašas, kuriame skelbiama, jog paskutiniai profilaktiniai darbai toje laiptinėje atlikti gegužės 5-ąją.
Tačiau darbus atlikę asmenys nepamatė, kad iš tos laiptinės galima laisvai patekti ant stogo. Kodėl ant stogo durų nebuvo spynos? To pasiteiravome „Karoliniškių būsto“ direktoriaus Dariaus Zabarsko. „Buvo užrakinta“, - paprieštaravo jis. Paklaustas, kaip gi paaugliai pateko ant stogo, bendrovės vadovas svarstė, kad jie galėjo paimti spynos raktą, arba ją paprasčiausiai nulaužti.
Kas išvis patikrina, ar priėjimai prie stogų yra tinkamai apsaugoti? „Apkritai nėra reglamentuota, tai yra – rakinti nėra prievolės. Tad mes tai darome savo iniciatyva, kad sumažintume tokių incidentų tikimybę ar galimybę ten patekti svetimiems žmonėms“, - aiškino D.Zabarskas. Nauja name kabanti spyna - jų įmonės, o jos raktai guli namą prižiūrinčio personalo kišenėse.
Bendrovės vadovas teigė, kad, kaip papildomas įrodymas, jog durys tikrai buvo užrakintos, yra ant stogo išėjimo durų priklijuotas jų įmonės lipdukas su informacija, kur kreiptis, jeigu visgi ten reikėtų patekti. Portalo reporteriai tyrimo metu ant durų tokio lipduko neužfiksavo. Tai matyti ir nuotraukose.
Prieštaringos taisyklės
Tiesa, toks atsargumas gali brangiai kainuoti gaisro atveju. Priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, jog ugniagesiams turi būti užtikrinama galimybė gaisro atveju patekti ant stogo.
„Susidaro tokia prieštaringa situacija. Mums tarsi būtų geriau, kad liukai nebūtų rakinami, juk nežinia ar kilus gaisrui raktą turintis žmogus bus namuose. Bet suprantame, jog gyventojai turi saugotis nuo vagių, todėl rakina. Raktai nuo durų paprastai būna pas namo administratorių, bendrijos pirmininką ar viršutinio aukšto gyventoją“, - aiškino Kauno priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos (PGT) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius Deividas Vasiliauskas.
Tačiau PGT operatyvininkai tvirtino, jog iki šiol užrakintos stogo durys dar nebuvo tapusios kliūtimi gesinant gaisrus: ugniagesiai patenka ant stogo specialiu kilnojamuoju liftu iš lauko, arba iš vidaus lengvai numušdami spyną.
Prieš dvejus metus, 2012-ųjų kovą Kaune Baltų prospekte kilo vienas siaubingiausių gaisrų, kai susikivirčiję jaunuoliai padegė butą 7 aukšte. Tuomet jaunuoliai šokinėjo iš balkonų, gelbėtis lipdami ant stogo jie net nebandė.
Lengvabūdžių pasitaiko
Kodėl apskritai reikia saugoti prieigas ant daugiabučio stogų, ar ten kas nors veržiasi? Daugiabučius administruojančios įmonės „Būsto valda“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius patvirtino, jog administratoriai kartais sulaukia gyventojų signalų, jog kažkas kabarojasi ant stogų.
„Mūsų teritorijoje vagysčių nuo stogo, kiek pamenu, nepasitaikė. Ten nelabai ką yra vogti, laidai, antenos. Bet vaikštant gadinama stogo danga, todėl durys rakinamos“, - aiškino D.Jankevičius. Administratorius nepaneigė, jog aštrių pojūčių mėgėjus gali vilioti perspektyva pasižvalgyti į miestą nuo stogo.
Išvados. Priėjimas prie didmiesčių daugiaaukščių stogų nėra jau toks paprastas. Tačiau klausimas, kaip ant pastato stogo pateko tragiškai žuvusi mergina, lieka neatsakytas. Taip pat lieka neaišku: ko gi saugotis labiau - gaisro ar po stogus šlitinėjančių lengvabūdžių arba vagišių.
Atviri daugiaaukščių namų bendrieji balkonai taip pat gali tapti nelaimės vieta, tačiau pagal priešgaisrinės apsaugos taisykles gyventojams turi būti užtikrintas evakuacijos kelias, kuris dažnai ir veda per bendrojo naudojimo balkonus.
Kita vertus, mirtinai susižaloti galima ir nukritus ne iš tiek aukštai. Gegužės pabaigoje dar viena paauglė nebegrįžo namo. Ji nukrito vos iš kelių metrų aukščio, nuo apleistų garažų stogo. Priėjimas prie jo – atviras. Nors turėklai ir įrengti, vienos, pasisėdėti patogiai atrodančios vietos jie nedengia. Ta vieta ir tapo mirtina atbraila septyniolikmetei.
Jeigu jūsų laiptinės priėjimas prie stogo yra atviras, ar žinote kitų neapsaugotų vietų, prašome apie tai informuoti mūsų redakciją telefonu 8 686 01111, arba elektroniniu paštu budintis@lrytas.lt
