Karo muziejaus sodelyje susirinkę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai prisiminė kančias, kuriems teko patirti jiems, jų artimiesiems, visiems prievarta į Sovietų Sąjungos gilumą išvežtiems žmonėms.
Prie Nežinomo kareivio kapo suplevėsavo Vyčio kryžiaus ordino vėliava, kurią iškėlė Šaulių sąjungos nariai.
Miesto valdžios atstovai šalia Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo padėjo gėlių.
„Bėgant metams, skausmas pasimiršta. Bet tautos didvyrių negalima pamiršti. Turime perduoti jaunesnėms kartoms meilės tėvynei jausmą.
Mūsų anūkams tas baisus laikmetis dabar atrodo beveik kaip pasaka. Neužsnūskime. Dabar vyksta informacinis karas. Jeigu vaikų sąmonėje neįskiepysime meilės tėvynei, bus sunku“, - minėjimo metu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Juozas Savickas atkreipė dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę.
Į Karo muziejaus sodelį atvykęs Pranciškus Valaitis portalui lrytas.lt papasakojo, kaip jam, iš Šakių kilusiam 11 metų berniukui, 1949 metais pavyko pabėgti nuo sovietų režimo parankinių, supančių šeimos sodybą. Tačiau Pranciškaus tėvai, Marcelinas ir Salomėja Valaičiai, brolis Bonifacas, seserys Julija ir Joana, Sibire praleido 8 metus.
Lietuvoje likusį P.Valaitį augino giminaičiai. Jo šeima tuo metu kentė ne tik tėvynės ilgesį, bet ir badą, šaltį, pažeminimą.
„Sovietų okupaciją, trėmimus lydėjo didžiulė melo banga. Juoda buvo paversta balta, o balta – juoda.
Deja, melo jūros neslūgsta iki šiol. Vis dar juodinami pokario Lietuvos partizanai, kuriems okupantai ir jų parankiniai primetė nebūtus nusikaltimus.
Stribai ir enkavedistai išžudydavo kaimų gyventojus, o paskui skelbdavo, kad tai neva partizanų darbas. Lygiai taip pat dabar elgiasi Rusijos valdžia, tvirtindama, jog Rytų Ukrainoje terorą vykdo ne rusai, o ukrainiečiai“, - teigė P.Valaitis.
Renginio dalyviai iš Karo muziejaus nuvyko į Kauno geležinkelio stotį, kur, pagerbiant ištremtų, lageriuose kalėjusių žmonių atminimą, taip pat buvo padėtos gėlės. Šeštadienį Kaune numatyta nemažai renginių, skirtų Gedulo ir vilties dienai paminėti. Žmonės susirinko prie Kančių memorialo, esančio Petrašiūnų kapinėse, vyko į IX forto Okupacijų muziejų, Įgulos bažnyčioje buvo laikomos mišios. Pavakare bus surengtas iškilmingas koncertas Šv.Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.
Šeštadienio popietę įvairūs renginiai vyks ir Kauno rajone: Raudondvario kultūros centre skambės tremties laikų dainos, Padauguvos bibliotekoje vyks literatūros popietė. Kauno rajono viešojoje bibliotekoje atidaryta dokumentų paroda „Tremties aidai permainų kelyje“. Domeikavos bažnyčioje 14 valandą prasidėjo sakralinės muzikos festivalis.
Sovietų budelių žiaurumui nebuvo ribų
1940-1941, 1945 – 1953 metais į Sovietų lagerius iš Lietuvos buvo išvežta apie 150 tūkst. žmonių, dar apie 132 tūkst. mūsų šalies gyventojų buvo ištremta.
Tūkstančiai žmonių žuvo, neatlaikę nepakeliamų sąlygų, arba buvo nužudyti.
Taip pat pokario pasipriešinimo kovose žuvo NKVD buvo nukankinta ir nužudyta daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
Pažeidžiant tarptautines konvencijas 1944- 1945 metais daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos vyrų buvo prievarta mobilizuoti į sovietų kariuomenę.
Sovietinis teroras privertė pabėgti iš Lietuvos beveik pusę milijono žmonių.
Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, apie 3 valandą nakties.
Per šią trėmimo operaciją iš Lietuvos buvo išvežta apie 18,5 tūkst. žmonių.
Tremiami buvo visi, kurie buvo patekę į naujosios valdžios nemalonę – politikos veikėjai, patriotinių organizacijų atstovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai. Okupantai nepagailėjo net ir vaikų.
Daugiausiai žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, taip pat – į Novosibirsko sritį, Komiją, kitas sritis. Ypač sunki buvo ištremtųjų padėtis į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros.
Represuojamos buvo ištisos šeimos, kurias sunaikinus, pagal okupantų planus turėjo išnykti ir dešimtmečiais sukaupta jų patirtis, įtaka visuomenėje.
Sovietų valdžia planavo išnaikinti nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusią, patriotiškai nusiteikusią inteligentijos kartą – karininkus, pedagogus, žurnalistus, medikus.
