Lietuvą draskiusi menamos pedofilijos istorija jau nusinešė penkių žmonių gyvybę, keturis vaikus pavertė našlaičiais, sunaikino šeimas, valstybei kainavo milijonus ir nesutaikomais priešais pavertė daugybę šalies žmonių, rašo „Lietuvos rytas".
Net prisiekusi būti visiems vienodai teisinga prezidentė Dalia Grybauskaitė ilgai buvo violetinės minios pusėje, vėliau ėmė blaškytis, o galiausiai dar labiau sukiršino visuomenę.
Ar per naująją kadenciją prezidentė įstengs trenkti kumščiu į stalą, kad jos vadeliojama teisėsauga išsivaduotų iš savo neįgalumo, pagaliau įvardytų ir nubaustų šios istorijos sumanytojus bei kurstytojus?
Tačiau neplanuokime taip toli. Kad tokia teisėsaugos misija būtų įmanoma, reikėtų žengti pirmąjį ir, regis, paprastą žingsnį – iš JAV parsivežti nuo teisingumo daugiau nei prieš metus pasprukusią buvusią teisėją N.Venckienę.
Turbūt visai Lietuvai jau įgriso teisėsaugos nuolat kartojama maldelė: tuoj tuoj surasime pabėgusią įtariamąją.
Kam ją reikia surasti? Pasirodo, gink Dieve, tik ne tam, kad atsakytų už jau beveik penkerius metus teisėsaugai žinomą jos vaidmenį sukuriant ir plėtojant „pedofilijos“ istoriją, pasibaigusią žudynėmis.
„Oi, ne, ne, gerbiama Seimo nare „drąsuole“! Mes tik norime jums įteikti kvietimą į apklausą. Gal atsakysite, jei mus girdite? Atsiprašome, kad apklausa vyks Lietuvoje ir atvykimas jums sudarys papildomų sunkumų“, – maždaug taip N.Venckienę malonina pareigūnai.
Bet to kvietimo poniai Neringai vis nepasiseka įteikti. Paimkite, ponia Neringa, tą popierėlį, nebekankinkite nuo kojų nusivariusių jūsų ieškančių Amerikos pareigūnų! Gal ponia Neringa ir paimtų, tik niekas jos vis neranda.
Bandykite laimę žaidime
Gal aš, „Lietuvos ryto“ žurnalistė, pareigūnams galėčiau padėti?
TAM 1109. Toks numeris baltos spalvos automobilio, kuriuo N.Venckienė buvo vežiojama po Čikagą.
Tas pats automobilis vežioja ją ir į Čikagos šiauriniame Kristal Leiko (Crystal Lake) rajone esančią parduotuvę.
Paguoda sielvartaujantiems, kad Neringos gal gyvos nebėra, kad „pedofilai“ seniai ją nužudė ir pakasė.
Kaip matome iš nuotraukos, kurią gavo „Lietuvos rytas“, ponia Neringa gyva ir apetitu, atrodo, nesiskundžia – renkasi produktus iš gausybės amerikietiško maisto pakuočių.
Kur ponia Neringa gyvena? Tik ne ten, kur ją galėtų pamatyti 250 000 lietuvių, susitelkusių pietinėje Čikagos dalyje.
N.Venckienė apsistojusi šiaurinėje šio JAV miesto dalyje, kur nėra lietuvių.
Turint automobilio numerį, net detektyvai mėgėjai, ką jau kalbėti apie patyrusius lietuvių žvalgus, galėtų surasti ją vežiojančio asmens, o drauge gal ir N.Venckienės adresą.
Viena amerikietiškų paieškos sistemų vadinasi „Licence Plate Lookup“. Ji pateikia daugybę pasirinkimų. Siūlyčiau nesirinkti paieškos terminalo „Clicbank“, kuris vėliau nuveda į „eVerify“.
Nors iš pradžių šis terminalas, surinkus mašinos numerį, pranešė savo bazėje turintis visą informaciją apie mašinos savininką ir paprašė sumokėti, sumokėjus paaiškėjo, kad tos informacijos neberanda.
Todėl patarčiau rinktis kitus pateikiamus terminalus ir bandyti laimę žaidime „Surasiu Neringą Venckienę“.
Bėglė atrodė išsigandusi
Dar lengvesnis kelias būtų susirasti Ligijos Tautkuvienės, internetinio laikraščio „Bičiulystė“ redaktorės, arba iš Garliavos kilusio kunigo Jauniaus Kelpšo adresus.
„Galimai L.Tautkuvienės pastangomis susirinkę 42 Čikagos apylinkių gyventojai apspardė Čikagoje apsilankiusios prezidentės D.Grybauskaitės mašiną esą už tai, kad prezidentė reiškusi per mažą paramą N.Venckienei, tuomet dar Garliavoje kovojusiai su „pedofilais“.
Savo simpatijas N.Venckienei visada demonstravo ir kunigas J.Kelpšas. Galimai iš šių šaltinių N.Venckienei buvo organizuojama ir finansinė pagalba. Manau, kad jie iki šiol ištikimi buvusios teisėjos rėmėjai.
N.Venckienė arba slapstoma jų pastangomis, arba tie asmenys tikrai žino jos gyvenamąją vietą. Jie tikrai surišti viena grandinėle“, – įsitikinusi viena Čikagoje gyvenančių lietuvių.
Moteris „Lietuvos rytui“ papasakojo nelabai seniai akis į akį susidūrusi su bėgle šiaurinėje Čikagos dalyje: „Buvo matyti, kad N.Venckienė kažko išsigandusi, nerimauja, blaškosi.
Ji elgėsi kaip besislapstantis asmuo ir sunerimo pamačiusi, kad ją atpažinau. Kiek teko girdėti, jos vaikas nelanko jokios lietuviškos mokyklos.
Apie tai, kur sutikau N.Venckienę, ir apie visas kitas aplinkybes, galinčias padėti ją surasti, informavau Lietuvos ambasadorių Vašingtone Žygimantą Pavilionį.
Po kiek laiko jo pasiteiravau, kokie rezultatai.
Ambasadorius atsakė visą informaciją perdavęs Lietuvos pareigūnams. Tačiau iš jų iki šiol nematyti jokių judesių.“
Lietuvė kaip labai menką vertina galimybę, kad N.Venckienė esą jau pasprukusi į Kaliforniją, nes per sūnaus kompiuterį, registruotą Kalifornijoje, ji siunčianti informaciją į Lietuvą.
„Kompiuteriu siunčiamą informaciją galima įslaptinti įvairiausiais būdais.
Tačiau geriems programuotojams tikrai nėra sunku rasti kompiuterio, kuriuo siunčiama informacija, buvimo vietą. Negi ir čia N.Venckienė yra protingesnė už lietuvius profesionalus?“ – ironizavo emigrantė.
Stebuklingos skyrybos
Jei taip – N.Venckienė iš tiesų verta plojimų. Kažkokiu nežemišku būdu, būdama nežinia kur, o kai kurių susirūpinusių gerbėjų spėjimu – gal jau ir negyva, ji sugebėjo metų pradžioje išsiskirti su sutuoktiniu.
Ne Amerikoje, o Kaune. Parodžiusi neįtikėtino dosnumo ir geraširdiškumo pavyzdį visoms moterims, kurios per skyrybas taip ir žiūri, kaip nurengti vyru, N.Venckienė visą savo turtą iš anksto padovanojo dabar jau buvusiam vyrui.
Nepaisydama piktų liežuvių, kad dar būdamas jos vyras Aidas Venckus ir Kaune, ir Neringoje jau vedžiojosi kitą – jauną ir gražią moterį.
Ar N.Venckienė tikrai liko „ant ledo“ – be vyro ir pinigų?
Kiekvienas geras darbas juk turi savo kainą. Kokia kaina buvo pasiektas toks gražus skyrybų rezultatas? Tai žino tik patys buvę sutuoktiniai. Pikti liežuviai plaka, esą A.Venckus panoręs ir savo buvusios žmonos draudimo vienoje kompanijoje, bet negavęs.
Galėtų prisiglausti pas dukterį
Kedžių ir Venckų šeimoms artimas asmuo „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad ir N.Venckienės tėvai Laimutė ir Vytautas Kedžiai kalba apie išvykimą į Ameriką. Esą jų santykiai su žentu A.Venckumi labai pašliję.
Senieji Kedžiai esą dejuojantys – kas per gyvenimas, jei senatvėje nebeturime jokios atramos ir reikia bėgti iš Lietuvos.
Kedžių judėjimas nėra suvaržytas. Jie gali keliauti, kur panorėję, kad ir pas dukterį į Ameriką, kurios adreso iki šiol sako nežinantys. O jei kokiu nors būdu sužinos ir pas ją ar netoliese apsistos, gali būti ramūs – Lietuvos pareigūnai tikrai nebus pajėgūs jų pasekti ir surasti Neringą.
Jei iš Lietuvos išvyks ir N.Venckienės tėvai, kas tuomet liks iš buvusios Kedžių ir Venckų galybės Garliavoje, Klonio gatvėje?
Kam atiteks be šeimininkų likę du namai Garliavoje, butai Juodkrantėje ir Kauno senamiestyje? Negi viskas – buvusiam žentui? „Kokia neteisybė!“ – pasakys dažnas pavyduolis lietuvis.
O gal toks šios šeimos, kažkada nepanorusios „biednos“ marčios, likimas yra jiems skaudi bausmė, net jei teismas taip ir nepaskirtų jai bausmės už „pedofilijos“ istorijos sukūrimą ir nekaltų žmonių žūtis?
Spjaudė į teisėsaugą
Ar verta tikėtis, jog per savo antrąją kadenciją prezidentė D.Grybauskaitė pagaliau atkreips rimtesnį dėmesį į išgalvotos pedofilijos istoriją ir ją griežtai įvertins? Aukšti teisėsaugos pareigūnai tiesiai išrėžė – tokių vilčių nedaug.
Taip pat mažai tikėtina, kad prezidentė pareikalaus aktyviau veikti ieškant pabėgusios N.Venckienės.
Juk iki šiol šalies vadovė, galima sakyti, spjaudė į teisėsaugą – net po teismų galutinių nutarčių, kad pedofilija buvo išgalvota, kad nekalti buvo nužudyti Violeta Naruševičienė ir teisėjas Jonas Furmanavičius, D.Grybauskaitė esą vis dar laukia kažkokios tiesos.
Iš duobės – tik žingsnis
„Būtent per tuos Kauno įvykius visa mūsų teisinė sistema buvo sumurdyta pačios politinės valdžios vadovų pritarimu“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.
Atrodytų, teisėsauga pamažu buvo pradėjusi lipti iš duobės, į kurią ją buvo įstūmęs neveiklumas, neprofesionalumas, autoritetų, postų praradimo, pasipriešinimo valdžiai baimė.
Tikriausiai didžiosiomis raidėmis šioje istorijoje kada nors turėtų būti įrašytas Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis.
Jis 2010 metų gegužės 19-ąją priėmė istorinę nutartį – laikinoji globėja N.Venckienė privalo mergaitę perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei, nes pastarajai nebuvo pareikšti jokie įtarimai pedofilijos byloje.
Teisėjo nutartis buvo pirmasis teisėsaugos proveržis, nekaustomas baimės, viešosios nuomonės spaudimo ir aukščiausių šalies asmenų rodomo palankumo N.Venckienei.
Kas ir ko bijo Lietuvoje?
Bet šiandien teisėsauga – vėl nė iš vietos. Ją, atrodo, stabdo D.Grybauskaitės prezidentavimo metu šalyje įsigalėjusi baimė. Dabar didžiosios aistros dėl vadinamosios pedofilijos lyg ir nurimo.
Mergaitė su motina saugiai gyvena užsienyje, išsivaikščiojo „violetinė“ minia iš N.Venckienės namų patvorio, o interneto šiukšlynuose apie menamą pedofiliją svaičioja tik saujelė tų pačių viskuo nepatenkintų žmonių.
Protingesni „violetiniai“, metę savo pakrikusios armijos likučius, jau 2012-ųjų rudenį nutrepsėjo kitur – į Seimą, iš kur dar retkarčiais žiopčioja apie Neringą, kuri netrukus prisikels ir grįš į Lietuvą gyvų ir mirusių „pedofilų“ teisti.
Atrodytų, jau greitai būtų galima padėti tašką šioje istorijoje. Baigti šmeižto bylas, išsiaiškinti ir nubausti kaltuosius, įpūtusius šią istoriją ar panaudojusius ją savo politiniams tikslams, įvertinti teisėsaugos veiksmus.
Visam tam faktų pakanka. Bet galo nematyti. Kodėl?
Pasirodo, šis, antrasis, istorijos etapas teisėsaugininkams yra pats sunkiausias ir, regis, dar ilgai bus neįveikiamas.
Mat teisėsauga, visai kitaip nei revoliucija, kuri suėda savo vaikus, visai nelinkusi to daryti su savaisiais.
Faktai, dabartinių aplinkybių analizė rodo, kad šioje istorijoje bus linkstama daug ko neišsiaiškinti. Ne dėl to, kad tai neįmanoma, o todėl, jog į tolesnius teisėsaugos veiksmus įsirangė baimė. Daug didesnė nei ta, buvusi istorijos pradžioje, kai iš pradžių buvo baiminamasi tik įtakingos Kauno teisininkų šeimos rūstybės.
Ko bijomasi dabar? Gal to, kad sudrumstus vandenį į paviršių gali išplaukti ir stambesnės žuvys, dėl savo interesų vaidinusios svarbų vaidmenį išgalvotoje pedofilijos istorijoje?
Vis išlendantys atsakymų reikalaujantys faktai neįgauna jokio skambesio, tyliai numarinami arba juos nustelbia nauji populistiniai rėksnių šūkiai. Todėl dabar – nepaaiškinama tyla.
Įrašuose – kurpiami planai
Neseniai „Lietuvos rytas“ į viešumą iškėlė, kad iškart po Kauno žudynių N.Venckienės tėvų namuose buvo sumontuota klausymosi aparatūra, kad metus Kauno pareigūnai įrašinėjo, kokie planai buvo kuriami, kokie veiksmai planuojami, kokie politikai ten lankosi. Galėjo būti išvengta ir Vaido Milinio, kaip „pedofilo Aido“, žūties.
Visa tai teisėsaugai buvo žinoma jau beveik prieš penkerius metus. Tai kodėl tuomet teisėjai N.Venckienei nebuvo pareikšti įtarimai?
Kodėl jai buvo leista kandidatuoti į Seimą? Pagaliau kodėl jai buvo leista pasprukti į JAV? O gal net padėta tai padaryti?
Jeigu prezidentė to nežinojo, jei jai nebuvo pranešta apie tuos įrašus, kas tada valdo valstybę?
Įrodymai dingsta net teisme
„Klausymosi aparatūra Kedžių namuose po žudynių buvo sumontuota man žinant. Ir ne tik ši. Radome galimybių žinoti, kas ten vyksta. Buvo ir kitų dalykų, apie kuriuos dar negaliu kalbėti.
Bet iš mūsų, Kauno prokurorų, ši byla ir įrašai po pasitarimo Vilniuje, Generalinėje prokuratūroje, buvo atimti.
Jei pareigūnams pavyktų sudėlioti turimą medžiagą – paaiškėtų tikroji situacija. Bet tie įrašai iki šiol tebėra tyrimo stadijos, nors privalėjo būti seniai išnagrinėti. Svarbu, kad jie nedingtų.
Mano nuomone, dabar aiškėja, kad tai buvo daroma kryptingai. Ir ne be kai kurių žmonių potvarkių“, – garsiai neįvardydamas galimų „iešmininkų“ pavardžių dėstė buvęs prokuroras K.Betingis.
Kas vyksta? Praėjus ketveriems metams įrašai vis dar „tyrimo stadijos“? Svarbu, „kad jie nedingtų?“
Bet juk čia ne apie bankrutuojančią ragų ir kanopų artelę kalbama, o apie Generalinę prokuratūrą.
Įsitraukė svarbūs asmenys?
Turbūt dar ilgai, net pamažu numarinus Kauno istoriją, Lietuvos piliečiams nebus atsakyta į skaudžius klausimus.
Kaip buvo galima įžiebti tokį išgalvotą pedofilijos gaisrą, taip suskaldyti visuomenę? Negi N.Venckienė buvo tokia galinga?
O gal buvo suplanuota, kad valstybei reikia sukrėtimo, panaudojant šią žmones jaudinančią situaciją? Juk kas gali likti abejingas pedofilijai, didžiausiam nusikaltimui vaikystei? Niekas.
„Abejonių nėra – istorija prasidėjo kaip šeimos konfliktas. Bet po to į ją įsitraukė didelį svorį turintys asmenys.
Prisiminkite, kokia anuomet buvo socialinė, politinė padėtis Lietuvoje. Žmonės prie Seimo rinkdavosi daužyti langų. Reikėjo nuleisti garą. Seimo nariai net pasikeisdami važinėdavo prie N.Venckienės namų. Aišku, ne dėl mergaitės. Dėl savo politinių interesų.
Kas galėtų paneigti, kad pakeliant žmonių mases neturėta minčių net apie santvarkos pakeitimą?“ – retoriškai klausė K.Betingis, ir šiandien įsitikinęs, kad ši istorija buvo kryptinga kai kurių asmenų veikla.
Jei taip, gal nereikėtų stebėtis, kad N.Venckienė taip ilgai nepargabenama į Lietuvą. Gal jos pasirodymas kam nors kelia baimę?
„Mano nuomone, jei ji būtų sugrąžinta, viską papasakotų. Kas kūrė planus, su kuo ji tardavosi.
Todėl kažkieno pagalba jai sudaromos sąlygos užsienyje klestėti. Stengiamasi, kad ji kuo ilgiau nebūtų pargabenta. Nes grįžusi prakalbėtų. Apie tai ji jau buvo užsiminusi.
Kad ir kokia protinga būtų buvusi teisėja, iš to šeiminio konflikto pati viena ji negalėjo sukurti tokio monstro. Taip, ji galėjo inspiruoti nusikaltimus, apie tai yra surinkta pakankamai duomenų.
Bet išplėtoti tokią tragediją, institucijų griovimą – ne jos ribotam teisiniam suvokimui“, – kalbėjo K.Betingis, kuriam pirmajam prieš penkerius metus teko pradėti tirti Kauno žudynių istoriją.
Buvusio prokuroro įsitikinimu, „pedofilijos“ istorijos kūrėjai ir plėtotojai galėtų būti išsiaiškinti per kelis mėnesius.
„Tam būtina sudaryti specialistų grupę. Leisti jiems dirbti, neleisti kištis valdžiai ir politikams.
Jei tai nebus padaryta, turės praeiti labai daug laiko, kol tiesa susidėlios iš atskirų epizodų. Bet gal tos tiesos niekam nereikia? Mano nuomone – taip.
Jei būtume spėję pagauti Drąsių Kedį, jis būtų papasakojęs, kas organizavo tą istoriją. Bet gal kažkas norėjo, kad jo nepagautume.
Tiesa kada nors išaiškės. Tačiau visuomenei tiesa reikalinga jau šiandien“, – įsitikinęs K.Betingis, galimai dėl savo kritiškos pozicijos pats praradęs prokuroro postą.
Kas baiminasi viešumo?
Kad išgalvotos pedofilijos istorijos organizatoriai ir jų tikslai greitai būtų atskleisti tik sutelkus tyrimą į vienas rankas, įsitikinęs ir advokatas Gintaras Černiauskas, padėjęs pasiekti galutinį sprendimą L.Stankūnaitės ir jos dukters byloje.
– Paklauskime: kodėl dabar šios istorijos tyrimas išmėtytas? Kodėl suskirstytas į byleles įvairiuose teismuose? Turime iškreipto paveikslo efektą – uždenkite didelio paveikslo kai kurias detales, ir bus visai kitas vaizdas.
Kauno tragedijos tyrimas iki šiol atliekamas nekoordinuotai, ir niekas dėl to nesuka galvos, net griežtoji prezidentė. Visi bijo įvardyti, kas iš tiesų realiai vyko Kaune, – įsitikinęs G.Černiauskas.
– Mes nuolat girdime pareigūnus kartojant, kad N.Venckienei jie nori tik įteikti kvietimą į teismą dėl menkų pažeidimų.
Tai kodėl to išsigandusi patyrusi teisininkė pabėgo iš Lietuvos, metusi savo brolio pradėtą „drąsos kelią“?
– Ką nors pareigūnams tenka sakyti, kai bijomasi įvardyti realią tiesą.
Pasipriešinimas pareigūnams, kas jai inkriminuojama, – tik smulki dalelytė. Įvardinkime sekimo organizavimą, planavimą, pasitarimus su politikais – visa tai atsispindi seniausiai turimoje medžiagoje – ir gausime visai kitus kaltinimus, reikalaujančius ir kito įvertinimo. Pakanka vien ištirti turimus įrašytus pokalbius.
– Kodėl to nedaroma? Bijomasi? Juk tada būtų lengviau pareikalauti ir bėglės išdavimo Lietuvai.
– Teisėsaugos siekis – nepateikti N.Venckienei realių kaltinimų. Juk jie labai rimti – buvo pasikėsinta į valstybės pamatus. Šiuo atveju jau būtų taikomi visai kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Tačiau tada į viešumą išlįstų labai svarbios pavardės. Kas medų vežiojo, kas jį kopinėjo, su kuriais politikais, padėjėjais ir patarėjais buvo derinamos pozicijos. Tik atvirumas leistų pabaigti tą bylą. Ir to labiausiai bijomasi.
– Jūs taip pat bijote garsiai įvardyti tas pavardes?
– Ne, aš nebijau. Tai ir Vytautas Landsbergis, ir prezidentė D.Grybauskaitė, kurie yra viešai parodę paramą N.Venckienei. Ir visas būrys mažesnių eilinių – Darius Kuolys, Saulius Stoma, Povilas Gylys, kiti. Tik reikia paanalizuoti, kodėl jie taip kalbėjo, kokie ir su kuo buvo jų ryšiai.
Daug kas pasikeistų paanalizavus ir pasekus N.Venckienės pinigų srautus. Iš kur jie atkeliaudavo? Knygų leidimas, renginių organizavimas, koncertai patvory, interneto puslapių kūrimas, žmonių samdymas sekimui, sekimo įranga. Iš kur tie pinigai?
Teisėsauga turėtų tai nagrinėti nepaisydama pareigybių. Juk po to daug žmonių – jūs, aš, aukų giminaičiai tapome taikiniais. O valstybės santvarkai buvo iškilusi reali grėsmė.
Gal tie aukšti politikai net nesuvokia, kokį pavojų jie sukėlė įsikišdami į teisminį procesą, kuris rėmėsi įkalčiais ir faktais. O gal ir suvokė? Mat po jų įsikišimo paveikslas, deja, tapdavo iškreiptas – pakeisdavo savo vaizdą ir turinį.
Bėglė išsivežė ir daug paslapčių
2010 metų gruodį mįslingai nužudyto kauniečio Vaido Milinio motina Marija Milinienė (nuotr.) įsitikinusi, kad N.Venckienės pargabenimas į Lietuvą padėtų baigti daug ikiteisminių tyrimų, tačiau to nepageidauja ir Generalinė prokuratūra, ir į šią istoriją įsipainioję politikai.
„Dabar Generalinės prokuratūros pozicija yra tokia: vilkinimas, bylų skaidymas siekiant, kad nebūtų susisteminti duomenys, kad nesueitų galai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė savo sūnaus žudikų pavardžių iki šiol nežinanti M.Milinienė.
– Ar tiriant jūsų sūnaus nužudymo bylą labai svarbu, kad N.Venckienė grįžtų į Lietuvą?
– Labai svarbu, nes Garliavos istorija – viena pagrindinių versijų, kodėl buvo nužudytas mano sūnus.
Yra daug klausimų, į kuriuos Neringai reikia atsakyti. Nuo to priklausys, koks bus jos statusas šioje byloje. Kol kas ji apklausta tik kaip liudytoja.
– Kaip N.Venckienė gali būti įsipainiojusi į jūsų sūnaus nužudymo istoriją?
– Dėl Garliavos versijos yra labai daug informacijos: liudytojų parodymai, rašteliai su sąrašais žmonių, kuriuos reikia sekti ir sunaikinti, yra telefono pokalbių ir, kiek teko girdėti, pokalbių iš Kedžių namų įrašų.
– Ar šie pokalbiai gali būti svarbūs atliekamiems ikiteisminiams tyrimams?
– Aš pati jų negirdėjau, bet, sprendžiant pagal laiką, juose pagrindinė ir svarbiausia informacija visuomenei yra ta, kad mergaitė nebuvo prievartaujama, tvirkinama, kad ji visą laiką veržėsi pas mamą.
Šių pokalbių paviešinimas būtų labai svarbus, nes iki šiol yra daug žmonių, manančių, kad egzistavo kažkoks klanas, kuris tvirkino tik šią vieną mergaitę.
Net kai kurie politikai tuo šventai tiki.
– Kaip vertintumėte prezidentės D.Grybauskaitės įtaką šioje istorijoje? Juk būtent po jos žodžių apie nepasitikėjimą iš Kauno apygardos teismo pirmininko pareigų atsistatydino jūsų vyras Albertas Milinis?
– Niekada nesigilinau į šį faktą. Kai buvo pareikštas nepasitikėjimas, vyras iškart nusprendė, kad reikia pasitraukti, nors kalbų būta įvairiausių, pavyzdžiui, jog prieš tai N.Venckienė buvo pas prezidentę.
– Kaip manote, kodėl teisėsaugai nepavyko surasti N.Venckienės?
– Teisėsauga ją yra radusi, žino, kur gyvena. O ir pati N.Venckienė nesislepia. Tačiau tai – Generalinės prokuratūros reikalas. Esu įsitikinusi, kad nerasti N.Venckienės yra Generalinės prokuratūros noras.
– Kodėl?
– Reikia klausti jų. Manau, kad jie tenkina politikų norus.
Mergaitė buvo tvirkinama globėjos namuose?
* JAV besislapstančiai N.Venckienei – dar viena nemaloni žinia iš Lietuvos: Kauno apygardos prokuratūrai perduotas tyrimas dėl intelektinio pobūdžio tvirkinimo, kurį L.Stankūnaitės duktė galėjo patirti Kedžių ir Venckų namuose.
* Tyrimas pradėtas, kai Generalinės prokuratūros organizuojamame ir kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime dėl J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymų, įvykdytų 2009 metų spalio 5 dieną Kaune, buvo nustatytos galbūt prieš nepilnametį įvykdytos nusikalstamos veikos požymiai.
* Prokuratūra gavo duomenų, kad L.Stankūnaitės dukteriai artimoje aplinkoje 2010 metų pavasarį, jai girdint ir į ją kreipiantis, ne kartą skambėjo teiginiai, kurie dėl jų turinio ir pobūdžio galėtų būti traktuojami kaip nepilnamečio asmens atžvilgiu įvykdyti intelektinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai.
* Tuo metu mažametės L.Stankūnaitės ir D.Kedžio dukters globėja buvo Seimo narė N.Venckienė. Mergaitė gyveno jos namuose.
* Nors virš N.Venckienės galvos kaupiasi vis daugiau debesų, prokurorai neketina kreiptis į JAV dėl bėglės išdavimo Lietuvai.
* Tai šią savaitę Seime pareiškė laikinai Generalinei prokuratūrai vadovaujantis D.Raulušaitis.
