Taip, kaip jis elgiasi dabar Ukrainos atveju: „Sėskite, jūs mieli ukrainiečiai prie vieno stalo su rusais ir su viskuo sutikite“. Maždaug taip. Tačiau kai Baltijos valstybės ir Lenkija prašo JAV dislokuoti amerikiečių brigadą (mažiausiai 10 000 karių), Vokietija tiesiai šviesiai sako: ne.
Na, ir prancūzai, danai, ir, žinoma, pietiečiai. Bet dabar kalbu apie Vokietiją. Nes jos balsas bei įtaka ES politikai - esminė. Vokietija, gindama savo investicijas Rusijoje, bet tuo pat vengdama pasirodyti ciniška, bando aiškinti laisviems europiečiams, jog silpna Rusija taptų labai pavojinga. Štai kodėl galima drąsiai grasinti Maskvai ekonominėmis sankcijomis jau žinant, kad jos nebus įvestos.
Vokiečių leidinys „Die Welt“ nepaliko vilties kitokiam scenarijui. Esą jau prieš NATO gynybos ministrų susitikimą vykusi šių metų birželio trečią dieną buvo aišku, kad Vokietijos pozicija dėl pastovaus Aljanso pajėgų bei modernios ginkluotės dislokavimo Rytų Europoje „yra itin atsargi“.
Taigi buvo nuspręsta laikytis 1977 metų sutarties su Rusija teigiančios, kad pastovių ir žymių NATO pajėgų dislokavimo Lenkijoje ir Baltijos šalyse nebus. Rotacijos su menkais Rusijai tinkančiais daliniais neviršijančiais 41 tanką, 188 šarvuočius ir 24 naikintuvus bei nedaugiau kaip pora tūkstančių karių pakanka. Supratote?
Rusija pažeidė svarbiausius susitarimus su Vakarais dėl sienų neliečiamumo bei Budapešto susitarimus ginti Ukrainos nepriklausomybę jai atsisakius atominio ginklo, užima Krymą, siunčia savo gerai ginkluotus banditus į Rytų Ukrainą, pastoviai rodo savo karinius raumenis prie mūsų durų, bet Vokietija nemato reikalo Rusijos „erzinti“. Na, jeigu Vokietija nenori nervinti Rusijos, tai kodėl kitos ES senbuvės drįstų?
Atskirai reikėtų apžvelgti Vokietijos ir jai iš paskos kartojančiųjų ES senbuvių idėją apie silpną Rusiją galinčia kelti pavojų stabilumui Europoje. Todėl štai klausimas Vokietijos kanclerei A.Merkel: kaip ji įsivaizduoja Rusijos galią ar bejėgystę V. Putino Rusijos kontekste? Bet esminis yra ne šis, o kitas klausimas: Rusijos galia ar silpnumas – kieno sąskaita? Čia kalbu ne apie pragmatiškus pamąstymus apie investicijų ir darbo vietų Vokietijoje praradimą.
Bet tai būtina pabrėžti, nes akivaizdu, kad mąstoma finansiniais smegenų pusrutuliais, neleidžiančiais matyti V. Putino Rusijos kaip grėsmės pamatinėms Europos laisvėms. Gal, sakau tik gal, šiuolaikinė Vokietija, pasimokiusi iš hitlerinės Vokietijos praeities (Ribbentropo-Molotovo paktas) vėl susitarė su Rusija Baltijos valstybių ir Lenkijos laisvės sąskaita?
Nes jeigu, anot ginančių nesilpnos Rusijos idėją, silpna Rusija pavojinga pasaulio stabilumui, tai tokios – mūsų sąskaita - nuolaidos lyg ir turėtų sumažinti ir net kontroliuoti Rusijos apetitą.
Kam stipriai Rusijai destabilizuoti Vakarus, jai ji jau gautų tai, ko siekia? Žinoma, kažkur tai jau matyta.
Gal taip drastiškai ir nėra, juk mes, kaip mums pastaruosius 20 metų bandė įteigti, tik esame per daug jautrūs Rusijos kaimynystei? Juk akivaizdu, kad vis dar esame įstrigę tragiškos praeities gniaužtuose. Gana, nes 20 metų psichoterapijos Vakarų glėbyje turėtų išgydyti net ir chronišką beprotį. Tik šiandien galime drąsiai kelti klausimą, kuriam iš mūsų reikėjo ir reikia psichoterapijos, ar mums, matantiems silpnos Putino Rusijos naudą pasauliui, ar tiems, jos nematantiems?
Taip, pasauliui reikalinga kaip oras silpna V.Putino Rusija. Tačiau taip pat kaip oras reikalinga stipri demokratinė Rusija, o ne ta, besididžiuojanti savo propagandiniuose klipuose tankais, patrankomis, bombomis. Tik tiek ir tokiame militaristiniame vaidmenyje sugebančios matyti save stipria ir savimi pasitikinčia.
Nes kažkuo kitu, pavyzdžiui, socialiniu teisingumu, ekonominiu stabilumu, žemu korupcijos lygiu, žodžio laisve bei pagarba žmogaus teisėms ji didžiuotis negali. Kleptokratui V.Putinui bei tokiai pačiai jo aplinkai šių valstybę tvirtinančių vertybių nereikia. Nes šias vertybes jie priima kaip silpnumą.
Su tokia pozicija, regis sutinka ir Vokietija. Antraip ji pirma šauktų, reikalautų permanentinių JAV bei NATO karinių bazių dislokacijos Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Juk, atsisakymo imtis rimtų ekonominių sankcijų prieš V.Putino Rusiją logiška pasekmė kaip tik ir yra Vakarų karinių galių rodymas iššaukiantys agresyviai Rusijai baltosios karštinės priepuolius.
Tuos, kurių taip bijo Vokietija ir kiti panašiai mastantys mūsų draugai. Na, čia aš kiek perdedu, su draugauis, turiu omenyje. Kurių mums šiandien taip reikia. Vokietijos - taip pat.
