Apie tai, kaip pargabenamas mirusiojo kūnas arba sunkiai sužalotas žmogus, kiek tai kainuoja, lrytas.lt kalbėjosi su draudimo agentais.
Pigiau kremuoti
Atsitikus nelaimei užsienyje – patyrus traumą, susižalojimus, patekus į gydymo įstaigą, mirus ar žuvus apdraustajam, artimieji turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje jis buvo apsidraudęs.
Draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų ekspertės Alytės Balkuvienės teigimu, palaikų pargabenimas iš užsienio yra gana brangi paslauga, palyginti su kaina, kurią draudėjas sumoka už draudimo polisą. Šioje bendrovėje pargabenimo išlaidos siekia apie 15 tūkst. litų.
„Lietuviai tapo sąmoningesni – mažiau rizikuoja ir draudžiasi kelionių draudimu. Kadangi vis daugiau keliaujama, atsiranda ir patirtis, kad verta iš anksto pagalvoti apie galimą riziką ir pasirūpinti draudimu, kuris nelaimės atveju tampa tikru pagalbininku“, – sakė A.Balkuvienė.
Mirties atveju draudikai bendradarbiauja su laidojimo paslaugų bendrovėmis, kurios užsiima tiek dokumentų tvarkymu, tiek kūno pargabenimu.
„Pastaruoju metu populiaru užsienyje kremuoti palaikus, tuomet pargabenimo išlaidos yra mažesnės. Karstai ar kremuoti palaikai gabenami ir komercinėmis oro linijomis, ir automobiliais, jei atstumas netolimas ar vidutinis. Be abejo, vežami specialiais automobiliais, turinčiais šaldymo įrangą, pritaikytais gabenti palaikus“, – sakė draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų vadovas Jonas Stasinas.
Jo teigimu, kūno grąžinimo į tėvynę kaina priklauso nuo šalies ir sąlygų. Vidutiniškai Europoje kūno parvežimas su visomis paslaugomis (laikymas morge ir pan.) kainuoja apie 10–15 tūkstančių litų.
Kasmet po keletą atvejų
Skraidinant iš tokių tolimų šalių kaip JAV, gabenimo kaina gali siekti ir 20 tūkstančių litų. Tolimiausia šalis, iš kurios „Lietuvos draudimas“ organizavo palaikų pargabenimą, buvo Brazilija.
„Per metus tenka į Lietuvą parvežti 3–5 užsienyje mirusius ar žuvusius žmones. Šiemet jau turime 2 mirčių užsienyje atvejus – Lenkijoje ir Kipre.
2013 metais parvežėm 4 žuvusius ar mirusius asmenis iš Prancūzijos ir Vokietijos. Dažniausiai žmonės užsienyje žūsta patekę į eismo įvykius arba atsitikus kokiam nelaimingam atsitikimui – pavyzdžiui, nardant, kopiant į kalnus. Staigios mirties atvejai yra tikrai reti“, – sakė J.Stasinas.
Kainavo trečdalį milijono
Paslaugų kaina priklauso ir nuo to, kokiomis aplinkybėmis žmogus žuvo ar mirė. Svarbu, ar jis dar buvo gydomas ligoninėje užsienyje, kiek laiko truko kūno laikymas, dokumentų tvarkymas ir panašiai.
„Sunkiai sužeistų žmonių repatriacija yra daug brangesnė: be abejo, viskas priklauso ir nuo šalies bei atstumo, ir nuo sąlygų, kokios būtinos parvežti sunkiai sužeistą ar sergantį klientą. Pernai turėjome atvejį, kai sunkiai sužeisto kliento repatriacija kainavo beveik 350 tūkstančių litų“, – sakė J.Stasinas.
Tą kartą jų klientas patyrė labai sunkių sužalojimų Tailande.
Šiemet šios bendrovės draudikai į Lietuvą iš Italijos automobiliu pervežė žmogų, kuris slidinėdamas susilaužė koją. Gydymas ir parvežimas kainavo 15 tūkstančių litų.
„Kai reikia į Lietuvą pargabenti sužeistą ar sergantį žmogų, draudimo bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su ligonine ir gydančiais gydytojais, su kuriais ieško sprendimų, kaip, kokiomis sąlygomis, kada bus galima parvežti ligonį į tėvynę“, – pasakojo J.Stasinas.
Parvežimas yra vykdomas tik tada, kai tai leidžia gydantys gydytojai. Vežami ir komos ištikti pacientai, ir tie, kuriems reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Pervežimas vykdomas medikams nustačius, kad žmogų galima vežti.
Iš artimesnių šalių pervežimas vykdomas greitosios pagalbos automobiliais su visa reikalinga įranga, iš tolimesnių – užsakomaisiais lėktuvais arba komercinėmis oro linijomis, jeigu tai leidžia žmogaus būklė ir jei dėl gabenimo sąlygų susitariama su oro vežėju.
Jei būklė tokia, kad pacientui nereikia visos medikų brigados, galima skraidinti komercinėmis oro linijomis, prieš tai suderinus skraidinimo sąlygas – pasitaiko atvejų, kai tenka išimti lėktuvo kėdes ir padaryti gulimąją vietą arba išperkamos kelios eilės, kad pacientas galėtų skristi su medikų ar artimųjų palyda.
„Paprastai užsienyje žmogus gydomas tol, kol jam nereikia būtinosios pagalbos, o toliau gydyti jis jau vežamas į tėvynę. To pageidauja ir patys pacientai, ir jų artimieji. Tai pat ir užsienio gydymo įstaigos neturi tikslo laikyti paciento tol, kol jis visiškai pasveiks“, – sakė J.Stasinas.
Brangiausia Amerikoje
Jo teigimu, specialus pargabenimas užsakomaisiais reisais yra brangiausias, esant reikalui gabenama su visa reikalinga medicinine aparatūra. Tai yra šimtus tūkstančių kainuojančios paslaugos.
„Ir tikrai tuo metu prioritetas yra žmogaus gyvybė. Bet, jeigu žmogus buvo neapsidraudęs, ar apsidraudė nepakankama draudimo suma, kai žmogus pasveiksta po tokios traumos ir jį pasiekia kelių šimtų tūkstančių litų sąskaita, gali ištikti širdies smūgis“, – realias situacijas piešė specialistas.
Medicininių išlaidų požiūriu viena brangiausių šalių yra Amerika. Šios šalies ligoninėse paprastas hospitalizavimas ir patikra dėl širdies veiklos sutrikimo, kuri trunka kelias dienas, gali kainuoti 50–100 tūkst. litų. Jeigu prireikia papildomos medicininės intervencijos ar gydymo, kaina gali dar labiau šoktelėti.
apsidraudus standartiniu draudimu, apmokama suma siekia 100 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus apmokamos medicininės išlaidos ir grąžinimas į tėvynę.
Paprastai 100 tūkst. eurų medicininių išlaidų ir repatriacijos suma yra pakankama, standartiniais atvejais jos tikrai užtenka. Gali neužtekti, jei reikalingas ilgas gydymas tokioje šalyje kaip JAV, bet, kita vertus, keliaudami žmonės beveik visuomet turi kreditines korteles su draudimais (ir ne po vieną), tad ypač sunkiais atvejais tie draudimai sumuojami“, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė.
Reikia dvigubo karsto
Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuoja, kad užsienio valstybėje mirusių piliečių palaikus galima parvežti į Lietuvą tik pagal tos valstybės nustatytą tvarką ir turint Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės išduotą leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste.
Parvežant į Lietuvą mirusiojo palaikus urnoje, specialaus leidimo nereikia.
Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs pilietis nebuvo apsidraudęs, jo palaikų gabenimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti mirusiojo artimieji patys arba kreipdamiesi į savo pasirinktą laidojimo paslaugų bendrovę, sudaryti su ja sutartį dėl palaikų pargabenimo ir surašyti notariškai patvirtintą įgaliojimą palaikų pargabenimui organizuoti.
Jeigu palaikai parvežami karste, palaikai ritualinių paslaugų biure turi būti įdedami į dvigubą karstą. Vidinis karstas turi būti metalinis, hermetiškai uždaras. Jo dugne turi būti ne mažesnis kaip 5 cm pjuvenų, durpių ar medžio anglies sluoksnis.
Vidinis karstas turi būti įdėtas į medinį, hermetiškai uždarytą ir metalinėmis juostelėmis sutvirtintą, užantspauduotą karstą.
Jeigu palaikai kremuojami, palaikai įdedami į urną, o urna užlituojama. Kremuotiems palaikams vežti urnoje jokie specialūs reikalavimai netaikomi.
Mirtis užklumpa ir vandenyje, ir kalnuose
* Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie humorsito Gintaro Ruplėno mirtį. Vyras mirė atostogų metu Jordanijoje. Teigiama, kad 49 metų G.Ruplėną pakirto infarktas.
* 2013 metais nelaimė nutiko ir Prancūzijos Alpėse. Pūga užklupo septynis Lietuvos alpinistus. Gyvi liko tik penki.
Žygiui buvo idealus oras, bet priartėjus prie viršūnės, prasidėjo smarki audra. Vienas alpinistų parašė, kad išsikasė sniego urvą ir slepiasi nuo vėjo. Vyras bendražygiams pranešė, kad jo porininkas dingo.
* Dar tais pačiais 2013 metais, vieną audrą išgyvenusių alpinistų Ernestą Markšaitį mirtis pasitiko kitur. Patyręs alpinistas buvo nužudytas islamo fundamentalistų Pakistano provincijoje Baltistane. Be lietuvio, žuvo dar devyni keliautojai.
* 2011 metų balandžio mėnesį atostogos Egipte tragiškai baigėsi garsaus krepšinio trenerio Jono Kazlausko žentui nardymo instruktoriui Žydrūnui Kinderiui.
37 metų vilnietis nuskendo Egipto Hurgados kurorte nardydamas Raudonojoje jūroje.
Į Egiptą Ž.Kinderis išvyko su grupe bičiulių. Lemtingą dieną į atvirą jūrą išsirengę lietuviai nardytojai laikėsi drauge. Instruktorius gretoje buvo paskutinis.
Ilgainiui visi grįžo į laivą. Tačiau tarp jų nebuvo grupės vadovo. „Greičiausiai balione baigėsi oras, gal ir apdairumo pristigo“, – sakė vienas jo kolegų.
* 2009 metų liepą Prancūzijos Alpėse žuvo 53 metų marijampolietė architektė Laima Tumynienė, jos 49 metų sutuoktinis Arūnas bei 46 metų kaunietis Vytautas Dominas. Tumynai dvejus metus puoselėjo svajonę įveikti aukščiausią Europos viršukalnę Monblaną ir tam rengėsi. Bet svajonė virto tragedija. Nelaimė įvyko, kai alpinistai iš 3300 metrų aukščio leidosi žemyn. Oro sąlygos buvo labai prastos. A.Tumynas paslydo ir pašliaužė kelis metrus, jo bendrakeleiviai sustojo, kad Arūną ištrauktų. Tačiau toje vietoje sustoti jokiu būdu negalima, nes nuolat krinta akmenys. Jie trenkėsi į keliautojus. Akmenų, sniego ir vandens lavina užgriuvo visus tris alpinistus. Jie krito maždaug iš 250 metrų ir dingo debesyje.
* 2009 metų birželį atostogaudamas Maljorkoje nuskendo žinomas bankininkas ir finansų analitikas Vadimas Titarenka. Ispanijai priklausančioje saloje banko „DnB Nord“ ekonominių tyrimų skyriaus vadovas 45 metų V.Titarenka ilsėjosi su 34 metų žmona Jekaterina ir 12-mete dukra Aliona.
* 2008 m. balandį nardymo safario metu Egipto kurorte Hurgadoje žuvo garsi plastikos chirurgė 47 metų Eglė Knėpienė. Panėrusi į daugiau nei dvidešimties metrų gylį kartu su instruktoriumi, moteris pasijuto blogai. E.Knėpienė nebereagavo į instruktoriaus ženklus, todėl jis skubiai iškėlė suglebusią chirurgę ant laivo denio. Gyvybės ženklų nerodančiai moteriai buvo atliktas dirbtinis kvėpavimas ir širdies masažas, tačiau jos nepavyko atgaivinti.
