Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas dėl galimų Suomijos bendrovės „Fortum“ ryšių su Kremliumi, Rusijos strateginiais ekonominiais interesais kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
„Žinias pateikiau žodžiu. Bet prieš kelias dienas VSD paprašė pateikti paklausimą raštu. Šiuo metu kaip tik ir rašau“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Paulauskas.
Paklaustas, ar jo gautos žinios apie galimus „Fortum“ ir Rusijos bendrus interesus atrodo svarbios, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas atsakė: „Informaciją būtina patikrinti.
Juk kalbame apie stambų investuotoją, turintį labai rimtų ketinimų ir didelių finansinių išteklių. Todėl svarbu žinoti, ar nėra grėsmių valstybei.“
Ekspertai nuogąstauja
Lietuvos energetikos ūkio pertvarka, kai „Lietuvos energija“ susigrąžina po savo skėčiu šilumos gamybą, gali turėti dvigubą dugną.
Mat dalis šilumos ūkio turėtų atitekti privatiems investuotojams, o į šią sritį Prezidentūros stumiama „Fortum“ pagal sąsajas su Rusija yra šešta Europoje.
Todėl ekspertai nuogąstauja, kad mūsų šalyje įsitvirtinusi „Fortum“ garantuos Kremliui reikiamus svertus daryti įtaką ir Lietuvos ūkiui, ir politikai.
Vakarų verslas – priklausomas
Duomenys apie pasaulio verslo gigantų sąsajas su Kremliumi buvo surinkti ir paskelbti po to, kai Rusija įžūliai aneksavo Ukrainos teritorijos dalį Krymo pusiasalį.
Ėmęsi Rusijos stabdymo politikos, Vakarų politiniai lyderiai susidūrė su savo verslo elito pasipriešinimu, kurio pagrindas buvo labai praktiškas.
V.Putinas sugebėjo prisivilioti į Rusiją didžiausias Vakarų kompanijas, ir jos tapo priklausomos nuo pajamų, gaunamų iš Rytų rinkos.
Tuomet buvo apskaičiuota, kokiu mastu Europos verslo gigantai yra įsivėlę į Rusijos ūkį.
Paaiškėjo, kad, be Vakarų bankų, telekomunikacijų tiekėjų, maisto gamintojų, privilegiją veikti Kremliaus užuovėjoje turi ir minėtas Suomijos koncernas.
„Fortum“ investicijos Rusijoje iš visų išsiskiria tuo, kad šis koncernas veikia energetikos rinkoje, kurią Maskva laiko išskirtinai politine.
„Gazprom“ partnerė
Lietuvoje „Fortum“ pradėjo veikti gerokai vėliau, nei įsitvirtino Rusijoje.
Ten suomiai jau valdo aštuonias šilumines elektrines ir giriasi turintys ketvirtį akcijų bendrovės TGC-1, kontroliuojančios Šiaurės Vakarų Rusijos elektros ūkį.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, „Fortum“ yra ir RAO ES tiekiamos elektros energijos platintojas Skandinavijoje, o Kremliaus kontroliuojama bendrovė „Gazprom“ yra daugelio „Fortum“ projektų partnerė.
„Fortum“ antrinė įmonė Rusijoje yra tokia svarbi, kad ją valdantis rusas Aleksandras Čiuvajevas yra ir pagrindinės Suomijos bendrovės viceprezidentas.
Bendrovės tinklalapyje teigiama, kad tolesnių investicijų Rusijoje programa padidins „Fortum“ elektros generavimo pajėgumus 85 procentais.
Investicijų plėtra buvo pristabdyta tik po to, kai Europa prisijungė prie JAV sankcijų Kremliui paketo.
Politikai gavo pažymą
Maždaug prieš mėnesį Seimo narius pasiekė anoniminė pažyma, kurioje teigiama, jog esą prieš pat paskelbiant sankcijas Maskvos pasiuntiniai jau derėjosi dėl „Fortum“ pagrindinės bendrovės akcijų pirkimo, o derybininkas yra V.Putino globojamas oligarchas Genadijus Timčenka, turintis Suomijos pilietybę.
G.Timčenka pakliuvo į sąrašą asmenų, kuriems buvo pritaikytos Vakarų sankcijos, – areštuotos jo sąskaitos, apribotas judėjimas už Rusijos ribų.
Lietuvos parlamentarų gautame dokumente taip pat tvirtinama, esą su „Fortum“ investicijomis Klaipėdoje susiję Rusijos bankai.
Netrukus tie duomenys buvo perduoti Valstybės saugumo departamentui, tačiau atsakymo iki šiol nėra.
Rusai vadino saviškiais
Kad Rusijos atstovai „Fortum“ laiko sava kompanija, įsitikino „Lietuvos ryto“ žurnalistas Artūras Jančys.
„2012 metais kartu su kitais žurnalistais iš Lietuvos buvau Kaliningrade, kur Rusijos bendrovė „Rosatom“ gynė atominės elektrinės šioje srityje projektą ir labai pyko ant Lietuvos, kad ji nepasirašo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų.
Iš pradžių buvo kalbama ramiai. Tačiau ilgainiui įsikarščiavo „Rosatom“, valdančios Rusijos atomines elektrines, viešųjų ryšių atstovas Andrejus Timonovas: „Na, nieko, ateis pas jus mūsų „Fortum“, ir reikalai susitvarkys!“
Atsakinėjo aptakiai
„Lietuvos ryto“ žurnalistai pasibeldė į kone visų Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų bendraautorės inžinerinės bendrovės „Sweco“ viceprezidento Aido Vaišnoro duris.
– Mes turime duomenų, jog „Fortum“ klaipėdietišką projektą globojo Rusijos bankai. Ar tai tiesa?
– Nieko nežinau ir net nesidomiu tokiais dalykais.
– Kodėl nesidomite?
– O kodėl turėčiau? Aš pasitikiu šia kompanija, jos reputacija.
Nepaminėjo įtakingo veikėjo
Anot A.Vaišnoro, „Fortum Heat Lietuva“ („Fortum“ antrinės bendrovės, investuojančios Lietuvoje) akcininkų sąrašas yra konfidencialus, todėl žurnalistams nebus atskleistas.
Tačiau jis tikino, kad Lietuvoje investuoja Suomijos bendrovė „Fortum“.
Dar pašnekovas sakė bendravęs su aukščiausiais „Fortum“ vadovais, ir didžioji dalis jų buvo suomiai.
Bet A.Vaišnoras nepaminėjo „Fortum“ investicijas Rusijoje valdančio ruso A.Čiuvajevo, kuris yra pagrindinės, suomiškosios, bendrovės viceprezidentas.
Šio žmogaus įtaka yra milžiniška, nes „Fortum“ tiesioginės investicijos Rusijoje šiais metais pasiekė 4 mlrd. JAV dolerių.
Tolesnę plėtrą, kuri šią sumą turėjo padvigubinti, sustabdė tik Europos sankcijos Maskvai.
Nejaučia Rusijos kvapo
– Tuose projektuose, kuriuos „Fortum“ kompanija įgyvendina Lietuvoje, Rusijos nėra nė kvapo. Va, šitą ir įdėkite, – atkakliai aiškino A.Vaišnoras.
– Iš kur tai žinote, jeigu sakėte, kad nežinote?
– Aš taip pasakiau ir dar kartą kartoju: „Fortum Heat Lietuva“ steigėja yra Suomijos kapitalo bendrovė.
Planas – miestų šildymas
A.Vaišnoras dar paaiškino, kad „Fortum“ Lietuvoje ketina įleisti šaknis ne tik Klaipėdoje, kur bendrovei jau priklauso 40 proc. šilumos ūkio, bet ir Vilniuje, Kaune.
Šis planas visiškai sutampa su neseniai Vyriausybės patvirtinta strategija, pagal kurią „Lietuvos energija“ susigrąžins 51 proc. šilumos ūkio kontrolę, o likusi dalis atiteks privatiems investuotojams.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, „Fortum“ ir „Lietuvos energija“ dar apie 2012-ųjų vidurį yra pasirašiusi slaptą ketinimų protokolą, kuriame, tikėtina, aptariama Suomijos bendrovės pirmenybė šildant didžiuosius šalies miestus.
Tai netiesiogiai patvirtino ir A.Vaišnoras, pasakęs, jog „Fortum“ planai investuoti Lietuvoje plėtojami „jau senokai – nuo tada, kai tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė pasirinko šiek tiek kitą šilumos ūkio pertvarkos modelį atiduodant centrinį šilumos tiekimą „Lietuvos energijai“.
Jei „Sweco“ viceprezidentas sakė tiesą, Prezidentūra čia bus įsiveržusi į Vyriausybės kompetencijos sritį. Greičiausiai jis neklydo.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, prezidentės D.Grybauskaitės komanda su „Fortum“ palaiko ryšį ne per Vyriausybę, o per vieną privačią advokatų kontorą.
Naujas finliandizacijos etapas?
* Sutapimas: globodami „Fortum“ investicijas D.Grybauskaitė ir V.Putinas veikė sinchroniškai.
* Lietuvos prezidentė lėkė perkirpti juostelės per „Fortum“ jėgainės atidarymą Klaipėdoje.
* Maždaug tuo pat metu Rusijos vadovas skyrė savo brangaus laiko „Fortum“ Niaganės projektui pašventinti. 1200 megavatų galingumo Niaganės elektrinė prieš statybų pradžią buvo vertinama 1,4 mlrd. eurų ir įeina į didžiausių tokio tipo pasaulio elektrinių penketuką.
* Ar tai nereiškia, kad Lietuva irgi jau žengia vadinamosios finliandizacijos keliu?
* Finliandizacija yra politinis terminas, apibūdinantis SSRS ir Suomijos santykius po Antrojo pasaulinio karo. Jis reiškia dalinį nepriklausomos valstybės suvereniteto apribojimą užsienio ir saugumo politikos srityje dėl gretimos galingesnės valstybės interesų.
* Po Antrojo pasaulinio karo Suomija pasirašė su SSRS bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sutartį, kurioje Suomija įtvirtino išskirtinius Maskvos strateginius interesus savo šalyje.
* Pokarinėje Suomijoje buvo draudžiami kitų šalių meno kūriniai (filmai, knygos), kurie galėjo būti traktuojami kaip antisovietiniai. Suomija išduodavo ir perbėgusius SSRS piliečius.
* Kartą Vytautas Landsbergis paaiškino, ką jis mano apie Helsinkio užsienio politiką: „Ar Suomija turi užsienio politiką? Nuolaidžiavimas nėra sprendimas nepriklausomai valstybei. Aišku, tai geriau nei okupacija, bet aš nemanau, kad mes gyvename tokių alternatyvų metą. Arba esi vergas, arba juo nesi.“
* Patriotines vertybes deklaruojančiam politikui Lietuvos finliandizacija atrodė tokia pat bloga kaip suverenitetas SSRS sudėtyje.
* Tačiau laikai pasikeitė. V.Landsbergio į postą atvesta D.Grybauskaitė globoja investicijas į Lietuvos ūkį, kurias Rusijos energetikos įmonių atstovai vadina savomis.
